2025-05-25, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 14

VšĮ „Dingęs Štetlas“ raštu įsipareigojo panaikinti ant paminklų padarytus provokacinius įrašus

Redakcija
-
1
VšĮ „Dingęs Štetlas“ raštu įsipareigojo panaikinti ant paminklų padarytus provokacinius įrašus

2024 m. pabaigoje Lietuvoje kilus aštrioms diskusijoms dėl Holokausto atminimo ženklų turinio keitimo, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) viešai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su raginimu pradėti tyrimą dėl, jų vertinimu, provokacinio pobūdžio veiksmų Radviliškio rajone.

Nustatyta, kad be visuomenės žinios ir atsakingų institucijų sutikimo, buvo pakeisti istoriniai įrašai ant Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose esančių paminklų žydų tautybės Holokausto aukoms atminti. Naujuose įrašuose nebeliko ankstesnių nuorodų į nacių vykdyto genocido organizatorius ir jų vietinius talkininkus – vietoje to atsirado formuluotės, kaltinančios „lietuvius kaimynus“.

LŽTKC nuomone, šie pakeitimai ne tik pažeidė kultūros paveldo tvarkymo procedūras, bet ir kėlė pavojų visuomenės darnai, kurstė nesantaiką bei žeidė lietuvių tautos istorinį orumą. Be to buvo įžvelgta galimai sąmoninga provokacija, nukreipta į Lietuvos destabilizavimą ir jos reputacijos menkinimą tarptautinėje bendruomenėje. LŽTKC teigė, kad tuo gali būti sąmoningai kuriama įtampa, kurią išnaudoja nedraugiškos jėgos, siekiančios pakirsti pasitikėjimą Lietuvos teisine valstybe ir jos istorinės atminties politika.

Prokuratūra tyrimą pradėjo ir nutraukė

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. vasarą vykdant trijų paminklų, esančių žydų žudynių vietose Radviliškio rajone (Pakutenių ir Liaudiškių kaimuose), rekonstrukciją, be techninių atnaujinimų, taip pat buvo pakeisti įrašai, žymintys Holokausto aukas. Šiuos užrašus pakeitė VšĮ „Dingęs Štetlas“ – Šeduvos žydų istorijos muziejus, neinformavęs apie tai Kultūros paveldo departamento, architekto, rangovų ar kitų su projektu susijusių institucijų.

Pagal su Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritoriniu skyriumi 2023 m. suderintus projektinius sprendinius, paminklų užrašų turinys turėjo būti atkurtas naudojant originalius šablonus, išsaugant istorinį tekstą. Šio reikalavimo nesilaikyta.

Naujų įrašų turinys – frazės, nurodančios „lietuviai kaimynai“ kaip žudynių vykdytojai – sukėlė prieštaringas visuomenės reakcijas ir buvo įvertintas kaip galintis žeisti lietuvių tautybės žmonių orumą.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadoje pažymėta, kad nors tai negali būti prilyginama tiesioginiam tautinės neapykantos kurstymui, išsakytos mintys išreiškia stipriai neigiamą nuomonę apie lietuvius ir gali būti laikomos netiesioginiu tautinės neapykantos skatinimu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadose pažymėta, kad naujieji įrašai neatitinka istorinės tiesos, yra antiistoriografinio pobūdžio, ignoruoja tyrimų Holokausto tema rezultatus ir kelia pavojų objektyviam istorijos vertinimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad užrašai suformuluoti taip, lyg visa lietuvių tauta būtų kolektyviai atsakinga už Holokaustą, kas neatitinka nei istorinės, nei teisinės atsakomybės principų.

Nepaisant šių aplinkybių, Kultūros paveldo departamentas konstatavo, kad objektų vertingosios savybės dėl įrašų pakeitimo nebuvo pažeistos, o padarytas sprendinių neatitikimas laikytinas mažareikšmiu.

Departamento teigimu, šį pažeidimą galima ištaisyti atkuriant buvusius, su institucijomis suderintus užrašus. Administracinė teisena dėl šio pažeidimo pradėta nebuvo. Tokiu būdu VšĮ „Dingęs Štetlas“ oficialiu raštu įsipareigojo grąžinti pradinius įrašus, buvusius iki 2024 m., ir ėmėsi jų atkūrimo darbų. Iki tyrimo pabaigos paminklų įrašai buvo laikinai uždengti, o užbaigti darbai planuojami artimiausiu metu, kai tik leis oro sąlygos.

Dėl to 2025 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal LŽTKC pranešimą dėl galimo tautinės neapykantos kurstymo. Tyrimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su paminklų įrašų keitimu.

Įvertinusi visa aplinkybes, prokuratūra konstatavo, kad:

• nebuvo nustatyta, jog įrašai buvo pakeisti turint tikslą kurstyti neapykantą;
• užrašų pakeitimai nelaikytini nusikalstama veika, o veikiau nuomonės raiška, kuri, net jei ir klaidinga, nėra baudžiamai atsakinga pagal susiformavusią teismų praktiką;
• padarytas pažeidimas dėl nesuderinto įrašų keitimo pripažintas mažareikšmiu ir pataisomu paveldosaugos kontekste;
• paminklų savininkas įsipareigojo grąžinti ankstesnius užrašus, o darbai šiuo metu vykdomi.

Remdamasi visomis nustatytomis aplinkybėmis, prokuratūra nusprendė, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Edvardas Čiuldė. Ar tikrai nenukentės Lietuvos valstybės garbė, paskelbus prisipažinusiųjų KGB slaptųjų bendradarbių sąrašą?

Redakcija
-
9
Edvardas Čiuldė. Ar tikrai nenukentės Lietuvos valstybės garbė, paskelbus prisipažinusiųjų KGB slaptųjų bendradarbių sąrašą?

(Atsakymas Vytautui Sinicai)

Toks paskelbimas būtų triumfalinis įvykis estetikos plotmėje, vaizdžiai parodantis, kad galima gyvenimą pasukti taip, jog žmogaus tikrovė ironijos požiūriu ima pranokti net didžiausių ironikų, pripažintų sarkazmo meistrų meninę išmonę, nes niekas net iš lakiausios vaizduotės menininkų, tarkime, psichodelinės dramos kaip žanro kūrėjų, nebūtų galėjęs sugalvoti tokio siužeto, kad sovietinių laikų skundikas, atėjus naujai valdžiai, kai, įsitvirtinus demokratinei visuomenės tvarkai, nebelieka poreikio skųsti kitus, iš inercijos (įprotis yra antroji prigimtis) ima ir paskundžia pats save dėl to, kad kadaise buvo tikras ar netikras skundikas („Kadaise, – ištarė Netikras Vėžlys, sunkiai atsidusę, iš Alisos Stebuklų šalyje, – aš buvau Tikras Vėžlys“).

Taigi jeigu slaptųjų tarnybų bendradarbis skundikas būtų baudžiamas tiesiogiai dėl padarytos tikros ar tariamos žalos, būtų tik paprastoji gyvenimo realybė, nieko daugiau, tačiau kai toks skundikas yra baudžiamas už tai, kad pats save įskundė, tai jau yra ironijos šventė kaip piktojo juoko kulminacija ir piktdžiugos užauginimas iki dangaus.

Tai – katarsio menas, kitaip nepasakysi. Ypač mus pakiliai nuteikia ir drauge padeda apsivalyti tai, kad „dvigubo skundimo“ teorija skundikui nepadės išsukti uodegos. Todėl „išviešinimo fiesta“ neabejotinai bus estetinės pasaulio patirties viršūnė, į kurią daugelis įlips pirmą kartą, o dorovinė satisfakcija, kaip atrodo, čia yra tik antraeilis, palydimasis reiškinys, nors, žinoma, skųsti yra ne tik nedora, bet ir negražu. Kad ir kaip ten būtų, dėl dorovinės tokio skundiko kaltės laipsnio (kodėl ir kaip bei ką skundė) dar gali būti skirtingų nuomonių ir painiavos, tačiau džiugų estetinį reginį patirsime visi vienodai, jeigu tik turime savyje bent lašelį piktdžiugos.

Edvardas Čiuldė

Nekartosiu jau tarsi ne kartą girdėtų ir VSD pareiškimais patvirtintų nuomonių, kad toks išviešinimas pakenktų šalies saugumui, nes sveiko proto dėlionėje nesunku kiekvienam nesutrikusios mąstysenos bendrapiliečiui pačiam suprasti, kad tai iš esmės palengvintų darbą persivadinusioms tos pačios KGB tarnyboms, kurios, žinodamos prisipažinusiųjų sąrašą, nerizikuotų beveik niekuo, šantažuodamos ir iš naujo verbuodamos kitus nelaimėlius ir pašlemėkus, kurie taip pat buvo įmerkę uodegą, bet neskubėjo išpažinti nuodėmės. Taigi, galimas daiktas, „išviešinimo fiestos“ poreikį sukuria FSB užsakymas.

Tačiau drauge noriu labai aiškiai pasakyti, kad ne tai yra svarbiausia, tikrai – ne tai, ne dėl to kaip amaras sielą apninka baisus nesmagumas.

Žinia, visus dokumentus turi KGB turtų paveldėtoja FSB, ji disponuoja visomis buvusių slaptųjų talkininkų bylomis, bet per prabėgusius mūsų nepriklausomybės laikus nepanaudojo, neteko girdėti, turimos medžiagos prieš Kremliaus oponentais jau tapusius mūsų bendrapiliečius, kurie sovietiniais laikais vienaip ar kitaip bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis, nors pagunda tokiais atvejais atsiteisti, pakišti kiaulę atsivertėliui tikriausiai yra didelė. Taigi šiame kontekste prisipažinusių KGB slaptųjų bendradarbių sąrašo paviešinimas iš Lietuvos pusės reikštų didelę Kremliaus moralinę pergalę prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę, įsipareigojusią saugoti prisipažinusiųjų paslaptį, bet pažado netesėjusią su ciniška veido išraiška. Todėl visgi tikriausiai neatsitiktinai jau nuo seno esame raginami surengti tokią vendetą šalyje pirmiausiai tų žmonių, su keliomis išimtimis, kurie Lietuvos valstybės atkūrimą visados vertino kaip kraupų nesusipratimą. Jeigu surašytume jų pavardes į vieną eilutę, būtų taip akivaizdu kaip pirštu į akį, kam tokios didingos, kraštutinio dramatiškumo akcijos iš tikrųjų yra reikalingos, įsitikintume, kad su rūpesčiu dėl tautos moralinės sveikatos ir nepriklausomos valstybės išsaugojimu tai neturi nieko bendro.

Rodyti pirštu į Latvijos ir Estijos pavyzdį taip pat nederėtų, nes ten nebuvo išsakytas pažadas su valstybės garantija ginti „prisipažinusiųjų“ imunitetą, o, kaip sako I. Kantas, nesugebėjimas taikyti bendros taisyklės atskiram atvejui yra bukumas.

Kaip atrodo bent man, to kartais nesupranta net ir išskirtinai protingi naujosios kartos politikai, kai net proto perteklius neatperka to trūkumo, kuris atsiranda dėl viską nustelbiančios puikybės ir netikėto vaizduotės užtrumpinimo…

Alvydas Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje

Redakcija
-
0
Alvydas Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje

Pergalės prieš fašizmą 80-ečio minėjimas vakar [gegužės 5 d.] Londone. Koks kontrastas nuo to, kaip viskas vyksta militaristinėje Putino Rusijoje…

Išgirdę, kad demokratinių šalių vadovai nesiruošia dalyvauti Pergalės prieš fašizmą 80-ečio minėjime ir kariniame parade Maskvoje bei nesiruošia siųsti savo šalių aukšto rango pareigūnų, Kremliaus veikėjai vienas po kito ėmė kaltinti Vakarų šalis atgimstančiu fašizmu. Paskutinis toks kaltinimas nuskambėjo iš buvusio Rusijos gynybos ministro, dabar Saugumo tarybos sekretoriaus Sergejus Šoigu. Jis pareiškė, kad Rusija turi imtis visų priemonių prieš atgimstantį atseit Vakaruose fašizmą.

Bet Putino Rusijoje eilinį kartą meluojama. Londone vakar [gegužės 5 d.] jau įvyko Pergalės prieš fašizmą iškilmingas minėjimas. Jungtinės Karalystės kariuomenė turi ne tik raitelius ir ankstesniųjų šimtmečių patrankas. Bet niekam nekilo ir į galvą demonstruoti šią dieną visus britų kariuomenės raumenis. Visa karališka šeima ir Jungtinės Karalystės politinė vadovybė nesiruošė slapstytis nuo žmonių, kaip Putino Rusijoje, kur egzistuoja didelis atstumas nuo kitų žmonių, išskyrus patikimus svečius.

Londone pražygiavo ne tik mažas būrys britų armijos dalinių, bet ir NATO šalių sąjungininkai, įskaitant Lietuvos karius, o taip pat sąjungininkai iš Ukrainos. Kol kas dar ne NATO šalies. Karalius sveikino ukrainiečių karius atsistojęs. Ne tik Ukraina, bet pastaruoju metu ir Lietuva ir bendrai NATO bei ES Kremliaus propagandos ir politikų yra kaltinami nacizmu ir fašizmu.

Moderni karo technika, kuri pasirodė Londone buvo britų naikintuvai. Rusijoje naikintuvų skrydis Raudonojoje aikštėje per Pergalės dienos minėjimą buvo iš anksto planuotas, bet po Ukrainos prezidento pareiškimo, jog Rusijos karinis paradas gali būtu laikomas teisėtu kariniu taikiniu, imta svarstyti, ar tai įvyks. Tačiau ir vėl gana nelauktai į pagalbą Putinui gali ateiti dabar JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Šią naktį D. Trampas pasveikino Putino iniciatyvą paskelbti taikos paliaubas nuo gegužės 8 dienos vakaro iki gegužės 10 d. vakaro. Po šio pareiškimo, kurio neteko girdėti, kad būtų nuspėję Trampo politikos žinovai, galima būtų spėti, kad JAV ims spausti ir prezidentą Zelenskį negadinti Putinui ir Putino Rusijai Pergalės dienos.

Suvokiant, kad spaudimas neatakuoti Rusijos gali įsigalioti nuo gegužės 8d. ryte, vakar naktį Ukraina parodė, kaip viskas galėjo būti gegužės 9-ąją. Visi Maskvos aerouostai dėl oro pavojaus buvo uždaryti.

Bet gegužės 9-ąją, matyt, viskas bus kitaip ir todėl, matyt, tą dieną Maskvos danguje pasirodys rusų karo naikintuvai. Pati Raudonoji aikštė taps eilinį kartą Putino Rusijos militarizmo demonstracijos vieta. Galimai nesibaimindamas dabar Ukrainos smūgių Raudonojoje aikštėje pasirodys ir pats Putinas. Klausimas tik lieka ir toliau, ar demokratinių šalių vadovams ir atstovams atsisakius vykti į Maskvą gegužės 9-ąją dieną, ten nenuvyks koks Trampo atstovas.

Nors Trampo administracija eilinį kartą pagrasino labai rimtomis sankcijomis Rusijai, jeigu Putinas nestabdys daug ilgesniam laikui karinių veiksmų, nei 3 dienos ir nesės prie derybų stalo, neaišku, vis dėlto, ar Trampo administracija įves tokias griežtas sankcijas. Šios nakties Trampo pareiškimas rodo, kad kaip didelį nuopelną sau įsirašo jis krentančias naftos kainas. Sankcijų klausimas vis dar atviras, kaip ir Vašingtono atstovo vizitas.

Visos Trampo ir jo administracijos kalbos nerodo, kad būtų ruošiamasi Vašingtone ir pasitraukti nuo taikos tolesnio nešimo į Ukrainą (norisi tik tikėtis, kad ne Ukrainos kapituliacijos sąskaita), o Trampo atstovui gali būti svarbu atvykti gegužės 9 d. į Maskvą ne tik pasiunčiant vėl malonesnį ženklą Putinui, bet ir turint omenyje, kad tuo pačiu metu ten bus ir Kinijos lyderis su delegacija. Vašingtonas po pagrūmojimo sankcijomis pajutęs, kad tai ne toks paprastas dalykas santykiuose su Kinija, būtų ne prieš ieškoti ir kontakto su Pekinu.

Kol vyksta visi šie manevrai apie klausimą, kuris vadinasi Trampo taikos planas Ukrainoje, pati Jungtinė Karalystė, kur įvyko vakar Pergalės dienos minėjimas, paskelbė apie planus atnaujinti veiksmų planą pasirengimo karui, jeigu jį pradėtų Putino Rusija, kurią pirmą kartą po ilgų dešimtmečių britų ministrai šį balandį paskelbė nacionaline grėsme savo šaliai.

Taigi, suprantama, kad vykti į šalį (Rusiją), kurią vis daugiau NATO valstybių įvardina grėsme savo nacionaliniam saugumui, niekas iš demokratinių šalių nenori. Net ir paminėti tokios svarbios dienos visam demokratiniam pasauliui, kaip Pergalės dienos prieš fašizmą.

Bet privačiai kalbant vis daugiau kolegų, Vakarų ekspertų pastebi panašumų tarp fašizmo ir putinizmo, todėl kiekviena šalis geriau pas save mini Pergalės prieš fašizmo dieną ar vyksta į kitas demokratines šalis, nei į Putino Rusiją. Klaustukas lieka ties JAV.

Veidaknygė

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas septyniasdešimtoji (gegužės 8) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas septyniasdešimtoji (gegužės 8) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Kaip ir galima buvo tikėtis, agresorius nesilaiko savo paties paskelbtų „paliaubų“. Iki formalios „paliaubų“ pradžios, t. y. iki vidurnakčio rusai Ukrainą atakavo 31 dronu Shahed. Ukrainiečiams pavyko numušti 20, o 6 dėl EW veiklos buvo nukreipti nuo taikinių. Taigi, tiek iki „paliaubų“, tiek ir po jų agresorius atakuoja Ukrainos teritoriją su KAB’ais ir aviacinėmis raketomis. Smūgiuota gyvenamajam namui Konstyantynivka. Šiandien iš ryto šis kruvinas darbas tęsėsi, Ukrainoje paskelbta balistinių raketų smūgio grėsmė. Itin daug smūgių tenka Sumy sričiai.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Tęsiasi Ukrainos pajėgų operacija Tiotkino ruože. Rusai praneša, kad ukrainiečiai puolimo veiksmus vykdo būrio (būrio plius) dydžio vienetais, t. y. apie 30–50 karių. Mūšiai vyksta ne tik pasienyje į vakarus ir į pietus nuo Tiotkino, bet ir pačioje gyvenvietėje (2–3 km nuo sienos). Fiksuojamos Ukrainos pajėgų atakos ir nuo Budki per sieną (kaimelis Ukrainos pusėje, apie 6 km į pietryčius nuo Tiotkino). Tikėtina, Ukrainos vienetai siekia blokuoti Tiotkino ir iš rytų tam, kad sukelti grėsmę rusų aprūpinimo keliui iš šiaurės rytų (Korovyakovka – Tiotkino). Agresorius kaip įprasta giriasi, kad „beveik visiškai nugalėjo“, o kautynes Tiotkino įvardija kaip neva kovą su ten veikiančiais ukrainiečių diversantai. Mhm, taip taip, „keli užsilikę diversantai“…

Toliau tęsiasi lokalūs mūšiai Novyi Put, Loknya – Oleshnya – Gornal bei Popovka ruožuose.

Kharkivo kryptis.

Ukrainos pajėgos išmušė okupantus iš pozicijų miške esančiame Lyptsi ruože (apie 1,6 km į rytus nuo rusų kontroliuojamos Hlyboke gyvenvietės). Ukrainos gynėjai pasistūmėjo apie 2 km į gylį ir 2 km į plotį. Ukrainos pajėgos, išstūmę rusus, prie šio ruožo priartėjo dar praėjusių metų rudenį.

Šis miškas – labai svarbi vieta (key terrain), leidžianti pridengti ukrainiečių kontroliuojamą Lyptsi iš šiaurės. Maža to, iš šių pozicijų atveriamas rusų kontroliuojamo Hlyboke rytinis flangas, agresoriaus vienetų aprūpinimas keliu Olynovka – Hlyboke tampa praktiškai neįmanomas. Tad neatmestina, kad ukrainiečiai toliau sieks atsiimti Hlyboke. Prisimenant 2024 m. vasaros rusų puolimą, agresorius į šį miškelį daužė KAB’ais, tad kažko panašaus galime tikėtis ir šį kartą.

Tikėtina, kad ši operacija buvo įvykdyta anksčiau, o šiandien artėjančios „pabiedos“ dienos proga ši informacija paskelbta viešai. Puikiai pasidarbavo 13-oji Nacionalinės gvardijos brigada Chartija bei 92-oji šturmo brigada.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Be pakitimų.

Lyman. Okupantai toliau vykdo puolamuosius veiksmus įprastuose ruožuose, Ukrainos gynėjams pavyko išlaikyti pozicijas.

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Konstyantynivka. Agresorius vysto sėkmę Tarasivka ruože.

Jis įsiveržė į Novoolenivka ir plečia pozicijas palei kelią Pokrovsk – Konstyantynivka.

Taip pat, rusai pasigerino padėtį Leonidivka ruože. Stumdamiesi aukštesniu upės Kryvyi Torets krantu į šiaurę, okupantai prisidengia savo dešinį flangą bei turi potencialo iš vakarų apeiti Nelipivka – Shcherbynivka ruožą (vakarinės Toretsk prieigos).

Pokrovsk – Konstyantinopil.

Pokrovsk. Jokių „paliaubų“ nėra ir čia. Agresorius puola be sustojimo visuose ruožuose.

Konstyantinopil. Rusai atakuoja su motociklais, bandydami apeiti Bahatyr. Taip pat, kautynės vyksta ir pačioje gyvenvietėje.

Zaporizhia kryptis.

Be esminių pakitimų.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Rimas Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

Redakcija
-
9
Rimas Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

Simboliška, kad 2 esminiai istorinės atminties klausimai įtraukti į tos pačios – 2025 m. gegužės 6 d. – Seimo darbotvarkę. Tai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo atšaukimas ir asmenų, bendradarbiavusių su užsienio specialiosiomis tarnybomis, paviešinimas.

V. Landsbergio bendražygiai daro viską, kad KGB bendradarbių pavardės nebūtų paviešintos. Jie rūpinasi buvusiais KGB bendradarbiais ir jų artimaisiais, pamiršdami buvusios SSRS specialiųjų tarnybų represuotų asmenų ir jų artimųjų teisę žinoti, kas padėjo SSRS specialiosioms tarnyboms persekioti jų artimuosius ar juos pačius.

Vytautui Landsbergiui, kuris 1990 m. pagal Lietuvos TSR teisės aktus buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, valstybės vadovo statusas suteiktas ne iš karto. 2002 m. jam mėginta paskirti prezidento pensiją, nepavykus, vėliau – prezidento lygmens rentą. 2021 m. sausį Seime prastumta rezoliucija, kurioje V. Landsbergis identifikuojamas kaip aukščiausiasis valstybės pareigūnas.

2022 m. birželio 30 d. Seimas, kuriame dominavo konservatoriai, 74 balsais buldozeriu apėjo iš Konstitucijos kylantį draudimą AT Pirmininką prilyginti valstybės vadovui. Parlamentas ignoravo Seimo Teisės departamento teiktas išvadas, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, ir konstitucinės teisės ekspertų nuogąstavimus.

1945–1953 m. daug laisvės kovotojų kovojo su okupantu, slapstydamiesi miškuose. Bet ne V. Landsbergis – jis 1952 m. įstojo į Visasąjunginę lenininę komunistinio jaunimo sąjungą, vienijusią okupanto jaunimą ir kolaborantus iš pavergtų tautų.

Išdaviko įskųstas V. Landsbergio bendramokslis Aloyzas Sakalas kankinosi lageriuose, o pats V. Landsbergis vardan karjeros nesidrovėjo net marksizmo-leninizmo padėstyti, darė tarybinio muzikologo karjerą, aplankydamas Angliją, JAV, Australiją, Daniją, Švediją, Turkiją, Indiją ir Vakarų Berlyną. Daugybė rytų vokiečių, mėgindami pabėgti į Vakarų Berlyną, neteko gyvybės, nes komunistų valdžia jais nepasitikėjo ir leidimo legaliai kelionei nedavė. Keliauti į užsienį buvo leidžiama tik asmenims, dėl kurių KGB buvo tikra, kad jų neužverbuos užsienio specialiosios tarnybos. Po šių kelionių tekdavo rašyti ataskaitas, tačiau nė vienos ataskaitos V. Landsbergio byloje nėra.

A. Sakalas įtarė, kad jį išdavė būtent V. Landsbergis, ir atkakliai ieškojo įrodymų KGB archyvuose. Deja, V. Landsbergio agentūrinėje byloje Nr. 3777 trūksta 120 iš 231 lapų. Kas juos išplėšė – sovietų KGB, besirūpindama savo agentūros išsaugojimu, ar lietuviški istorijos klastotojai?

1990–1992 m. galiojęs Laikinasis Pagrindinis įstatymas nenumatė valstybės vadovo posto. ChatGPT nurodo, kad „Pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadovė Kazimiera Prunskienė (ministrė pirmininkė 1990 m. kovo 17 d. – 1991 m. sausio 10 d.) per savo kadenciją lankėsi keliose Vakarų valstybėse, siekdama užsienio pripažinimo ir paramos Lietuvai“.

K. Prunskienė buvo susitikusi su JAV prezidentu Džordžu H. V. Bušu (George H. W. Bush), Vokietijos kancleriu Helmutu Koliu (Helmut Kohl), Austrijos kancleriu Francu Vranickiu (Franz Vranitzky) ir kt.

1997 m. V. Landsbergis dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau surinko tik 15 proc. balsų. Jis mėgsta savintis kitų nuopelnus. Antai, 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga sukvietė bendraminčius prie A. Mickevičiaus paminklo pažymėti Molotovo-Ribentropo pakto metinių. Susirinko tik patys drąsiausi. V. Landsbergio tarp jų nebuvo, tačiau po daugelio metų surengtame to garsiojo Lietuvos laisvės lygos mitingo minėjime V. Landsbergis įsitaisė pirmoje eilėje, išprašęs Petrą Gražulį, kuris dalyvavo tame 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Laisvės Lygos mitinge kartu su Antanu Terlecku, Nijole Sadūnaite, Romualdu Ozolu ir kitais.

Deja, šių didžių žmonių nemėgo nei sovietų okupacinė, nei nepriklausomos Lietuvos valdžia.

Po Prezidento Rolando Pakso apkaltos prezidento pareigas nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki liepos 12 d. ėjo tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, tačiau suteikti valstybės vadovo statusą jam nesiūlyta.

Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatavo, kad valstybės vadovo konstitucinis institutas nustatytas tik 1992 m. Konstitucijoje, t. y. vėliau, nei V. Landsbergis ėjo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas (nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d., kai jau pagal LR įstatymus išrinktas Seimas susirinko į pirmą posėdį).

KT pabrėžė, kad 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui.

Pasak tuomečio Konstitucinio Teismo Pirmininko Egidijaus Kūrio, „Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės prilyginimas Respublikos Prezidento pareigybei buvo antikonstitucinis“. Konstitucijos 77 straipsnis skelbia: „Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas“. E. Kūris akcentuoja, kad „demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės vadovu tampa tas, kas yra išrenkamas į pareigas, kurios išrinkimo metu yra suprantamos kaip valstybės vadovo pareigos. Taigi buvimas ar nebuvimas valstybės vadovu teisine prasme nepriklauso nei nuo atitinkamo asmens faktinės įtakos šalies gyvenimui, nei nuo to, kaip jis priimamas ar vadinamas užsienyje.“

Dar daugiau: „Nutarimo išvadiniai teiginiai, iš kurių matyti, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nei buvo valstybės vadovas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, nei gali būti prilyginamas valstybės vadovui pagal Konstituciją, yra kategoriški, nedviprasmiški ir negali būti aiškinami taip, esą Teismas turėjo galvoje ne tai, ką parašė juodu ant balto.“

Kitas buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, prof. Egidijus Šileikis nuogąstavo, kad „išeitų baisokas ir neskoningas bei precedento neturintis dalykas, jei objektyvioji tiesa Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime būtų revizuojama artėjant Kovo 11-osios šventiniam paminėjimui Seimo pavasario sesijoje“. Turėta mintyje 2021 m.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šių metų kovo 8–24 d. atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą.

Apklausta 1020 įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo, socialinės padėties, tiek miestų, tiek kaimų gyventojų.

Teirautasi gyventojų nuomonės, ar šie sutinka, ar nesutinka, kad būtų atšauktas įstatymas, kuris Vytautui Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą. Su tuo visiškai sutinka 26 proc., labiau sutinka – 23 proc. apklaustųjų. Taigi 49 proc. pasisako už tai, kad įstatymas būtų atšauktas. Visiškai nesutinka – 17 proc., labiau nesutinka – 20 proc., t. y. 37 proc. tam prieštarauja. Likusieji 14 proc. neturi nuomonės.

Už tai, kad įstatymas būtų atšauktas, daugiausiai pasisako valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, „Nemuno aušros“, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai.

Prieš pasisako Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai.

Įdomūs palaikymo pagal amžių duomenys – atšaukti šį statusą norėtų tie, kurie patys, o ne iš vadovėlių, prisimena Lietuvos kovą dėl laisvės 1988–1991 m. Daugiausia prieštaraujančių šiam siūlymui yra tarp tų žmonių, kurie apie tą laiką žino tik iš pasakojimų ir filmų.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko paskelbimas Lietuvos vadovu man primena Sovietų Sąjungą ir taip pat Teisybės ministeriją iš Dž. Orvelo romano. Teisybės ministerijos užduotis buvo perrašinėti istoriją pagal partinę liniją.

Autorius yra Seimo narys

alkas.lt

Vytautas Sinica. KGB bendradarbių išslaptinimas juda į priekį

Redakcija
-
3
Vytautas Sinica. KGB bendradarbių išslaptinimas juda į priekį

Šiandien Seimas įjungė žalią šviesą toliau judėti į priekį KGB bendradarbių išslaptinimo projektui. Tam reikėjo atmesti projektui nepalankią komiteto išvadą. Tas ir padaryta 76 balsais prieš išvadą, taigi už projektą. Šiam projektui su Seimo kolega M. Katelynu esame užregistravę pataisą, kuri išviešintų visus valstybei žinomus KGB bendradarbius be jokių papildomų ribojimų ir sąlygų. Dabar jį skubiai registruosime iš naujo. Vakar „Žinių radijo“ laidoje gyniau KGB bendradarbių išviešinimą ir manau, kad neblogai paaiškinau situaciją.

Valstybė iš tiesų kadaise (2000 metais) davė pažadą apie savo bendradarbiavimą su KGB pranešusiems asmenims, jog slėps jų tapatybę. Tačiau tas pažadas niekada nebuvo amžinas. Jiems buvo pažadėta, kad konkretų laiką jų pavardės bus slepiamos. Taip pat jiems buvo pažadėta, kad vėliau jų pavardės bus išviešintos. Taip pat visai visuomenei buvo pažadėta, kad praėjus įslaptinimo laikui, tos pavardės bus išviešintos. Šis pažadas visuomenei kaip tik ir buvo sulaužytas, kai 2015 metais įslaptinimo terminas buvo pratęstas dar 75 metams, taigi iki kol niekam gyvam tai nebebus aktualu.

KGB bendradarbių išslaptinimas reikalingas dėl visuomenės susitaikymo ir istorinio teisingumo. Visos Vakarų visuomenės įsivardijo savo karo metų ir okupacijų bendradarbius, tą padarė ir kitos Baltijos šalys. Iš pradžių tai sukelia aistras ir įtampas, tačiau ilgesnėje perspektyvoje tik tiesa ir skaidrumas laiduoja susitaikymą su praeitimi. Tai būtinas etapas okupaciją ir nusikaltimus išgyvenusioms tautoms.

Plačiau kviečiu klausyti Jonės Sąlygaitės laidoje.

Švedijoje augantis finansinių nusikaltimų mastas tampa grėsme demokratijai

Redakcija
-
2
Švedijoje augantis finansinių nusikaltimų mastas tampa grėsme demokratijai

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad lyg sprogdinimų, šaudymų ir nepilnamečių samdomų žudikų dar nebūtų gana, Švedija susiduria ir su naujo tipo sudėtingesniais finansiniais nusikaltimais. Šios augančios šešėlinės ekonomikos pagrindas – didelio masto pinigų plovimas, keliantis grėsmę šalies finansų ir socialinės apsaugos sistemų vientisumui.

Prieš kelerius metus Švedijos ekonominių nusikaltimų agentūros tiriamose atskirose bylose nusikalstamu būdu gauta nauda galėjo siekti dešimtis milijonų kronų; šiandien šie skaičiai gali viršyti 100 milijonų kronų vienoje byloje. Iš viso, agentūros skaičiavimais, nelegali ekonomika kasmet atneša 100–150 mlrd. kronų (9,2–13,8 mlrd. eurų), ataskaitoje teigia generalinis direktorius Rikardas Jermstenas.

Naujos ekonominių nusikaltimų schemos, kurias pastebi agentūra, apima sudėtingas įmonių struktūras, už kurių dažnai stovi vadinamieji figūriniai asmenys ir kurios remiasi pavogtomis arba suklastotomis tapatybėmis. Šioms operacijoms vadovauja strateginių ilgalaikių planų turintys organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, kai kurie iš jų veikia aukščiausiu nusikalstamo pasaulio lygiu. Šie tinklai labiau primena korporacijų grupuotes, dažnai turinčias tarptautinių ryšių, kuriose veikia patronuojančios bendrovės ir kelios dukterinės įmonės, naudojamos pinigams plauti, todėl nusikaltėliai gali tai daryti dideliu mastu.

Nors anksčiau finansiniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas buvo laikomi dviem atskirais pasauliais, dabar jie akivaizdžiai persidengia, aiškinama ataskaitoje. „Rezultatas – didelio masto, grėsmę visuomenei keliantis nusikalstamumas, kai organizuoti sunkūs nusikaltėliai pelnosi iš pelningų ekonominių nusikaltimų, o finansiniais nusikaltimais užsiimantys veikėjai įgyja galimybę naudotis smurtiniais ištekliais.“

„Matome, kad tie patys asmenys yra ir ekonominių nusikaltimų, ir organizuotų smurtinių nusikaltimų viršūnėse. Turime nusitaikyti į šiuos aukščiausio lygio veikėjus, tačiau tam prireiks laiko, ir prieš pagerėjant situacija dar labiau pablogės“, – sakė Jermstenas TV4 televizijai.

Tam tikri sektoriai yra ypač pažeidžiami finansinių nusikaltimų, įskaitant socialinės apsaugos sistemą, bankų ir kredito įstaigas, pensijų kaupimo sistemą, didelius statybos ir infrastruktūros projektus.

Anksčiau nusikaltėliai naudodavosi socialinėmis išmokomis siekdami asmeninės naudos, tačiau šiandien jie veikia kur kas platesniu mastu. Kai kurie jų netgi valdo ir tvarko pažeidžiamų vaikų ir suaugusiųjų namus, sveikatos centrus, vaistines ir odontologijos klinikas, naudodamiesi sistema ir imdami mokesčius iš valstybinių socialinių ir sveikatos priežiūros tarnybų už paslaugas, kurios iš tikrųjų niekada nebuvo suteiktos.

2023 m. Ekonominių nusikaltimų agentūra skambino pavojaus signalu dėl to, kad nusikalstamos grupuotės įsiveržė į valstybės remiamus verslus, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros klinikas, skiepų centrus, šeimos namų veiklą ir veiklą, skirtą nelydimų nepilnamečių migrantų priežiūrai. Jau tada buvo apskaičiuota, kad nusikalstamos grupuotės iš tokio pobūdžio finansinių nusikaltimų uždirba dvigubai daugiau nei iš narkotikų pardavimo.

„Kai ekonominiai nusikaltimai daro įtaką mūsų bendrai gerovei ir meta iššūkį pasitikėjimu grindžiamoms struktūroms, kurias turime Švedijoje, jie taip pat kelia pavojų mūsų demokratijai“, – įspėjama Ekonominių nusikaltimų agentūros ataskaitoje.

Ataskaitoje pažymima, kad kovos su nusikalstama veikla priemonės ir atsakas į ją neatsiliko nuo šios naujos rūšies ekonominių nusikaltimų raidos: „Dabartinės bausmių skyrimo už ekonominius nusikaltimus gairės nebeatitinka šiandienos realijų ir neatspindi finansinių nusikaltimų sunkumo. Bausmės dažnai atrodo neproporcingos, palyginti su bausmėmis už kitus nusikaltimus.“

Todėl agentūra teigia, kad reikia padidinti bausmių skyrimo intervalus, kad „bausmė atitiktų nusikaltimą“. Tai galėtų apimti ir sunkių ekonominių nusikaltimų priskyrimą „ypač sunkiems“ nusikaltimams, o tai leistų taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, elektroninį sekimą ir telefoninių pokalbių klausymąsi, tiriant įtariamą nusikalstamą veiklą.

Šaltinis Europeanconservative.com

Reformų partija JK savivaldos rinkimuose nušlavė tiek konservatorius, tiek leiboristus

Redakcija
-
1
Reformų partija JK savivaldos rinkimuose nušlavė tiek konservatorius, tiek leiboristus

Reform UK partijos rezultatai praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje vykusiuose savivaldos rinkimuose buvo ne tik įspūdingi – jie buvo lemtingi ir suteikia partijai galimybę įrodyti, kad patekusi į valdžią jį vykdys kitokią politiką nei oponentai.

Nigelo Farage’o partija laimėjo 10 iš 23 savivaldos tarybų ir užsitikrino neįtikėtinai daug – 677 vietas tarybose, palyginti su 319 konservatorių ir 98 leiboristų vietomis, taip pat laimėjo du merų postus ir papildomus rinkimus į Runkorno ir Helsbio parlamentą. Todėl N. Farage’as neperdėjo vertindamas rezultatus kaip „beprecedenčius“.

Pokario Didžiojoje Britanijoje per vietos rinkimus dar niekas nebuvo įveikęs ir leiboristų, ir torių per tuos pačius rinkimus.

Bene įspūdingiausias laimėjimas buvo Runkorno ir Helsbio papildomi rinkimai, nes tai buvo viena saugiausių leiboristų vietų. Dabar įsitvirtinusios partijos pagrįstai suabejos, ar jų pozicijos kur nors yra užtikrintos.

Kaip sakė europeanconservative.com vyriausiasis redaktorius Mickas Hume’as:

„Nigelio Farage’o Reform UK nepaprasta sėkmė Anglijos vietos valdžios rinkimuose patvirtina, kad „Brexit“ sukilimo dvasia vis dar gyva. Paramos tiek leiboristams, tiek konservatoriams žlugimas taip pat parodė, kad tam tikra prasme Didžiosios Britanijos politika tampa vis artimesnė Europos politikai. O tai – dar viena bloga žinia (ironiškai proeuropietiškoms) establishmento partijoms.“

Tačiau pergalė taryboje taip pat leis Reformų partijai parodyti, kad būdama valdžioje ji gali elgtis kitaip nei leiboristai ir konservatoriai, o tai labai svarbu siekiant didesnių laimėjimų kituose visuotiniuose rinkimuose.

N. Farage’as šeštadienį sakė, kad jo partijos dominuojamos tarybos bus „radikalios“ ir „viskas bus visai kitaip“. Pavyzdžiui, jos naudos įvairias „galios priemones“ – tokias kaip teisminės peržiūros, teismo įsakymai ir planavimo įstatymai – kad užblokuotų nelegalių migrantų apgyvendinimą viešbučiuose jų valdomose teritorijose.

Reformų partijos dominuojamos vietos administracijos taip pat tikisi sumažinti perteklines išlaidas, kurių neabejotinai ras daug, ir atsisakyti leftistinių „woke“ projektų.

Svarbiausia, kad partija turėtų nepamiršti – ir, be abejo, nepamiršta – kad vietos rinkimai yra visiškai skirtingi nuo visuotinių rinkimų. Reformų partija jau yra įsitvirtinusi nacionalinio masto pergalės kelyje, tačiau dar turės įdėti daug darbo.

Europeanconservative.com

Prof. Jonas Grigas. Tylos galia

Redakcija
-
1
Prof. Jonas Grigas. Tylos galia

Pasaulyje, pilname nuolatinio miesto akustinio ir informacinio triukšmo, rasti vidinę ramybę gali būti sudėtinga. Bet rasti ją galima gamtos tyloje, kuri sukuria šventovę, kurioje protas gali atsipalaiduoti ir atsinaujinti.

Gamta yra galinga tylos mokytoja. Medžių ošimas, švelnus vandens tekėjimas ir miško ramybė – visa tai yra gamtos pamoka tyloje.

Būtent tokiomis akimirkomis žmonės patiria gilią ramybę ir pasitenkinimą. Tyla yra tarsi audros akis, ramybė tarp chaoso, kur galima rasti paguodą.

Prof. Jonas Grigas

Pasinerdami į gamtą, žmonės išmoksta įvertinti tylos grožį ir jos vaidmenį dvasiniame augime. Gamtos tyla švelniai primena apie visų gamtos reiškinių tarpusavio ryšį.

Klausymas yra esminis dvasinio augimo įgūdis, o tyla sustiprina šį gebėjimą. Tylėdami žmonės gali išgirsti ir suprasti kitus, ugdydami empatiją ir užuojautą.

Tyla leidžia užmegzti gilesnius ryšius ir prasmingus santykius. Tai tarsi radijo stoties derinimas be įtampos; galite aiškiau išgirsti pranešimą.

Daugelis dvasinių tradicijų pabrėžia tylos svarbą. Nuo tylių budizmo meditacijų iki kontempliatyvių krikščionybės praktikų tyla suvokiama kaip kelias į dieviškąjį ryšį.

Šios praktikos pabrėžia visuotinį tylos, kaip dvasinio nušvitimo įrankio, pripažinimą. Tyloje siela kalba be žodžių.

Nors tyla turi didžiulę galią, ją priimti gali būti sudėtinga. Šiandieniniame greitai kintančiame technologijų valdomame pasaulyje tyla gali būti nepatogi ar net grėsminga.

Tačiau įveikti šį diskomfortą būtina dvasiniam augimui. Tam reikia kantrybės ir praktikos, panašiai kaip išmokti naujų įgūdžių.

Tyla yra švelnus mokytojas, kuris veda mus per gyvenimo triukšmą.

Galiausiai tyla yra stiprybės ir atsparumo šaltinis. Ji įgalina žmones ramiai susidoroti su gyvenimo iššūkiais.

Tyloje žmogus įgyja drąsos įsiklausyti į savo vidinį balsą ir gyventi savo gyvenimą. Gyventi tyloje nėra silpnybė. Tyla yra galinga jėga, kuri ugdo dvasią ir skatina asmeninius pokyčius. Gal todėl tyloje gyvenantys ir minimalią pensiją gaunantys kaimo žmonės skleidžia didesnę išmintį nei daugiatūkstantinius atlyginimus gaunantys, bet sukčiaujantys, meluojantys ir vagiantys kilogramus šokolado, kavos ir tūkstančius eurų vakarienėms „politikai“.

Tylos galią aš patiriu vasarai grįžęs į gimtąjį Dzūkijos pušynuose ąžuolų ir liepų apsuptą Kabelių kaimo vienkiemį, kuriame čiulba paukščiai, žydi sodas ir gėlės, skraido bitės ir gyva vaikystės dvasia. Ir mažiau girdisi per visas žiniasklaidos priemones sklindančios dažniausiai banalios „politikų“ kalbos.

Kodėl Seimo komitete įstrigo KGB bendradarbių išviešinimas?

Redakcija
-
5
Kodėl Seimo komitete įstrigo KGB bendradarbių išviešinimas?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritaria siūlymams paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis taip pat nepritaria šiai idėjai – jo teigimu, tai galėtų kelti grėsmę, nes būtų atskleista jautri informacija, kurią galėtų panaudoti priešiškos jėgos.

Komiteto nariai balsavo prieš abu siūlymus – tiek konservatoriaus Arvydo Anušausko, tiek „Nemuno aušros” lyderio Remigijaus Žemaitaičio projektus. Kol R. Žemaitaitis ir A. Anušauskas siūlo iš dalies arba sąlyginai paviešinti KGB bendradarbių sąrašus, Vytautas Sinica siūlo visišką jų atvėrimą be jokių apribojimų. Vis dėlto, tokio pasiūlymo įgyvendinimo galimybės dar menkesnės.

Seimas dar gali atmesti komiteto sprendimą. Ar reikėtų viešinti buvusių KGB bendradarbių sąrašus? Kokios sąlygos tam būtų teisingiausios? O gal neturėtume laužyti valstybės duoto pažado?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, narys Vytautas Sinica, „aušrietis” Artūras Skardžius ir politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas.

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/kodel-seimo-komitete-istrigo-kgb-bendradarbiu-isviesinimas?video=1

ziniuradijas.lt

1...131415...1 719Nuo 1 719 14 puslapis