2025-05-11, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 161

Jonas Jasaitis. Visuomenės ir valdžios bendradarbiavimo galimybės

Redakcija
-
8
Jonas Jasaitis. Visuomenės ir valdžios bendradarbiavimo galimybės

Atsiliepimai apie dabar išrinktą Seimą – patys įvairiausi: nuo absoliučiai neigiamų iki viltingų. Vieningos valdančios koalicijos susikūrimo galimybės – labai neaiškios: vardijamos per daug skirtingas pozicijas turinčios grupuotės.

Labai panašu, kad Skvernelio sukurpta kompanija turėjo tik vieną tikslą – patekti į valdžią, pasinaudojant rinkėjų naivumu, ir užimti didžiausias finansines galimybes turinčias valdžios pozicijas.

Dėl labai neapibrėžtos lyderio pozicijos smarkiai nukentėję „valstiečiai žalieji“ yra vieninteliai, kurių įvaizdis, kaip kovotojų už blaivią Lietuvą ir kultūros paveldo puoselėtojų, yra pakankamai įsitvirtinęs, tačiau jų gautas vietų skaičius – akivaizdžiai nepakankamas.

Vadinamoji „Nemuno aušra“ kol kas yra beveidė, žinoma, jei neprisiminsime sovietmečiu platinto motyvo: „Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas…“ Rinkiminės kampanijos metu jos vedlys švaistėsi visokiais lozungais, bet kokias pozityvias permainas vykdytų, tikriausiai niekas negali prognozuoti.

Margaplaukių liberalų pakvietimas į koaliciją sugriautų visą „laimėjusios“ krypties įvaizdį – juk tai vadinamųjų „konservatorių“ bendražygiai, staiga vėl siekiančiais tapti kairiąja politine jėga. Gal koalicijos sukūrimo galimybė išryškėtų, jei tarp išrinktųjų susiformuotų kūrybinga „mišrioji frakcija“?

Dabar svarbiausias Lietuvos visuomenės uždavinys – atkurti viltį, kad galimas dalykiškas piliečių ir valdžios struktūrų bendradarbiavimas. Tai ne kas kita kaip pasitikėjimo savo valstybe atkūrimas, buvęs toks tvirtas Sąjūdžio metais. Vis dėlto jau ketvirtą dešimtmetį turime savo valstybę, grįžusią į pasaulio žemėlapį.

Jonas Jasaitis

Esame pagrindinių tarptautinių sąjungų ir organizacijų nariai, matomi kaip pasiekę didžiulę pažangą, lyginant su sovietmečiu. Lietuvos pramonė kaip lygiavertis darbo rinkos dalyvis dalyvauja šiuolaikinėje gamyboje. Absoliučiai pasikeitė transporto, statybos ir žemės ūkio įranga bei technologijos. Lietuvos mokslininkų pasiekimai įvertinti tarptautinėje erdvėje, studentų sambūriai stebina pasaulį savo kūrybiškumu.

Dabar jau niekas neįrodinėja, kad esame Rusijos dalis

Lietuvos žemės ūkio produkcija eksportuojama į 157 pasaulio valstybes. 2023 metais žemės ūkio ir maisto produktų vertė Lietuvos eksporto struktūroje pasiekė beveik 20 proc. viso šalies prekių eksporto. Cituojame: „Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien šių sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuva eksportavo prekių už 25 mlrd. eurų. <…> Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Nyderlandus (8,7 proc.), Latviją (7,8 proc.), Jungtines Valstijas (7,1 proc.).“ Dabar jau niekas neįrodinėja, kad esame Rusijos dalis. Priešingai, į mūsų argumentus, kokia yra šios imperinės valstybės politika, vis labiau įsiklausoma ne tik jos agresijos prieš Ukrainą kontekste.

Tačiau Lietuvos vidaus (ir ne tik) politikos problemų sprendimai yra nebeatidėlioti. Pasižymime Europoje kaip valstybė, kurioje socialinės problemos (gyventojų materialinė padėtis, vidutinis atlyginimo dydis, regioninė nelygybė, emigracija ir kt.) yra vienos iš didžiausių. Valdant iki šiol buvusiai Vyriausybei, iki neregėto masto išaugo korupcija ir biudžeto lėšų pasisavinimas, bet mūsų teisėsaugos institucijos pasirodė kaip visiškai bejėgės. Kur dar yra tokio masto aferos kaip dabartinėje Lietuvoje? Jeigu ne sovietinė okupacija, Pirmoji Respublika (1918–1940) jau būtų tapusi valstybe, neturinčia skolų užsieniui. O kokio dydžio yra dabartinė Lietuvos valstybės skola ir kiek kainuoja vien šios skolos „aptarnavimas“?

Pačios didžiausios problemos yra susijusios su sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos funkcionavimu. Pagrindinis sveikatos sistemos uždavinys yra sveikos gyvensenos įtvirtinimas. Bet apie kokią sveiką gyvenseną galime kalbėti, kai rūko vos ne kas pusė vyrų, o ir rūkančių moterų skaičius kasmet auga?

Jau epideminį mastą įgyja narkotinių medžiagų plitimas bendrojo ugdymo mokyklose, neišvengiamai sukeliantis konfliktines situacijas ir smurtą. Kaip rodo naujausi socialiniai tyrimai, jau ir Lietuvoje užaugo prie ekranų brendusi karta, visiškai nesusigaudanti, kaip funkcionuoja mūsų gamtinė aplinka. Šauktinių medicininė patikra atskleidžia didėjantį nepajėgiančių atlikti karinę prievolę jaunuolių dalį. O kaip gali būti kitaip, jei net daugiabučių kiemuose vaikiškų balsų negirdėti, nes absoliuti jų dauguma kiurkso prie planšečių ir telefonų ekranų?

Kai žmogus apserga, medikai jam skiria atitinkamą vaistų (tablečių, injekcijų) ir procedūrų kiekį. Tačiau kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl ir vaistų poveikis negali būti vienodas. Kai negaluojantieji dešimtmečiais ryja tas pačias tabletes, o jų veikimo niekas nevertina, ar tai galima vadinti gydymu? Apie periodinės patikros būtinybę kalbama jau seniai, tačiau jos įgyvendinimo sistema net nepradėta kurti.

Kiek Lietuvoje pastaraisiais metais parengtų medikų darbuojasi turtingesnėse Europos ir kitų kontinentų valstybėse?

Dabartinis medikų darbo krūvis, net ir įvedus e-sistemą, ne tik nesumažėjo, bet kai kuriais atvejais net išaugo. Dar labiau jį didina medikų trūkumas. Be to, verta nuodugniai įvertinti, kiek Lietuvoje pastaraisiais metais parengtų medikų darbuojasi turtingesnėse Europos ir kitų kontinentų valstybėse? Ar medikų emigraciją lemia tik atlyginimų skirtumas?

O kaip vertinti vis iškylančius mobingo atvejus, pasibaigiančius net gydytojų savižudybėmis? Kaip tobulinti sveikatos apsaugos, o ypač jos mokslinių tyrimų finansavimą? Šiais metais Mokslų akademijoje įteikiant valstybines premijas, tik vienas iš laureatų, gerai žinomas kardiologas prof. Pranas Šerpytis besąlygiškai pareikalavo šio finansavimo sistemą peržiūrėti. Kodėl būtent tokių specialistų jau seniai nėra sveikatos apsaugos valdymo struktūrose? Kodėl šiai sistemai valdyti kviečiami, atsipašant, vadybininkai, kurių patirtis šioje srityje apsiriboja tik apsilankymu poliklinikoje pas šeimos gydytoją?

Jau seniai šiai sistemai vadovauja asmenys, nepravedę nė vienos pamokos mokykloje

Dar skaudesnė situacija jau nebe pirmą dešimtmetį viešpatauja švietimo (ypač bendrojo ugdymo) sistemoje. Jau seniai šiai sistemai vadovauja asmenys, nepravedę nė vienos pamokos mokykloje, o neretai ir neturintys jokio bazinio edukologinio pasirengimo. Tik taip galima paaiškinti, kad į mokyklą brukami tokie surogatai, kaip vadinamoji Gyvenimo įgūdžių programa, kurios turinys nesuderinamas su dorovės, meilės ir pasirengimo kurti šeimą problematika.

Įsivyravus vadinamajam „ekraninei“ epidemijai, turi būti keičiama ir skaitymo bei rašymo mokėjimų metodika. Nuo skaidrių rodymo ir komentavimo būtina kuo greičiau pereiti prie praktinių veiklos su tekstu metodikos, ugdyti darbo su akademiniu tekstu ir knyga įgūdžius.
Artimiausiu lauku būtina peržiūrėti visą mokyklinio ugdymo turinį nuo pat pirmos klasės iki gimnazijos baigimo. Tik labai kruopšti mokymo programų, vadovėlių ir papildomos metodinės medžiagos peržiūra atskleistų, kodėl mūsų mokiniai nesiorientuoja nei senojoje, nei naujausioje tautos ir valstybės istorijoje, pavyzdžiui, kodėl jie nesugeba paaiškinti, kaip kilo Sąjūdis, kokie buvo jo tikslai ir kas juos formulavo.

Kas lėmė, kad nuo 1992 metų įsivyravo „prichvatizacija“ ir reketas, kaip buvo išspręstos to dešimtmečio teisėsaugos problemos, kas iš tikrųjų buvo tas „didysis anonimas“, daugiau kaip dešimtmetį paralyžavęs visą valstybės raidą ir sukėlęs masinę Lietuvos piliečių emigraciją? Neturint tokių žinių, pasitikėjimas savo valstybe, yra neįmanomas. Ar kam nors dar neaišku, kas lemia tai, kad net Seimo rinkimuose dalyvauja vos pusė turinčių reikimų teisę, o balsuojantieji nežino, ką pasirinkti ir netiki galimais pozityviais pokyčiais po rinkimų. Net Lietuvos akademinė bendruomenė vertinama kaip „konformistinė“.

Vis dėlto šiuose rinkimuose balsuojantieji jau turėjo alternatyvą

Ir vis dėlto šiuose rinkimuose balsuojantieji jau turėjo alternatyvą – politinę jėgą – Nacionalinį susivienijimą, labai aiškiai išdėsčiusią valstybės atkūrimo programą, nors absoliuti jų dauguma su šia programa dar nėra susipažinusi. Ši partija dabar jau atstovaujama ne tik Vilniaus taryboje, bet ir Seime.

Nacionalinis susivienijimas per šiuos ketverius metus tapo parlamentine partija. Belieka tikėtis, kad taip bus pralaužta dabartinių valdančiųjų inicijuota informacinė blokada. Kai piliečiai pamatys, kad yra nauja ideologinė srovė, ne tik atskleidžianti dabartinių negerovių priežastis, bet ir pateikianti aiškų veiklos planą, jokia blokada jos akiračio nebeužstos.

Piliečių įsitraukimo reikia jau dabar, formuojant naują Vyriausybę, kuri bus pasirengusi akistatai su visuomene. Kad toks pasitikėjimas atsirastų, turės būti atlikti kardinalūs teisinių struktūrų, pirmiausia – prokuratūros ir teismų sistemos – veiksmai. Vyriausybė nuo pat pirmųjų savo veiklos dienų turės tartis su visuomene, kuriuos darbus pirmiausia reikia atlikti ir kiek tai kainuos. Valdžios ir visuomenės dialogas turi būti dalykiškas, aiškiai išreiškiant paramą veiksmams, kurie lems visuomenės gerovę.

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai aštuoniasdešimt pirmoji (spalio 31) diena

Redakcija
-
0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Trečia diena sprogimai rusų okupuotame Berdyansk. Iki galo sunku pasakyti, ar čia nauji sprogimai, ar toliau detonuoja vakarykštis „uždūmijimas“.

Rusiškas terorizmas tęsiasi – agresorius KAB‘ais smūgiavo Kharkiv gyvenamiesiems rajonams, pataikyta į daugiabutį. 34 žmonės sužeisti, 11 metų berniukas nuo sužeidimų mirė. Agresoriaus „deep strike“ pastangų fokusas lieka Odesa miestas. Rusai surengė vieną didžiausių pastaruoju metu smūgių į vieną konkrečią lokaciją – 2 balistinės raketos Iskander M (arba KN23) ir 6 Kh59 skriejo į Zatoci tiltą, per kurį iš Izmail juda karinė parama į Odesa. Dvi Kh59 ukrainiečiams pavyko numušti, tačiau rusai akivaizdžiai jau bent mėnesį yra nusitaikę sunaikinti čia veikiančią Ukrainos pajėgų logistiką. Taip pat, okupantai dvejomis Iskander M iš Rostovo prie Dono atakavo taikinius Donetsk krypties užnugaryje. Sprogimai fiksuojami Pavlohrad, Dnipro ir Zaporizhia. Iš 43-jų dronų Shahed ukrainiečiams pavyko numušti 17, o 23 nukrypo nuo kurso.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko ir Kharkivo kryptys.

Be esminių pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Fiksuojamos rusų pastangos ne tik plėsti savo pozicijas palei Oskil upę nuo Kruhliakivka į pietus, bet ir į šiaurę (Kolisnikivka – Hlushkivka). Tikėtina, šiose vietose okupantai testuoja ukrainiečių gynybą ir jei pajus, kad ji čia ne tokia tvirta, galimai bandys keisti pirminį sumanymą ir artėti link Kupjansk be placdarmo Kruhliakivka – Bohuslavka.

Lyman. Tęsiasi mūšiai palei Zherebec upę, Ukrainos gynėjai išlaiko pozicijas rytiniame krante Terny – Yampolivka ruože.

Syversk. Lokalūs susidūrimai vyksta Bilohorivka – Verkhnokamenske ruože, ukrainiečiai išlaiko pozicijas.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Be pakitimų.

Pokrovsk – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Rusai dar šiek tiek pasigerino savo pozicijas abejose kelio Selydove – Dachenske pusėse. Tačiau, Ukrainos vienetai nelinkę lengvai atiduoti pozicijų. Antai, pasirodė sėkmingos ukrainiečių atskiro 425-ojo šturmo bataliono kontratakos vaizdai: https://t.me/skalabatalion/426. Taip pat, 15-osios nac. gvardijos brigados BTR4, dronistai ir artileristai duoda rusams prirūkyti: https://t.me/ngu_war_for_peace/21780. Tačiau nepaisant šių lokalių sėkmių, agresorius ir toliau diktuoja mūšio tempą. Okupantai stumiasi link Novodmytrivka.

Centras. Mažai tikėtina, kad ukrainiečiams pavyks išlaikyti Kurahivka gyvenvietės likučius savo rankose. Jei Ukrainos pajėgoms pavyktų stabilizuoti kontaktinę liniją ruože Novodmytrivka – Novoselydove (nors realiau yra Voznesenka) – Ilinka, tai jau būtų nemažas laimėjimas.

Pietinis flangas. Agresorius užiminėdamas no mans land „kišenes“ lygina kontaktinę liniją sau naudinga linkme Yasna Poliana – Novoukrainka – Bohoiavlenka apylinkėse ir ruošiasi tolimesnėms operacijoms. Beje, agresorius pasigerino savo padėtį Zolota Nyva, tad yra labai tikėtina, kad prognozė apie galimas rusų operacijas ne tik į šiaurės rytus (Kurahove) bei šiaurę (Kostiantynopil), bet ir į vakarus Velyka Novosilka link (https://www.facebook.com/share/JfCCHepxUUhZ5h96/) yra pagrįsta.

Zaporizhia ir Pietų kryptys.

Be pakitimų.

Edvardas Čiuldė. Banali kaip blizgantys buliaus kiaušai valdžia

Redakcija
-
15
Edvardas Čiuldė. Banali kaip blizgantys buliaus kiaušai valdžia

Ogi būna, kad net ir iškilios garsiausių filosofų mintys, patekusios į kitą kontekstą, įgyja karikatūrinę formą. Štai Platonas sako maždaug taip, kad valstybę turėtų valdyti tie vadovai, kurie šiaip toli gražu nenori būti vadovais, bet piliečių yra priverčiami užsikrauti šią sunkią tarnystės bendruomenei naštą. Be visa ko kito Platonas buvo įsitikinęs, kad tobuloje valstybėje valdyti turėtų filosofai. Kaip atrodo Vilija Blinkevičiūtė, ne prastai įvaldžiusi žodžių ekvilibristikos meną, priklauso būtent specifinei filosofų padermei, kuri yra vadinama sofistais arba demagogais, tačiau jau dabar taip akivaizdžiai, kad net nėra kur akių padėti, pasimatė dar ir tai, kad jokie piliečiai neturi įgaliojimo ir sugebėjimų priversti V. Blinkevičiūtės prisiimti nukritusios į josios suknelės skreitą garbės ar pareigos vadovauti procesams.

Kalbant kiek rimčiau, Blinkevičiūtė ne tik begėdiškai apgavo socialdemokratų rinkėjus, regis, dar baisiau yra tai, kad, nurodydama partijai ministru pirmininku paskirti Gintautą Palucką, ji pakišo didelę kiaulę visai Lietuvai.

Taigi, kaip atrodo, pradeda pildytis blogiausias iš galimų scenarijų (apie jo galimybę pastaruoju metu daug kalbėjau, tokiu būdu, tarkime, bandydamas užbėgti pavojui prieš akis), iš Palucko paskyrimo ministru pirmininku toliau logiškai išplaukia tai, kad koalicija bus formuojama su Liberalų sąjūdžiu, draugėje, o tautinis sentimentas valdžios olimpuose, Palucko parankėje su Sauliumi Skverneliu ir Viktorija Čmilyte- Nielsen, kaip atrodo bent man, toksiškiausiu praeitos kadencijos personažu, angies geluonį slepiančiu dvimetrine šypsena, bus palaidotas amžinai. Taigi toks valdžios sąstatas, kurį išsirinko piliečiai, atitinka geriausius lietuvybės palaidojimo, o tai reiškia ir autentiškos Lietuvos duobkasių lūkesčius, galimai užganėdina net slapčiausias Ingridos Šimonytės svajones. Nueidami nuo valdžios, „konservatoriai“ perduoda Lietuvos paspartinto nususinimo gairelę į geras rankas, ne kitaip.

Gintautas Paluckas / Augusto Didžgalvio nuotr.

Nesakau, kad tokia valdžia yra kažkas panašaus į okupacinį režimą, o bendradarbiaujantys su tokia, pačių išsirinkta valdžia, tampa kolaborantais, greičiu yra taip, kad tokia valdžia tautinės refleksijos ir nepriklausomos valstybės idėjos nepraradusiems piliečiams yra svetima kaip maras, o bendradarbiavimas su tokia valdžia gali paspartinti mirtinos ligos užkrato sklaidą. Nepraleisiu progos dar kartą pastebėti, kad modernioji Lietuvos valstybė atsirado ne užkariavimų keliu ar kitokių manipuliacijų būdu, kai dinastiniai ryšiai jau buvo visiškai nutrūkę, o pakilo iš pelenų, iškėlusi lietuvybės apsaugos, tautos kultūros puoselėjimo ir nacionalinio suvereniteto įprasminimo nepriklausomos valstybės sukūrimo keliu užduotį. Nežinau jokių aplinkybių, kurios leistų pakeisti tokį svarbiausią per amžius tautos pasirinkimą. Taigi toliau pasakysiu labai paprastai iš aiškiai, kad tik išsigimėliai ir iškrypėliai gali ryžtis taip kraupiai kvailinti savo tautą, kai vėl ir vėl įrodinėja, jog bandymai stiprinti nacionalinio suvereniteto branduolio kevalą ES biurokratijos pretenzijų tokį suverenitetą galutinai sutraiškyti akivaizdoje, yra kažkaip parankus faktorius rytų tironių klestėjimui. Tokiu atveju Didžioji Britanija pirmiausiai turėtų ir būti atpažįstama kaip palankus tironijų klestėjimui veiksnys, nors šiandien yra kaip tik atvirkščiai. Neįvertinant šios aplinkybės, gali atsitikti net ir taip, kad į priešo nagus būtume atiduoti (neduokDie!) be ištirpdyto globalizmo rūgštyse apsauginio kevalo.

Paluckas jau suspėjo rinkimų debatuose pareikšti, kad darbo rinkos liberalizavimas, atidarant visus šliuzus migrantų antplūdžiui į Lietuvą, yra didelis gėris. Taigi jis yra pasiryžęs pratęsti Skvernelio pradėtą Lietuvos kolonizaciją, ar ne? Neabejotinai tam pritars ir moteriškaitė su tankisto kepure. Taigi prieš mūsų akis iškyla stabilios kaip gelžbetonio luitas, valdžios be jokių įtrūkių vaizdinys. Tačiau drauge kyla klausimas – kam tokia valdžia yra reikalinga? Vis tik tokios valdžios greičiausiai nekankina nereikalingumo jausmas (tam suvokti būtų reikalinga refleksija bent užuomazginiu pavidalu), tokia valdžia greičiausiai baisiai reikalinga yra pati sau, tiesa?

Paluckas žada, kad naujoji valdžia paspartins vadovėlių leidimą ir, nuostabu, taip pat kaip visos buvusios ir būsimos valdžios, žada užtikrinti aukštesnį pragyvenimo lygį. Tačiau Lietuvos gyventojai dar kol kas nesivarto miesto aikštėse iš bado, kai savo ruožtu visi tautiniai sentimentai ir jų palaikoma nepriklausomos valstybės idėja pro valdžios langus jau yra išmesta žemyn kaip nereikalinga atlieka ir ją miesto gatvėmis tampo benamiai šunys. Taigi kuo ilgiau galvoju, tuo tobuliau, su vis labiau įsiplieskiančia liepsna nesuprantu – kam tokia valdžia yra reikalingą? Ar valdžios reikalingumą moderniaisiais laikais gali pateisinti vien tik įsipareigojimas užtikrinti viešąją tvarką, juolab kad tautinio sąmoningumo puoselėjimo uždavinio atsisakymas vis labiau tampa panašus į vidinį nusiginklavimą galimo priešo iš išorės akivaizdoje?

Edvardas Čiuldė

Kadangi jau ne pirmą kartą miniu Palucko vardą daugiau ar mažiau nepalankiame kontekste, pats laikas būtų prisipažinti, kad taip besielgdamas negaliu atsikratyti nuodėmės jausmo ir įkyraus sąžinės graužimu dėl to – ar turiu tiesę kritiškai vertinti tvirtai suręsto, valingo, kryptingai tikslo siekiančio, be jokios abejonės aukštesnių nei vidutinių intelektinių sugebėjimų (taigi, protingesnio nei šių eilučių autorius) žmogaus pasirinkimus ir veiksmus, abejoti žmogaus teise viską paaukoti dėl savo karjeros? Jeigu šių eilučių autorius geriausiu atveju gali pastumdyti žodžius viename ar kitame sakinyje, tai tokie kaip Paluckas tvirtai suręsti vyrai stumdo daiktus. Ne mano, o jūsų, socialdemokratai, reikalas – ar liks kažkas daugiau valdžioje iš socialdemokratinės Palucko povyzos nei atšipęs galąstuvas? Galima drąsiai spėti, kad net į Socialinių reikalų ir darbo ministro postą nebus paskirta dėmesį patraukusi, neordinari, taigi galinti sukelti daug rūpesčių valdžios stabilumui partietė, buvusi profsąjungų susivienijimo veikėja, nes postas atiteks kokiam nors Skvernelio Kukučiui, Kakučiui ar Kakūriekaičiui. Tačiau net ir tokiu atveju, kai Palucko vadovaujamoje vyriausybėje su trenksmu įsigalėtų liberalų darbotvarkė, valdančiajai socialdemokratų partijai tikriausiai negrės joks skilimas, greičiau atsirastų teorinė galimybė užgimti naujai, paraleliniai socialdemokratų partijai, neturinčiai nieko bendro su nutautėjusiais senojo kirpimo socialdemokratais.

Netikiu net ir ta įdomia galimybe, kad naujoji koalicija bus tokia pat kaip ir senoji, tačiau bendraus su tauta ne taip arogantiškai kaip „konservatoriai“, sieks dialogo ar dialogo regimybės su žmonėmis. Vienas nelaimėlis, andai pavadinęs Skvernelį vagimi ir užtampytas po teismus, jau įsitikino, kur toks „dialogas“ gali nuvesti. Tačiau ir šių eilučių autorius laikosi nuomonės, kad tokius smakus, kurie baigia išvogti tikrosios Lietuvos, puoselėjančios istorinę atmintį, viltį, išplėtotame dialoge reikėtų vadinti ir laikyti vagimis, piktesniais net už bankų plėšikus.

Ką tokiu atveju ruošiuosi veikti aš pats, tikrai nenorėdamas įsiūlyti savo pasirinkimo pavyzdžio kitiems? Ogi renkuosi teisę dar kartą nenusivilti valdžia, todėl galutinai apsisprendžiau visiškai nesidomėti, negirdėti, neskaityti, o taip pat nieko nerašyti apie tokios valdžios nutikimus ir virsmus. Tokia valdžia – tai miglose nugrimzdęs deformuotų kontūrų vaiduoklių rūmas ar ant sausumos užplaukęs ir jau prarūdijęs laivas, taigi – ką ten galiausiai plyšauja amžinai girti matrosai, tampa neįdomu…

Kadaise sionizmo aktyvistai skelbė, kad lietuviai neturi teisės rašyti savo istorijos ir, o, stebukle, labai sparčiai valdiški Lietuvos istorikai net ir su lietuviškomis pavardėmis persikvalifikavo, persiimdami sionistinės mąstysenos intonacijomis. Taigi gal ir ši valdžios krizė reiškia tik tai, kad patys valdyti savęs nesugebame, todėl mums labai pasisektų, jeigu mus pradėtų valdyti žydai, a? Taigi šio straipsnelio ezoterinis pavadinimas yra toks – „Belaukiant žydų“.

Kai kurie milijardieriai ir verslo vadovai švelnina buvusio prezidento Trumpo kritiką, siekdami apsidrausti nuo galimų pasekmių

Redakcija
-
2
Kai kurie milijardieriai ir verslo vadovai švelnina buvusio prezidento Trumpo kritiką, siekdami apsidrausti nuo galimų pasekmių
2017 m. tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose surengė apskritojo stalo diskusiją su technologijų įmonių vadovais. Iš kairės: „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas, D. Trumpas, „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella ir tuometinis „Amazon“ generalinis direktorius Jeffas Bezosas, kuriam taip pat priklauso laikraštis „The Washington Post“. (Jabin Botsford/The Washington Post)

Įtemptų rinkimų lenktynių kontekste kai kurie verslo elito atstovai renkasi atsargesnę poziciją.

Praėjusią savaitę penkių žvaigždučių „Waldorf Astoria Monarch Beach“ kurorte Kalifornijoje susirinko Volstrito lyderiai, greito maisto pramonės vadovai, kiti pramonės atstovai ir du buvę prezidentai dalyvauti uždaruose pokalbiuose. Pasak dviejų šaltinių, susipažinusių su susitikimo turiniu, pagrindine tema neišvengiamai tapo klausimas, kaip elgtis, jei Donaldas Trumpas vėl taptų Baltųjų rūmų šeimininku.

Nors susitikimas, skirtas tik pakviestiems Verslo tarybos nariams – vadovų asociacijai, oficialiai nebuvo orientuotas į rinkimus, kai kurie dalyviai aptarė, kaip apsisaugoti ir pasiruošti galimoms grėsmėms savo įmonėms. Jie išreiškė susirūpinimą, kad jei Trumpas laimėtų rinkimus, jis galėtų naudoti Ovalinio kabineto įtaką prieš numanomus priešininkus.

Susitikime anonimiškumo sąlyga buvo suteikta tiems, kurie atvirai apibūdino privačius pokalbius. Vieno renginio metu buvęs prezidentas Billas Clintonas pabrėžė, kad Donaldas Trumpas kelia pavojų demokratijai ir teisinei valstybei. Buvęs prezidentas George’as W. Bushas išreiškė nerimą dėl aukštų muitų tarifų, ką kai kurie dalyviai interpretavo kaip kritišką požiūrį į Trumpo ekonominius planus, pranešė du su situacija susipažinę asmenys.

Artėjant Baltųjų rūmų rinkimams, kurie tampa vis atkaklesni, verslo elito tarpe juntamas atsargumas. Nors po 2021 m. sausio 6 d. įvykių nemažai milijardierių ir aukščiausio lygio vadovų kritikavo Trumpą už riaušių skatinimą, daugelis jų dabar nusprendė nesikišti į rinkimų procesą. Tylą palaiko net kai kurie, anksčiau rėmę demokratus, o kai kurie Trumpo šalininkai tai vertina kaip galimą taikos ženklą Respublikonų partijos kandidatui į prezidentus.

Pirmosios prezidento kadencijos metu Donaldas Trumpas pasinaudojo federalinės valdžios galiomis, siekdamas nubausti kai kuriuos verslo bendruomenės atstovus, kuriuos laikė savo priešininkais dėl jų tariamos opozicijos jo veiklai. Jis taip pat pažadėjo paramą kai kuriems įtakingiems verslo veikėjams, jei jie prisidėtų prie jo sugrįžimo į Ovalųjį kabinetą, ir ragino juos aukoti jo kampanijai. Vienas toks raginimas buvo nukreiptas į naftos įmonių vadovus per privatų susitikimą Mar-a-Lago, vykusį balandžio mėnesį. Kampanijos metu Trumpas dažnai minėjo atpildą kaip teisėtą priemonę ir birželį televizijos interviu Dr. Philui užsiminė, kad „kartais kerštas gali būti pateisinamas“.

„Donaldui Trumpui nekilo problemų viešai vadinti politinius priešininkus vardais ir grasinti panaudoti valdžią kerštui, o tai, regis, kelia nerimą daugeliui turtingų potencialių taikinių“, – teigė Manhatano instituto, centro dešiniųjų analitinio centro, vyresnysis bendradarbis Brianas Riedlas. „Tai aiškus ženklas, kad valdžios bauginimas turi įtakos.“

Du D. Trumpo kampanijos patarėjai, kurie sutiko kalbėti anonimiškai, kad atskleistų privačių pokalbių turinį, pranešė, kad daugybė verslo lyderių artėjant rinkimų lenktynių pabaigai siekė užmegzti kontaktą su buvusio prezidento komanda.

„Sakiau vadovams, kad kuo greičiau įsitrauktų, nes laikas senka… Jei esate kažkas, kas rėmė Harris ir per visą rinkimų kampaniją likote nuošalyje, jums gali tekti įdėti nemažai pastangų“, – teigė vienas iš D. Trumpo patarėjų. „Daugelis žmonių bando ieškoti užkulisių būdų susisiekti su prezidento komanda – naudojasi tinklais, kalbasi su lobistais, kad išsiaiškintų, kaip užmegzti ryšius su Trumpo komanda.“

D. Trumpo sąjungininkai sveikino tai, ką jie laiko neutralumo ženklu iš kitų milijardierių. Amazon įkūrėjas Jeffas Bezosas, kuriam priklauso „The Washington Post“, praėjusią savaitę paskelbė, kad laikraštis nebepalaikys kandidatų į prezidentus, nors prieš tai planavo remti Harris. Vos kelios dienos prieš tai Patrickas Soon-Shiongas, „Los Angeles Times“ savininkas, taip pat užblokavo laikraščio paramą Harris kandidatūrai.

Kritikai pažymėjo, kad šie sprendimai kelia triukšmą, nes gali atspindėti susirūpinimą dėl savininkų finansinių interesų. „Amazon“ yra sudariusi milijardus dolerių kainuojančių debesų kompiuterijos sutarčių su federaline vyriausybe, o Bezoso įkurta raketų bendrovė „Blue Origin“ bendradarbiauja su Kosmoso pajėgomis ir NASA. Tuo tarpu Patrickas Soon-Shiongas, biotechnologijų investuotojas, ateityje taip pat gali turėti reikalų su federalinėmis reguliavimo institucijomis.

„The Washington Post“ paaiškino, kad sprendimas nutraukti paramą prezidento rinkimams buvo diskutuojamas viduje kaip sugrįžimas prie ankstesnės laikraščio politikos. „Los Angeles Times“ savininkas Patrickas Soon-Shiong teigė, kad jo manymu, vieno kandidato palaikymas rinkimuose gali būti skaldantis.

D. Trumpo sąjungininkai šiuos įvykius vertina kaip ženklą, kad elitas pripažįsta galimybę Trumpui sugrįžti į Baltuosius rūmus. „Elitas ir pinigai – jie jaučia, kad Trumpas laimės. Ar nemanote, kad Jeffas Bezosas žvilgteli į „Polymarket“?“ – kalbėjo D. Trumpo lėšų rinkėjas Billas White’as, turėdamas omenyje politinių lošimų platformą, kurioje vis dažniau statoma už Trumpo pergalę. (Ekspertai išreiškė abejonę, ar šiuo D. Trumpo populiarumo kilimu lažybų rinkose nemanipuliuoja kelios stambios sąskaitos.) „Bezosas neremia Kamalos Harris – tai man panašu į 50 mln. dolerių vertės paramą Trumpui. Nesirinkti žirgo – tai iš tiesų rinktis žirgą.“

D. Trumpo kampanijos atstovas spaudai Brianas Hughesas pranešime pabrėžė, kad pramonės parama buvusiam prezidentui atspindi D. Trumpo ekonominės darbotvarkės patrauklumą ir stiprumą. Pasak dalyvavusiųjų, šį mėnesį Niujorke vykusioje Al Smitho vakarienėje keli įtakingi verslo lyderiai surengė specialų VIP priėmimą, kad galėtų privačiai pabendrauti su D. Trumpu prieš jam pasirodant scenoje.

2024 m. rinkimų kontekste ši parama atskleidžia besikeičiančią verslo elito poziciją, o suinteresuotumas rinkimų baigtimi atsispindi ir vis augančiame dėmesyje rinkimų kampanijoms, apklausoms bei didelėms išankstinio balsavimo apimtims visoje šalyje.

Portlando, Oregone, metro rajone buvo pranešta apie padegtas balsavimo biuletenių dėžutes, kas kelia susirūpinimą dėl balsavimo saugumo išankstinio balsavimo metu. Tuo pačiu metu išryškėja kiti su rinkimų kampanija susiję incidentai, tarp jų – prieštaringi komentarai apie Puerto Riką, nuskambėję D. Trumpo mitinge. Šie pasisakymai, įskaitant Puerto Riko pavadinimą „šiukšlių sala“, sukėlė stiprią reakciją ir kritiką iš demokratų pusės, kurie atkreipė dėmesį į rasistinius komentarus. Tuo tarpu tokie atlikėjai kaip Bad Bunny, garsiai palaikantys Puerto Riką, prisidėjo prie pasipiktinimo ir dėmesio problemoms, kurios įžiebia papildomas aistras rinkimų kampanijos metu.

Viename renginyje buvęs prezidentas Billas Clintonas įspėjo apie Donaldo Trumpo keliamą pavojų demokratijai ir teisinės valstybės principams, o buvęs prezidentas George’as W. Bushas išreiškė nerimą dėl aukštų muitų tarifų – kai kurie renginio dalyviai šiuos komentarus vertino kaip kritiką Trumpo muitų politikai.

Baltųjų rūmų rinkimų atmosfera darosi vis labiau įtempta, o apklausos rodo atkaklią konkurenciją. Per pastaruosius mėnesius nemažai milijardierių ir svarbių verslo lyderių nusprendė likti nuošalyje, nors jie anksčiau kritikavo Trumpą dėl 2021 m. sausio 6 d. įvykių Kapitolijuje, kai jis skatino veiksmus, keliančius grėsmę Amerikos demokratijai. Tuo tarpu kai kurie, anksčiau rėmę demokratus, šį kartą laikosi tylos, o tai kai kurie Trumpo kritikai ir šalininkai vertina kaip savotišką taikos ženklą Respublikonų partijos kandidatui į prezidentus.

D. Trumpas be skrupulų įvardija savo politinius priešininkus ir grasina panaudoti valdžios jėgą kerštui, o tai, atrodo, kelia nerimą daugeliui turtingų asmenų“, – teigė Manhatano instituto, centro dešiniųjų analitinio centro, vyresnysis bendradarbis Brianas Riedlas. „Tai itin grėsmingas ženklas, kad valdžios bauginimas veikia.“

Europos įsipareigojimas Ukrainai šiuo metu susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos kelia galimi pokyčiai JAV politikoje, Trumpo sugrįžimo perspektyva bei visuomenės nuovargis. Tuo tarpu Filadelfijos prokuroras siekia teismo keliu sustabdyti 1 mln. dolerių donorystę iš Elono Musko, kuri, kaip manoma, yra palanki protrumpistinei politikai.

„Per pastarąsias dvi savaites vis labiau pripažįstama D. Trumpo prezidentavimo galimybė, ir kalbėjausi su keletu labai turtingų asmenų, kurie dabar nori apsidrausti ir išsiaiškinti, kaip apsaugoti savo interesus“, – teigė Harvardo teisės profesorius Alanas Dershowitzas, dirbęs Trumpo gynybos komandoje per pirmąją apkaltą. Pasak jo, toks atsargumas yra natūrali reakcija tų, kurių turtas priklauso nuo vyriausybės paramos.

Artėjant rinkimams, kai kurie itin turtingi amerikiečiai nusprendė likti nuošalyje, pasirinkdami nedalyvauti prezidento rinkimuose.

Milijardierius Warrenas Buffettas, „Berkshire Hathaway“ valdybos pirmininkas, kuris 2008 ir 2012 m. rėmė Baracką Obamą, o 2016 m. – Hillary Clinton, pranešė, kad nedalyvaus 2024 m. prezidento rinkimuose. Panašiai kaip ir 2020-aisiais, jis nusprendė likti nuošalyje.

Liepos mėn. įvykęs mitingas Butleryje, Pensilvanijos valstijoje, kur D. Trumpas buvo užpultas būsimajam užpuolikui paleidus šūvius, tapo svarbiu įvykiu. Po šio incidento, pasak D. Trumpo patarėjo, su juo susisiekė keli įtakingi vadovai, įskaitant „Tesla“ ir „X“ vadovą Eloną Muską, „Apple“ vadovą Timą Cooką, „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą, „Amazon“ vadovą Andy Jassy ir „Google“ vadovą Sundarą Pichai. D. Trumpas taip pat teigė, kad jam skambino Jeffas Bezosas.

Šie technologijų sektoriaus lyderiai turi svarbių interesų federalinėje vyriausybėje – nuo mokesčių politikos iki socialinės žiniasklaidos reguliavimo bei prekybos su Kinija. Tarp jų Elonas Muskas tapo vienu iš garsiausių Trumpo rėmėjų.

2021 m. „Google“ vadovas Sundaras Pichai pasmerkė sausio 6 d. Kapitolijaus sukilimą, pavadindamas jį „demokratijos antiteze.“ Visgi penktadienį Donaldo Trumpo pasakojimas Joe Rogano podkaste pateikė kitą kampą: jis teigė, kad Pichai paskambino jam ir išreiškė susižavėjimą D. Trumpo sustojimu Pensilvanijos „McDonald’s“ restorane, kur Trumpas prie langelio šalininkams dalijo bulvytes. Pasak Trumpo, Pichai komentavo: „Tai vienas karščiausių dalykų. Nieko panašaus dar nesame matę.“ Šio teiginio patvirtinti nepavyko, o „Google“ atstovas atsisakė komentuoti.

CNN pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais su Trumpu susisiekė ir „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy. Du šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu, anonimiškai patvirtino, kad Jassy pokalbis su Trumpu buvo privatus.

Nors praeityje nesutardavo su Donaldu Trumpu ir rėmė liberalių organizacijų veiklą, šįkart „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas per rinkimus laikosi kur kas neutralesnės pozicijos. Trumpą jis netgi pagyrė už atkaklumą po bandymo jį nužudyti, vadindamas atsaką „drąsiu žingsniu“ ir pridurdamas, kad „sunku nejausti tam tikrų emocijų dėl tos dvasios ir kovos.“

Praėjusį mėnesį Zuckerbergas laiške respublikonų kongresmenui Jimui Jordanui (Jim Jordan, R-Ohio) pabrėžė savo ketinimą išlaikyti neutralumą rinkimų metu: „Mano tikslas yra būti neutraliam ir nesikišti į rinkimų procesą, net nesudaryti įspūdžio, kad galiu daryti įtaką.“

Rugsėjį išleistoje savo kavos stalelio knygoje Donaldas Trumpas pareiškė atidžiai stebintis „Meta“ generalinį direktorių Marką Zuckerbergą ir įspėjo, kad, jei šis per šių metų rinkimus padarys ką nors neteisėto, „praleis kalėjime visą likusį gyvenimą.“ „Meta“ atsisakė pateikti komentarą šiuo klausimu.

Sausio 31 d. „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas davė parodymus Senato teismų komiteto posėdyje.

Kai kurie respublikonų verslo elito atstovai, kurie anksčiau pasmerkė sausio 6 d. sukilimą, sugrįžo į partijos gretas ir parėmė D. Trumpą. Pavyzdžiui, „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas po Kapitolijaus užpuolimo jį pavadino „siaubingu“ ir „įžeidimu demokratinėms vertybėms, kurios mums brangios“. Jis taip pat kritikavo D. Trumpą už tai, kad šis nesustabdė savo šalininkų mitingo, kuris baigėsi riaušėmis Kapitolijuje. Šiemet Schwarzmanas rėmė kitus GOP kandidatus, bet vasarą nusprendė paremti D. Trumpą. Taip pat Gary Cohnas, buvęs Trumpo administracijos darbuotojas, kuris po pasitraukimo iš pareigų viešai išreiškė skepticizmą dėl Trumpo, šią vasarą buvo pastebėtas respublikonų nacionaliniame suvažiavime, kur bendravo su D. Trumpo patarėjais.

Per savo prezidentavimą D. Trumpas dažnai naudodavosi vyriausybės galiomis ir resursais, kad nukreiptų dėmesį į įmones ir vadovus, kurie, jo manymu, buvo priešiški jo administracijai ar asmeniniams tikslams.

2019 m. „Amazon“ pateikė skundą dėl 10 mlrd. dolerių vertės Pentagono sutarties, kurią laimėjo „Microsoft“, teigdama, kad Donaldas Trumpas darė įtaką konkurso rezultatams kaip kerštą Jeffui Bezosui. Po ilgų teisminių ginčų vyriausybė galiausiai nutraukė sutartį ir pradėjo naują konkurso procesą. Trumpas taip pat ragino savo šalininkus boikotuoti „AT&T“, nes jai priklauso CNN, kuri ne kartą kritikavo jo administraciją, ir paragino atsisakyti „Comcast“ paslaugų dėl priklausymo „MSNBC“, taip pat dažnai kritikuojančiai naujienų tarnybai.

Be to, kai kurie verslo vadovai renkasi likti nuošalyje dėl demokratų politinės darbotvarkės. Harris remia planą padidinti mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, o prezidentas Joe Bidenas paskyrė federalinių reguliavimo institucijų atstovus, kuriuos daugelis korporacijų vertina skeptiškai. Nors Harris taip pat išreiškė verslui palankesnę poziciją, demokratų darbotvarkė didelėms įmonėms kelia susirūpinimą.

„Jei esate turtingas žmogus, viešai sakantis „Trumpas čiulpia“, poveikis nacionaliniams rinkimams būtų minimalus, jei apskritai egzistuotų. Tačiau tai galėtų labai paveikti jūsų organizaciją“, – teigė ekonomistas Noah Smithas. „Todėl paskata tiesiog nieko nesakyti.“

Vis dėlto, įmonės taip pat turi įvertinti galimas rizikas D. Trumpo prezidentavimo metu. Be planuojamų tarifų, galinčių sutrikdyti pasaulinę prekybos tvarką ir sukelti svyravimų akcijų rinkoje, kai kurie ekonomistai pažymi, kad D. Trumpo impulsyvūs išpuoliai prieš jam nepatinkančias įmones kelia grėsmę teisinei valstybei – tai JAV ekonomikos pamatas. Pasak dviejų asmenų, su kuriais verslo lyderiai konsultavosi šiuo klausimu, aukščiausio rango vadovai pradėjo rimtai nerimauti dėl galimo keršto, jei viešai paremtų D. Harrisą, ir dėl to, ar jų įmonės būtų nubaustos galimos Trumpo administracijos.

Kiti pabrėžia, kad D. Trumpo lojalumo niekas negali garantuoti, net ir tiems, kurie ištiesė alyvų šakelę jo kampanijai.

„Valstybinių įmonių vadovai nori turėti abu būdus: jie nori būti laikomi šalies idėjinių lyderių, tačiau, kai kalbama apie šiuos labai ginčytinus rinkimus, jie nori pasislėpti už savo titulų“, – teigė Robertas Wolfas, buvęs UBS pirmininkas ir generalinis direktorius, taip pat dirbęs prezidento Baracko Obamos patarėju ekonomikos klausimais. „Daugelis nerimauja, kad jei D. Trumpas laimės, jis gali imtis atsakomųjų veiksmų.“

Washingtonpost.com

Prie šio pranešimo prisidėjo Naomi Nix ir Trisha Thadani.

Valdas Sutkus. Trumpas ir kiti fašistai Niujorke

Redakcija
-
1
Valdas Sutkus. Trumpas ir kiti fašistai Niujorke

Artėjant rinkimų kampanijos pabaigai, D. Trumpas surengė mitingą bene labiausiai jo nemėgstančiame mieste, demokratų partijos tvirtovėje Niujorke. Žinoma, laimėti Niujorke Trumpas neturi jokių šansų, tačiau ten vis dėlto yra keletas apygardų, kuriose vietas Kongrese yra laimėje respublikonai, ir tas vietas išlaikyti kartu su prezidento rinkimais vykstančiuose rinkimuose į Kongresą respublikonams yra labai svarbu, nes Kongreso rinkimuose, kaip ir prezidento, abiejų partijų reitingai yra apylygiai.

Pastaruoju metu dempartijos rinkimų kampanija susikoncentravusi į Trumpo demonizavimą, apšaukiant jį fašistu ir grėsme demokratijai, tai šitas naratyvas buvo prisegtas ir jo rinkiminiam renginiui Niujorke. Pasak dempartijos aktyvistų ir progresyviosios spaudos, Trumpo mitingas yra fašistinis jau vien dėl to, kad jis vyksta garsioje Niujorko salėje Madison Square Garden. Taip vadinama „kokybiškoji spauda“ (quality press) akcentavo, kad Trumpo renginys vyksta toje pačioje salėje, kurioje 1939 m. vyko ir Amerikos fašistų renginys, skirtas palaikyti Hitlerio režimą Vokietijoje. Dempartijos kandidatas į viceprezidentus T. Walzas pareiškė: „Donaldas Trumpas surengė didelį mitingą Madison Square Garden“ ir tai yra tiesioginė paralelė su dideliu nacių mitingu, kuris įvyko praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje tame pačiame „Madison Square Garden“. Ir nė sekundės nemanykite, kad jis tiksliai nežino, ką jie ten daro. Taigi, žiūrėkite, mes sakėme, kad rungiamės taip, lyg ant kortos būtų pastatyta viskas, nes taip ir yra“. Jis pakartojo H. Klinton kalbas, kuri TV kanale CNN sakė: „D. Trumpas iš tikrųjų atkuria 1939 m. „Madison Square Garden“ mitingą. Prezidentas F. Ruzveltas tada buvo pasibaisėjęs, jog naciai, fašistai rikiavosi į eilę, kad ir Amerikoje paremtų tokią vyriausybę, kokią jie matė Vokietijoje. Taigi nemanau, kad galime tai ignoruoti.“

Kadangi nuo pat tų įsimintinų 1939 m. įvykių „Madison Square Garden“ nestovėjo tuščia, tai pravartu pažvelgti, kas toje „fašizmo irštvoje“ vyko per praėjusį laiką. Ir pirmas dalykas, už kurio užkliūva žvilgsnis, yra H. Klinton vyro B. Klintono ugninga kalba toje pačioje „Madison Square Garden“ salėje. Jis tą kalbą pasakė ten 1992 m. vykusiame demokratų partijos suvažiavime, kuriame B. Klintonas buvo oficialiai paskelbtas kandidatu į JAV prezidentus. Prieš tai toje pačioje „Madison Square Garden“ salėje 1980 m. vykusiame demokratų partijos suvažiavime nominacija į kandidatus prezidento rinkimuose buvo suteikta J. Karteriui. Per visą laiką nuo atmintino 1939 m. nacistų renginio „Madison Square Garden“ salėje vyko 4 demokratų partijos suvažiavimai. Be to, čia koncertavo tokios muzikos pasaulio žvaigždės, kaip Elton John, The Rolling Stones, Led Zeppelin, Bruce Springsteen, U2, o taip pat – arši Trumpo nekentėja Madona, dabar už K. Harris viešai agituojanti dainininkė Beyonce, ir dar pernai ten koncertavo K. Harris viešai parėmusi garsioji dabarties žvaigždė Tailor Swift. Žodžiu, tikra fašistų irštva yra tas „Madison Square Garden“ pastatas. Į D. Trumpo mitingą ten susirinko apie 20 tūkst. žmonių – panašiai tiek pat, kaip ir į muzikos žvaigždžių koncertus. Daugiau į šią salę tiesiog netelpa, o norinčiųjų patekti eilė stovėjo nuo ankstyvo ryto. Tūkstančiai atvykusiųjų į salę nepateko, nes jai prisipildžius prieš 3 valandas iki Trumpo pasirodymo, durys buvo uždarytos, ir policija nurodė žmonėms skirstytis. Trumpo šalininkai, kuriems nepavyko patekti į vidų, užplūdo netoliese esančius barus ir restoranus, kuriuose jie perjungė televizorių kanalus ir žiūrėjo mitingo transliaciją.

Trumpo rinkimų kampanijos vyresnysis patarėjas T. Murtaughas sakė, kad Walzo komentaras buvo „įžeidžiantis“ ir kad „jiems turėtų būti gėda“. Tam pritaria net ir Niujorko meras demokratas E. Adamsas, kuris griežtai nesutiko su teiginiais, kuriuose D. Trumpas vadinamas fašistu. Jis gynė D. Trumpo teisę rengti mitingą Niujorke, pabrėždamas, kad Amerikoje svarbu naudotis žodžio laisve. Prieš tai kai kurie dempartijos politikai siekė šį Trumpo mitingą uždrausti. Niujorko valstijos senatorius demokratas B. Hoylmanas-Sigalas, kurio rinkiminėje apygardoje yra „Madison Square Garden“ pastatas, viešai paragino arenos valdytojus ir miesto valdžią atšaukti šį renginį, teigdamas, kad jis gali paskatinti „plačiai paplitusį smurtą“. „Mano atsakymas – ne, aš žinau, ką padarė Hitleris, ir žinau, kaip atrodo fašistinis režimas, – sakė E. Adamsas ir pridūrė – „Manau, kad visiems reikėtų sumažinti temperatūrą“.

Vis dėlto bent vienas „fašistas“ šiame mitinge buvo surastas. Pasipiktinę demokratai fašistu išvadino mitinge kalbėjusį komiką, humoristinės laidos vedėją T. Hinchcliffą dėl jo šmaikščių komentarų ir įžeidžiančių juokelių apie Puerto Riką. Šią JAV priklausančią, demokratų partijos politikų valdomą salą Karibų jūroje jis pavadino „plūduriuojančia šiukšlių sala“. Ir pridūrė, kad ir visos JAV prie to artėja Bideno ir Harris valdymo laikotarpiu. „Šiukšlių sala“ gamtosaugininkai paprastai vadina okeane susidariusią plastikinių butelių, maišelių ir kitokių atliekų sankaupą, kurią į konkrečią vietą suneša vandenyno srovės. Šis kandus pokštas buvo komiko reakcija į tai, kad K. Harris kandidatūrą į prezidento postą parėmė viena didžiausių Lotynų Amerikos įžymybių, puertorikiečių reperis Bad Bunny ir iš Puerto Riko kilusi garsi dainininkė ir aktorė Jennifer Lopez. Pokštaudamas Hinchcliffas sakė: „Daug kas vyksta. Nežinau, ar žinote, bet šiuo metu vandenyno viduryje plūduriuoja šiukšlių sala. Manau, kad ji vadinasi Puerto Rikas.“

Žinoma, rinkimų fone tokie grubūs juokeliai Trumpo kampanijai tik kenkia. Tą frazę iškart pasigavo iš Puerto Riko kilusi radikali kairioji Kongreso narė A. Ocasio-Cortez, kuri pareiškė, kad respublikonai nekenčia Puerto Riko ir puertorikiečiai jaučiasi „labai įskaudinti“. K. Harris pareiškė, kad Trumpas ir jo rėmėjai šiukšlėmis laiko visus, kurie uždirba mažiau pinigų už juos ir pažadėjo naują finansavimo paketą Puerto Rikui. Pasak A. Ocasio-Cortez, neįmanoma, kad dirbantys žmonės po tokių pareiškimų balsuotų už Trumpą. JAV teritorijoje gyvena ir balso teisę turi keletas milijonų puertorikiečių.

Visgi, objektyviai žiūrint, reikėtų pasakyti, kad šiame pokšte yra dalis tiesos, kadangi Puerto Rikas yra viena skurdžiausių teritorijų JAV, nors turi puikų Karibų jūros klimatą ir geras sąlygas turizmo plėtrai. Puerto Rike vidutinės gyventojų pajamos yra apie 2,5 karto mažesnės, negu žemyninėje JAV teritorijoje. Nepaisant to, kad saloje žmonės gyvena labai skurdžiai, Puerto Riko vyriausybė įsiskolino apie 70 milijardų dolerių, kas dvigubai viršija salos nacionalinį produktą. 2016 m., būnant prezidentu Obamai, federalinė vyriausybė salai nubraukė pusę jos įsiskolinimo. Tai yra, Puerto Riko įsiskolinimą padengė visi JAV mokesčių mokėtojai. Ši teritorija netgi išvis nemoka mokesčių į JAV federalinį biudžetą. Yra tik vietiniai mokesčiai. Jau eilę metų vyksta masinis gyventojų bėgimas iš Puerto Riko. Saloje itin žemas pragyvenimo lygis, klesti korupcija, vos ne kasdien vyksta elektros energijos atjungimai. Po 2017 m. buvusio uragano salos atstatymui skirta milijardai dolerių, tačiau jie pradingo korupcijos voratinklyje. Dabar žemyninėje JAV dalyje gyvena dvigubai daugiau puertorikiečių, negu pačioje saloje. A.Ocasio-Cortez tėvai taip pat yra persikėlę iš Puerto Riko į Niujorką.

Veidaknygė

Apgavystės arba vietos aborigenų religinis ritualas

Redakcija
-
8
Apgavystės arba vietos aborigenų religinis ritualas

Vladimiras Laučius

Dėl Vilijos Blinkevičiūtės sprendimo nebūti premjere garsiausiai kažkodėl rauda ir nežmoniškoje prostracijoje plėšosi partinius majkoncus Tėvynės sąjungos politikai ir politikės. Feisbuke – ištisas shitstormas.

Labai įdomus reiškinys. Juk „apgauti“ (nors iš tiesų nebuvo jie apgauti – apie tai gerai parašė Tomas Janeliūnas) buvo ne už Tėvynės sąjungą, o už Socialdemokratų partiją balsavę rinkėjai. Tad būtent socialdemokratai dabar turėtų masiškai šaukti, kad juos apgavo. Bet rėkia ne jie, o konservatoriai. Neatrodo truputį keista, makabriška ir juokinga?

Tėvynės sąjungos fanai kraustosi iš proto dėl to, kad buvo apgauti jų didžiausi draugai – socdemų partijos rinkėjai? Ak, kokia nuostabi empatija: taip jaudinasi dėl savo artimo nelaimės… Nors jokios nelaimės tas artimas nepatyrė.

Kai Šimonytė apgavo visus Lietuvos rinkėjus, pažadėjusi atsistatydinti ir neatsistatydinusi, jiems viskas buvo gerai. O kai Blinkevičiūtė sužaidė politinį žaidimą tik su savo rinkėjais, tai jau, pasirodo, yra visos Lietuvos tragedija.

Viena užsienietė manęs paklausė: kas čia vyksta? Labai sunku buvo jai paaiškinti, kodėl Blinkevičiūtės apgauti jaučiasi ne pačios Blinkevičiūtės, o Šimonytės rinkėjai. Bet kuriam normaliam stebėtojui iš šalies visa šita pasiutpolkė turėtų atrodyti kaip vietos aborigenų religinis ritualas.

Tomas Janeliūnas

O man juokinga dabar skaityti tuos tariamo susirūpinimo veidais sakomas nesąmones apie „nuviltus rinkėjus“, kažkokį pasitikėjimo atstatymą.

Jei išties kažkas mano, kad rinkėjai buvo „apkvailinti“, tai reiškia, kad rinkėjai buvo nusiteikę būti apkvailintais. O dar tiksliau – kažkas mano, kad rinkėjai buvo tiesiog kvaili. Na, kvailį ir bažnyčioje muša, sako patarlė.

O aš nemanau, kad rinkėjai buvo kvaili. Visų pirma, didesnė dalis rinkėjų norėjo naujos, kitokios valdžios, nei konservatorių. Ir ta alternatyva buvo socialdemokratai, kaip stipriausia kita jėga konservatorių+liberalų valdžiai.

Aš manau, kad dabartinė situacija, kai socialdemokratams nereikia daug pastangų burti koaliciją, ir ypač – nereikia derėtis su „Nemuno aušra“, yra kaip tik kolektyvinės rinkėjų išminties rezultatas. Rinkėjai pasielgė labai išmintingai, suteikę socialdemokratams daugiau vietų.

O Vilijos „lengva apgavystė“ – tai tik tipinis politikos reveransas. Na, gal ne toks jau grakštus ir elegantiškas, bet toks tipinis, kad tai nėra jokia „apgavystė“. Tai tiesiog politika. O jei jūs, sulaukę savo dabartinio amžiaus, dar tikite politinėmis pasakomis, kuriose politikai niekada nemeluoja ar visada laikosi savo žodžio – tai jus ir toliau kažkas „apgaudinės“, nes politine prasme jūs esate naivus vaikas, kuris tiki Kalėdų seneliu. Subręskite gal?

Iš archyvų…

Redakcija
-
1
Iš archyvų…

Mindaugas Montvilas

Visiems ne itin nuovokiems žmonėms, balsavusiems už socialdemokratus: jie ne tik ne mažiau korumpuoti, ne mažiau besmegeniai, bestuburiai, inertiški lėšų įsisavintojai kaip ir praėjusios kadencijos durnabobės.

Jie lygiai taip pat stums jums visas gėjų santuokas ir panašų šlamštą. Aš jau nekalbu apie „žaliąjį“ kursą…

Taigi, sveikinu jus visus dabar su premjeru – kriminaliniu nusikaltėliu, išugdytu Jaunųjų Konservatorių Lygos.

Prisiminkite ir tai, kad be to frukto ten pas juos yra ir Tadas Vinokur.

Atstumtieji savo šalyje arba problema, kurią pakišo valdžia

Redakcija
-
2
Atstumtieji savo šalyje arba problema, kurią pakišo valdžia
Vikipedia nuotr.
Vikipedijos nuotr.

Linas Karpavičius

Problema lygioje vietoje

To neturėjo būti, jei buvusi vyriausybė būtų turėjusi valstybinį požiūrį į lietuvių kalbą, valstybinę šalies kalbą.

Kas gi nutiko? Elementari buitinė situacija, kuri nebūtų netikusi jei visiems galiotų vienodos taisyklės – mokėti šalies valstybinę kalbą. Jauną moterį, turinčią regėjimo negalią, rusakalbis autobuso vairuotojas bandė išvaryti iš autobuso, nes ji buvo su šunimi. Su šunimi vedliu, kuris padeda asmeniui orientuotis ir pasiekti kelionės tikslą.

Bėda tame, kad ji nemoka rusiškai, o vairuotojas nemoka lietuviškai. Štai jums ir problema, kurią pakišo mums mūsų valdžia. Jei galiotų reikalavimas visiems dirbantiems mokėti valstybinę kalbą, tokių situacijų nenutiktų.

Dažnas jaunas žmogus nemoka rusiškai. Jie tampa savo šalyje atstumtaisiais. Beje, mokėti rusų kalbą dabar tampa blogo tono ženklu – nekoscher. Tsakant…

Jei lietuvis moka rusiškai galimai jis Rusijos arba Baltarusijos simpatikas. Su tuo jau esu asmeniškai susidūręs. Ypač jaunesnių bendrapiliečių tarpe. Todėl jauni žmonės paprasčiausiai jau ignoruoja rusų kalbą.

Skaitant straipsnį keistai skamba žinomų žmonių aimanos dėl autobuse kilusio konfuzo. Niekam net nekyla mintis įžvelgti buvusios valdžios apsileidimo faktą ir iš to kylančias problemas. Nekoscher? Po keturių metų gali tekti iš tos rankos duoną valgyti? Bailiai jūs nelaimingi. Net valdžios, kurios nebėra bijote.

Stebėsime naujos valdžios darbelius. Akylai. Ir pipirų duosime ne mažiau. 100 dienų moratoriumo kritikai, bent jau aš, tikrai nesilaikysiu

Asta Katutė

Ne tik atjautos ar supratimo, bet visų pirma lietuvių kalbą išmokti reikia vairuotojui. Juk dirba Lietuvoje, dirba paslaugų sektoriuje su lietuviais. Pasak įmonės vadovo, vairuotojas beveik poliglotas, ir anglų, ir rusų, ir gruzinų moka, ir lietuvių kalbą iki reikiamo lygio moka… Kur gi ne, jeigu prireikia policijos kaip vertėjo paslaugų. Už situaciją atsakingi dabartiniai valdantieji, prisileidę legalių darbo migrantų ir nesukūrę mechanizmo, užtikrinančio lietuvių kalbines teises būti suprastiems Lietuvoje.

P. s. info apie įmonės direktoriaus minimą „95 kodą“ – pasirodo, tai tik profesinėms, o ne kalbos žinioms skirti mokymai.

Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai neretai pamiršta, kad kalbinės teisės yra žmogaus teisių dalis, užfiksuota dar Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.

„Tuo pačiu atkreipėme vežėjo dėmesį, kad vairuotojas turėjo situaciją išspręsti greitai ir korektiškai. Tam būtų pasitarnavusios ir geresnės vairuotojo lietuvių kalbos žinios, ir renkantis darbuotojus į tai privalu atkreipti dėmesį. Prevencijos tikslais medžiagą apie šį incidentą nusiuntėme ir kitiems bendroje Klaipėdos viešojo transporto sistemoje dirbantiems vežėjams“.

 

 

Straipsnio apie įvykį nuoroda ČIA.

Nebėra tokio dugno, kurį dar galima pramušti

Redakcija
-
8
Nebėra tokio dugno, kurį dar galima pramušti

Jonas Balčiūnas

Žiniasklaidoje kilo šaršalas, kaip skruzdėlyne, kurį kažkas pamakalavo pagaliu. Socdemams laimėjus rinkimus, o Blinkevičiūtei atsisakius daryti tai, ką žadėjo, kilo audra stiklinėje. Ar pramuštas naujas dugnas? Manau kad ne. Jau nebėra tokio dugno, kurį dar galima pramušti.

Socdemai, prieš rinkimus išstatydami Blinkevičiūtę, darė tą patį, kaip konservatoriai, kurie prieš rinkimus paslėpdavo Gabrielių nuo rinkėjų akių. Vienų ir kitų tikslas vienodas – laimėti rinkimus.

Naujiesiems valdantiesiems, kas jie bebūtų, nusimato sunkūs laikai. Žiniasklaida rodo ryžtą išrankioti kiekvieną musę iš barščių šaukiant, kad valdantieji mėsėdžiai žmogėdros. Tai kas įvyko, socdemų ir galimos koalicijos vidaus reikalas.

Daugelis rinkėjų tikriausiai net nežinojo kad Blinkevičiūtė žadėjo būti premjere, nežino kad nebus. Sunkesnis klausimas, kas bus? Susidaro įspūdis, kad po rinkimų nelikus konservatorių šmėklos, galimi koalicijos partneriai nekenčia vienas kito labiau nei konservatorių.

Neskubėkim. Dar nebuvo taip kad nieko nebūtų. Kažkas tikrai bus.

Kuo gali pasidžiaugti eilinis pilietis? Valdžios įstaigos pradeda knibinėti garsias bylas, kurios buvo marinamos, kol valdžioje buvo konservatoriai. Kas tai – permainų vėjai, ar siekis apsidrausti, kol neaišku į kurią pusę pakryps reikalai? Tai irgi pamatysime, tik ne taip greitai.

Visiems politikams reikėtų nepamiršti, kad jie nebeturi prabangos dirbti savo labui ir rūpintis asmenine gerove ir turtais salose, ar kituose žemynuose. Jeigu nebeliks juos maitinančios Lietuvos, sukaupti turtai baigsis ir teks lodyti šunis užsieniuose, žinoma, jeigu spės pabėgti.

Veidaknygė

Mindaugas Montvilas. VW lūžta nuo spaudimo

Redakcija
-
0
Mindaugas Montvilas. VW lūžta nuo spaudimo

Va, gerbiamieji ponai ir ponios. Netikit manim, tai patikėkit WSJ.

WSJ jums pasako tai, ko niekaip neišsteni lietuviškos bankų viešųjų ryšių prostitutės, kažkodėl vadinamos ekonomistais.

„Net-Zero“, arba nulinės CO2 emisijos, yra viso mūsų „žaliojo“ kurso pagrindas. Alfa ir omega.

Ir tai yra būtent tas dalykas, kuris sugriaus ES, ir mus visus pavers ubagais. Gal išskyrus kažkokį siaurą sluoksnelį aukštesnio ešalono lėšų įsisavintojų. Nors pastarieji taipogi bus vergais, tik šiek tiek privilegijuotais.

Citata:

„Politikai, kaip ir buvo galima nuspėti, kaltina vadovybę ir turi tam tikrą pagrindą. Įmonė dar neatsigavo po reputacijai ir finansams padarytos žalos, kurią sukėlė „dyzelgeito“ skandalas, kai įmonė buvo pagauta diegianti į automobilius programinę įrangą, kad būtų išvengta išmetamųjų teršalų bandymų. Nepadeda ir didelės darbo sąnaudos, kurias skatina agresyvi profsąjunga, veikianti kartu su Žemutinės Saksonijos žemės vyriausybe, kuriai priklauso 20 proc. balsų suteikiančių akcijų.

Tačiau didesnė kaltės dalis tenka politikams, ypač dėl jų vykdomos klimato politikos. Vokietijos automobilių pramonė yra įstrigusi tarp didesnių energijos kainų, dėl kurių didėja gamybos sąnaudos, ir įpareigojimų naudoti elektrines transporto priemones, dėl kurių mažėja pardavimai. VW lūžta nuo spaudimo.

Elektros energijos kainos dideliems pramonės vartotojams Vokietijoje gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį, jau nekalbant apie JAV, Kiniją ar Japoniją. Tai daugiausia lėmė Berlyno sprendimas atsisakyti anglių ir branduolinės energijos ir rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie yra brangesni ir mažiau patikimi. Gamtinių dujų kainos svyruoja nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sutrikdė dujų tiekimą. VW yra naujausia iš daugelio bendrovių, kurios, siekdamos išvengti šių išlaidų, mažina gamybos apimtis Vokietijoje.

Tuo tarpu Europa toliau priverstinai žygiuoja link elektrinių transporto priemonių. ES reikalauja, kad kasmet vis didesnę parduodamų transporto priemonių dalį sudarytų elektromobiliai, o vidaus degimo varikliai iki 2035 m. būtų palaipsniui pašalinti. Tai verčia tokias bendroves kaip VW nukreipti dideles investicinio kapitalo sumas į elektromobilių gamybą, nepaisant nuolat mažėjančių pardavimų.“

WSJ

Veidaknygė

1...160161162...1 706Nuo 1 706 161 puslapis