2025-05-07, Trečiadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 121

Česlovas Iškauskas. Diktatorių likimas vienas…

Redakcija
-
9
Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka ir iš Sirijos pabėgęs diktatorius B. Assadas / Wikimedia Commons nuotr.

Mums mažai rūpi, kas dedasi Sirijoje, Pietų Korėjoje ar Sakartvele. Gal tik tiek, kiek padėtis šiose šalyse susijusi su Rusija, kuri savo ruožtu kelia grėsmę ir mums. Tai natūralu. Todėl vargu, ar galime reikalauti iš tolimesnių regionų, kad jų žmonės giliau domėtųsi procesais mūsų kraštuose.

Tiesą sakant, mes džiūgaujame, kad agresorė Rusija gavo per nagus Sirijoje. Galbūt per anksti, nes Maskva visokiais būdais mėgina savo įtaką šiame Viduržemio jūros regione ir net Afrikoje išlaikyti. Tačiau jos geopolitiniai nuostoliai čia akivaizdūs, o meilė Assadui staiga virto tik dar vieno nelaimingo tirono bėglio globa.

Šiandien Assado pabėgimo detalės glumina. Jam nesiruošė nei Damaskas, nei Maskva, kuri gal ir prognozavo tokį diktatoriaus likimą, jam tarsi ir ruošėsi, nes nepakėlė savo naikintuvų prieš sukilėlius kaip prieš 9 metus. Matyt, Putinas priėmė sprendimą nekomplikuoti savo padėties regione, o po to geriau tartis su opozicija.

Taigi, Sirijos prezidentas Assadas lapkričio 28 d. dar aplankė Maskvą ir paragino Putiną padėti duoti atkirtį sukilėliams. Tačiau šis nieko nežadėjo, o tik prasitarė, kad Assado nepaliks nelaimėje. Gruodžio 7 d. opozicijos jėgos įžengė į Damaską, nesutikdamos beveik jokio pasipriešinimo. Kai jos visiškai priartėjo prie prezidento rūmų, Assadas rūmų budėtojui pranešė, kad vyksta namo, tačiau automobilio vairuotojui įsakė pasukti į oro uostą. Reuters praneša, kad jis dar paskambino savo atstovei ryšiams su žiniasklaida ir paprašė atvykti į jo namus ruošti eilinę kalbą. Ta atvyko, bet Assado namuose nebuvo…

Apie savo planus Assadas nepranešė net artimiesiems, nors šeima – žmona ir trys vaikai – jau anksčiau dėl visa ko buvo išsiųsta į Rusiją. Jo broliai buvo Damaske, ten ir liko, o vienas žuvo susišaudymo metu. Premjeras Mohammedas Jalalis su prezidentu kalbėjosi šeštadienį 22.30 val., pastarasis žadėjo viską nuspręsti rytoj, sekmadienį. Bet ryte Assadas sėdo į lėktuvą, kuris su išjungtu transponderiu (atsakikliu – radijo ryšiu) pakilo į orą, paskui staiga pakeitė kryptį ir dingo iš radarų. Pasklido žinia, kad lėktuvas galėjo sudužti, bet tai buvo apgaulingas manevras. Jungtiniai Arabų Emyratai atsisakė lėktuvą priimti.

Česlovas Iškauskas

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas derėjosi su sukilėliais ir jų grupuotės vadovais dėl garantijų, kad lėktuvo nenumuštų ar neperimtų. Taip Assadas nusileido Chmeimimo rusų karinėje bazėje, o iš ten išskrido į Maskvą. Sukilėliai, po to patekę į prezidento šeimos rūmus, sakė, kad šis pabėgo labai skubėdamas: asmeniniai daiktai buvo išmėtyti, darbo stalas sujauktas, maistas virtuvėje nepaliestas…

Toks štai gėdingas likimas žmogaus – tirono, kuris vargšę šalį valdė beveik 25 metus, o kartu su tėvu Hafezu al-Assadu – daugiau kaip pusę amžiaus. Tai, ką sukilėliai rado apleistoje prezidento rezidencijoje, kaip rašė „The Washington Post“, galima pavadinti „tyli prabanga“. „Assadas gyveno prabangoje, kai sirai badavo“, – pastebi laikraštis. Rūmai ant Mezzeh kalno bemat buvo išgrobstyti: žmonės nešė „Luis Vuitton“ rankines, „Dior“, „Hermes“, „Cartier“ drabužius, o garažas buvo prigrūstas elitinių automobilių, brolio bunkeryje rastas auksinis Koranas. Paties Assado šeima šios prabangos nedemonstruodavo…

Visa tai primena garsiojo Ukrainos bėglio Viktoro Janukovyčiaus likimą. Į Rusiją 2014 m. pradžioje nuo Maidano pasprukęs Putino statytinis mėgavosi tokia pat prabanga. Kaip liudijo po kelerių metų į jo rūmus užsukęs žinomas keliautojas Orijus Gasanovas, nebe reikalo jį ir šiandien vadina sukčiumi, aferistu ir vagimi, o jo rezidenciją Mežigorijoje – „ufonautų laivu“: retų automobilių muziejus, auksu tviskantis interjeras, persiški kilimai, o visame 140 hektarų užimančiame plote – asmeninis parkas, fontanai, baseinai, teniso aikštelė, SPA centras, jachtų prieplauka, jojimo klubas, šaudykla, golfo laukas, aikštelė nusileisti sraigtasparniams, daugybė dirbtinių ežerų, stručių ferma ir net asmeninė cerkvė…

Gal kada nors paaiškės, kokia prabanga tviskėjo Putino rūmai, esantys Gelendžike, Krasnodaro krašte, ant Juodosios jūros kranto. Apie juos Aleksėjaus Navalno komanda 2021 m. yra sukūrusi tyrimų filmą „Putino dvaras“, kurio statybos kainavo apie 956 mln. JAV dolerių. Gal kada nors prisiminsime ir kitų diktatorių mėgstamą prabangą, pomėgius…

O kol kas jie vieni pas kitus svečiuojasi, maudosi žmonių suneštuose turtuose, vartosi lyg inkstai taukuose ir lemia milijonų likimus, kai tie milijonai kenčia skurdą ir nepriteklių. Gi apie pačių tironų likimus galima tik numanyti, todėl drąsiai sakau: nepavydėkime jiems. Nes jų likimas – jūsų rankose.

Apie lietuvių kalbos mokymąsi didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Redakcija
-
2
Apie lietuvių kalbos mokymąsi didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Kasmet į Vilnių atvyksta vis daugiau užsienio piliečių – pernai sostinėje savo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę daugiau nei 73 tūkst. kitataučių. Skaičiuojama, kad kas devintas sostinės gyventojas – užsienietis.

Ne Europos Sąjungos piliečių poreikių analizės rezultatai atskleidžia, kad lietuvių kalbos žinios yra vienas svarbiausių sėkmingos užsieniečių integracijos bruožų, kad ir kokios būtų jų atvykimo į šalį aplinkybės ir priežastys.

Tie tyrimo dalyviai, kurie įvardijo, kad lietuvių kalbos žinios jiems nėra tokios svarbios, paprastai buvo rusakalbiai.

Prieglobsčio gavėjai lietuvių kalbos kursus išklauso Pabėgėlių priėmimo centre, vėliau juos tęsia integracijos paslaugas teikiančiose nevyriausybinėse organizacijoje. Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai dažniausiai lietuvių kalbos mokosi universitetuose.

Darbo ir (arba) verslo pagrindais atvykę ne ES piliečiai dažniau renkasi privačius kursus, kuriuos siūlo įvairios įmonės (individualius arba grupėje), taip pat universitetai.

Vilniaus miesto savivaldybė sukūrė interneto svetainę www.ukraina.vilnius.lt, kurioje susistemintos paslaugos ukrainiečiams (ir ne tik), taip pat yra ir informacija apie lietuvių kalbos kursus (čia). „Go Vilnius“ yra surinkusi žinias apie mokamus lietuvių kalbos kursus.

Lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams rengia ir Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „EDU Vilnius“, perkanti šią paslaugą viešųjų pirkimų būdu. Į visus kvietimus mokytis atsiliepdavo kelis kartus daugiau norinčiųjų mokytis, nei buvo galimybių priimti. Paskutinį kartą gauta daugiau nei 600 prašymų, patenkinta 260.

Lietuvių kalbos mokymąsi labiausiai sunkina aplinkybės, susijusios su kalbos kursų, darbo ir šeimos gyvenimo (rūpinimosi vaikais) derinimu.

Paprastai dėl finansinių priežasčių renkamasi dirbti, o ne ugdyti lietuvių kalbos įgūdžius. Įtvirtinti lietuvių kalbos žinias sudėtinga dėl menko lietuviškai kalbančių pažįstamų skaičiaus. Užsieniečiai atsiduria tarsi užburtame rate – dėl kalbos barjero negali užmegzti naujų pažinčių, o jų neturėdami negali tobulinti (turimų) lietuvių kalbos įgūdžių.

Juntamas didelis nemokamų lietuvių kalbos kursų poreikis – mokymų kai kuriems užsieniečiams tenka laukti eilėse. Ypač trūksta nemokamų kursų prieglobsčio gavėjams, pasibaigus integracijos laikotarpiui.

Šiuo metu numatyta nemokamų lietuvių kalbos kursų trukmė yra nepakankama, kad būtų pasiruošta savarankiškam gyvenimui.

Nevyriausybinių organizacijų rengiami nemokami lietuvių kalbos kursai įgyvendinami pagal projektus, jiems skiriamas finansavimas nepakankamas, kad būtų užtikrinta kursų kokybė, reikiama trukmė ir tęstinumas.

Šių organizacijų atstovų nuomone, lietuvių kalbos mokymas savivaldybėse turėtų būti rengiamas centralizuotai ir neturėtų būti priskirtas tik nevyriausybinių organizacijų atsakomybei.

Pastaruoju metu imigrantų pagausėjo ir Klaipėdoje. Viena pagrindinių kliūčių, trukdančių įtraukti juos į miesto gyvenimą, – lietuvių kalbos nemokėjimas.

Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamentas administruoja projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“, finansuojamą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo priemonės „Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju“. Viena iš šio projekto veiklų – lietuvių kalbos mokymas.

Projektą vykdo edukacinis-kultūrinis centras „Metidė“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija. „Metidė“ kursus rengia nuo 2022 m. Kursus šiuo laikotarpiu baigė 200 asmenų. 2023–2024 m. – 154 asmenys.

Pagal šį projektą rengiančių kursus atstovų teigimu, Užimtumo tarnybos vykdomų lietuvių kalbos kursų nepakanka. Be to, daugeliui karo pabėgėlių netinka Užimtumo tarnybos keliami reikalavimai dėl įsipareigojimo atidirbti išklausius kursus. Dirbantiems asmenims nėra galimybės gauti nemokamų kursų.

Raudonajame Kryžiuje pagal šį projektą 2023–2024 m. kursus baigė 163 asmenys. Šios organizacijos atstovų teigimu, mokymų poreikis toks didelis, kad vietų į kursus nelieka per kelias minutes.

Susidomėjimas mokymais padidėjo po Valstybinės kalbos inspekcijos pranešimo apie privalomą lietuvių kalbos mokėjimą dirbantiems asmenims praėjus 36 mėn. nuo laikinosios apsaugos suteikimo.

Klaipėdoje taip pat rengiami šnekamosios lietuvių kalbos klubai Ukrainos piliečiams, karo pabėgėliams. 2024 m. užsiėmimus reguliariai lankė apie 70 žmonių. Šnekamosios lietuvių kalbos klubo tikslas yra 3 mėn. kalbos įgūdžių tobulinimas. Klubus rengia Raudonojo Kryžiaus savanoriai.

Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centro pirmenybinė veikla – lietuvių kalbos mokymas. Pirmaisiais centro veiklos metais į kursus užsirašydavo daugiau senyvo amžiaus asmenys. Nuo 2022 m. lietuvių kalbos mokymais labiau pradėjo domėtis darbinio amžiaus žmonės. Buvo inicijuotos ir pradėtos įgyvendinti programos, skirtos padėti atvykusiesiems.

Nuo 2023 m. kursus lanko ne tik darbinio amžiaus žmonės, bet ir progimnazijų, gimnazijų moksleiviai. Yra pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės. Lietuvių kalbos kursų programa papildoma mokomąja veikla.

Pavyzdžiui, pažengusiųjų grupei buvo sudaryta galimybė susipažinti su valstybinėmis įstaigomis – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, Seimu, rengiamos ekskursijos po Lietuvą.

Nuo 2023 m. prie kursų finansavimo prisideda ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Baigusių kursų klausytojų skaičius nuo 12 (2012 m.) išaugo iki 250 (2023 m.). 2024 m. kursus baigė 130 asmenų.

Klaipėdos universitete kitakalbiai lietuvių kalbos mokomi nuo 1999 m. Mokymo sistema apima dvi sritis: akademinę ir neformaliuosius kalbos kursus. Kursai mokami ir nemokami, nuotoliniai ir tiesioginiai, teikiami įvairiausių tautybių ir amžiaus žmonėms ne tik Klaipėdoje, bet ir Klaipėdos regione gyvenantiems.

Universiteto Kalbų centro atstovų teigimu, norinčių mokytis lietuvių kalbos skaičius kasmet auga. Pastaruoju metu vidutiniškai per metus besimokančiųjų skaičius svyruoja nuo 100–150. 2024 m. kursantų yra rekordiškai daug: nuo sausio mėnesio Klaipėdos universitete jau mokėsi 284 kursantai, o rudens semestre – per 430 užsieniečių.

Įstaigų, teikusių žinias apie rengiamus lietuvių kalbos kursus duomenimis, 2022 m. kursus baigė  375 asmenys, 2023–2024 m. – 2471 klausytojas.

Šiaulių mieste padaugėjo asmenų, kalbančių rusų, anglų ir kitomis kalbomis. Užimtumo tarnybos Šiaulių skyriaus duomenimis, šiemet padaugėjo besiregistruojančių užsieniečių, asmenys atvyksta iš įvairesnių šalių (Pakistano, Bangladešo, Tailando, Meksikos, Zimbabvės, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir kt.). Jie atvažiavo kaip studentai arba šeimos nariai.

Užsienio šalių piliečiai pageidauja mokytis lietuvių kalbos, kursų poreikis auga. Visi kitataučiai, kurie kreipiasi  į Užimtumo tarnybos Šiaulių skyrių ir atitinka keliamus reikalavimus, siunčiami į lietuvių kalbos kursus. 2023 m. tokių asmenų buvo 203, 2024 m. – 182.

Šiaulių švietimo kompetencijų centre rengti lietuvių kalbos kursai Užimtumo tarnybos siųstiems imigrantams. 2023 m. kursus lankė 48 asmenys, 2024 m. – 17 asmenų.

Kursų organizatoriai atkreipė dėmesį, kad asmenys, pabaigę A1 lygio kursus ir norintys mokytis toliau, priversti laukti visus metus, kad galėtų pretenduoti į Užimtumo tarnybos subsidiją mokslams, o tai lėtina kalbos išmokimo procesą.

Pastebėta, kad kitose švietimo įstaigose taip pat daugėja užsieniečių. Pavyzdžiui, Šiaulių valstybinėje kolegijoje 2022 m. studijavo 22 užsienio šalių piliečiai, 2023 m. – 52, 2024 m. – 82. 2024 m. studijas anglų kalba pasirinko 38, rusų kalba – 36, lietuvių kalba – 8 studentai.

Panevėžio švietimo centras 2023–2024 metais įgyvendino projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“. Rengti trijų lygių mokymai mieste ir rajone gyvenantiems ukrainiečiams.

Mokymus lankė 4 grupės pradedančiųjų, 1 grupė pažengusiųjų, 1 grupė besiruošiančių laikyti lietuvių kalbos egzaminą – iš viso 110 asmenų. A1, A2 lygio valstybinės kalbos egzaminą išlaikė 25 kursų dalyviai.

Vyko mokymai, skirti neformaliajam imigrantų vaikų ir jaunimo ugdymui vasaros atostogų metu. Mokymuose dalyvavo 75 vaikai.

Rengti lietuvių kalbos kursai suaugusiems ukrainiečiams (karo pabėgėliams), siekiantiems dirbti ar gyventi Lietuvoje ir pasirengti valstybinės kalbos mokėjimo I kvalifikacinės kategorijos egzaminui. Kursus lankė 18 dalyvių.

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras yra Panevėžio miesto valstybinės kalbos egzamino bazinė mokykla. Prireikus konsultuojami kandidatai, suteikiama išsami informacija visais egzaminų organizaciniais klausimais.

Norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos skaičius 2024 m. padidėjo. Dauguma Lietuvoje įsikūrusių ukrainiečių, suprasdami, kad kol kas grįžti į tėvynę nepavyks, ir norėdami gerai jaustis darbo kolektyve ar parodyti pagarbą mūsų šaliai, stengiasi išmokti lietuvių kalbą.

Užimtumo tarnyba praneša, kad per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių.

Parengta pagal Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių pateiktą pranešimą.

Karas Ukrainoje. Tūkstantis dvidešimt septintoji (gruodžio 16) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Tūkstantis dvidešimt septintoji (gruodžio 16) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 49 dronais Shahed. 27 iš jų Ukrainos pajėgoms pavyko numušti, 12 EW priemonėmis buvo nukreipti nuo kurso.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Mūšių intensyvumas kažkiek sumenko, tačiau išlieka didesnis nei ankstesnėmis savaitėmis. Agresorius toliau bando pulti visoje kontaktinėje linijoje. Beje, nepanašu, kad š. korėjiečiams rusai papasakojo apie mūšių specifiką arba jie nusprendė kariauti taip kaip rubuilis kimas mokė. Atakuoja plačiu frontu, būrio plius dydžio vienetu, atviroje vietovėje: https://t.me/Zigun_Mangusta/17510. Užėmę pozicijas išsikasa apkasėlius lyg Korėjos karo metu ir kažko laukia: https://t.me/khornegroup/2971. Rezultatas, kaip jau turbūt supratote, gan nuspėjamas.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Ukrainos gynėjai išlaiko atsikovotas pozicijas Kolisnikivka, nors agresorius ir bando jas atsiimti. Taip pat, sunkūs mūšiai vyksta Lozova ruože. Tuo tarpu, šiauriniame flange agresorius išlaiko išplėstą placdarmą vakariniame Oskil upės krante, prie Dvorichna gyvenvietės.

Lyman. Tęsiasi sunkūs mūšiai, okupantams nepavyksta supjaustyti ukrainiečių kontroliuojamo ruožo rytiniame Zherebec upės krante, Terny – Zarichne ruože. Nenusisekė rusų atakos ir šiauriniame bei pietiniame flange.

Syversk. Kaip ir prognozuota, atėjus naujai rusų vadovybei, jų atakos gerokai suintensyvėjo. Prieš keletą dienų ukrainiečių 10-oji kalnų šturmo brigada sutaršė bandžiusius juos pulti rusus, tačiau pastarieji tęsia puolimo operacijas. Okupantai atakuoja visoje kontaktinėje linijoje, Ukrainos vienetai išlaiko pozicijas.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar.

Agresoriui pavyko pasigerinti pozicijas Chasiv Yar pramoniniame rajone, tęsiasi sunkios kautynės.

Toretsk ruože taip pat karšta. Rusai bando užimti no mans land esančias šiaurinėse Niu Jork prieigose ir taip užbaigti savo pietinio Toretsk flango formavimą.

Pokrovsk – Kurahove.

Pokrovsk. Tęsiasi mūšiai Pushkine – Novotroicke – Shevchenko – Novyi Trud pleište. Po pastarųjų dienų ukrainiečių kontratakos prie Pischane, viešoje erdvėje buvo pasirodę keistų, nepamatuotų pergalingų maršų. Reikia suprasti, kad Ukrainos vienetai atakavo ne sukaustytą ir išsekusį priešininką, o tai buvo pasitiktinis mūšis, kai abi pusės atakuoja ir tada šiame chaose nugali piktesnis ir greitesnis. Ukrainiečiams pavyko, tačiau tai lokali sėkmė, kuri iš esmės situacijos sektoriuje nekeičia. Maža to, Ukrainos pajėgų kariai piktinasi, kad informacija apie sėkmingus veiksmus viešą erdvę pasiekė per anksti, nes planas buvo judėti tolyn link Shevchenko. Sėkmės atveju, tai būtų turėję gerokai didesnį efektą. Žinoma, tolimesnį puolimą sustabdė ne tik, o gal ne tiek, ankstyvos žinios apie sėkmę, bet ir pačių Ukrainos vienetų ribotos galimybės.

Kurahove.

Šiaurinis flangas. Rusai bando išlyginti kontaktinę liniją Sontsivka – Stari Terny ruože bei toliau puola link kelio Kurahove – Zaporizhia.

Rytinis flangas. Agresorius pasiekė vakarinį Kurahove miesto pakraštį. Okupantai naudoja sau įprastą taktiką – nubėgti iki kokio nors objekto, iškelti ten savo skudurą, nusifilmuoti ir pabėgti atgal. Tačiau Ukrainos gynėjams dėl to nelengviau – tęsiasi sunkūs mūšiai.

Pietinis flangas. Tikėtina, kad ruože Uspenivka – Romanivka jau šeimininkauja rusai. Maža to, okupantai ne tik įsitvirtina pietiniame Sukhi Yali upės krante, bet ir prasiveržė vakariniame šio ruožo flange esančios gyvenvietės Zelenivka prieigose. Nuo čia agresorius gali apeiti Sukhi Yali upę, su tikslu šiauriniame upės krante esančias aukštumas bandyti užimti iš užnugario.

Zaporizhia kryptis.

Velyka Novosylka sektoriuje tęsiasi sunkūs mūšiai.

Šiauriniame flange ukrainiečiams nepavyksta išmušti rusų iš Novyi Komar, tęsiasi sunkūs mūšiai. Galima pasikartoti, kad Novyi Komar yra šiauriniai Velyka Novosylka vartai, tad ukrainiečiams kritiškai svarbu išlaikyti jų kontrolę savo rankose.

Pietiniame flange neaiški padėtis Makarivka. Jei čia yra likę Ukrainos vienetai, tai jie jau turėtų kautis apsupime. Agresorius jau formuoja ir pietinį Velyka Novosylka šturmo flangą.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Šalyje daugėja paauglių, vartojančių raminamuosius

Redakcija
-
2
Šalyje daugėja paauglių, vartojančių raminamuosius
Asociatyvi Unsplash nuotr.

Alkoholio ir cigarečių vartojimas tarp Lietuvos paauglių – žemiausias per pastaruosius dešimtmečius, tačiau didėja gydytojo nepaskirtus raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartojančių moksleivių skaičius.

Tokią statistiką rodo pirmadienį pristatyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD, angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) nacionaliniai rezultatai.

„Tyrimai rodo tai, kad kas vyksta valstybėje ir yra kas daroma ne vienus metus jau duoda rezultatus. Norėtume mes gal jų geresnių, bet tendencija yra gerėjanti. Tikrai neteigiame, kad mes jau išsprendėm problemą ir sustojam, ir atsipučiam“, – žurnalistams pirmadienį sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė.

Anot pristatyto tyrimo, bent kartą cigaretes vartojo 33,6 proc. respondentų – tai mažiausias skaičius nuo 2003 metų, kuomet jis siekė 80,1 procento. Nežymiai sumažėjo ir elektronines cigaretes vartojusiųjų skaičius, tačiau rodiklis vis dar išlieka aukštas – 51,2 procento.

Alkoholį bent kartą vartoję nurodė 72,6 proc. apklaustųjų. Nuo 1995 metų šis skaičius sumažėjo 22,4 proc. punktais. Intensyviausias mažėjimas, pasak tyrimo rengėjų, pastebimas nuo 2015 metų.

Bent kartą gyvenime bent vieną iš narkotikų vartoję nurodė 13,3 proc. paauglių, lyginant su 2019 metais, tuomet šias medžiagas išbandę teigė 19,1 proc. moksleivių.

Tuo metu raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo bent kartą gyvenime vartojo 22,8 proc. apklaustųjų – 31,1 proc. merginų ir 14,8 proc. vaikinų.

Nuo 2003 metų šis skaičius išaugo 9,3 proc. punkto. Nuo pat stebėsenos pradžios merginų, vartojančių gydytojų nepaskirtus vaistus, yra didesnė.

Pasak tyrimo, dažniausiai raminamųjų ir migdomųjų paaugliai gauna iš savo šeimos narių ar jiems žinant.

„Tėvams yra žinia, kad reikia tartis su gydytojais, vaikams be gydytojų tikrai negalima duoti vaistų. Tuo labiau, kad pastaruoju metu tikrai atsirado labai daug įvairių galimybių, kai gali pasikonsultuoti su gydytojais“, – teigė ESPAD tyrimo pagrindinė tyrėja Lietuvoje, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė Liudmila Rupšienė.

„Mokyklos šiandien jau daro ką gali padaryti, mums turbūt reikia atkreipti dėmesį ir atsisukti į tėvus. Nes šiandien mes matome, kad ir šaltinis tam tikrų medžiagų įsigijimo yra tėvai, ir tam tikras nuostatų formavimas“, – antrino R. Sketerskienė.

Taip pat 12,6 proc. paauglių nurodė, kad alkoholinius gėrimus šie gauna iš tėvų.

Dėl šių priežasčių, tyrimo organizatoriai rekomenduoja toliau šviesti ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones apie alkoholio vartojimo žalą, ypač vaikystėje ir paauglystėje.

ESPAD – kas ketverius metus vykdomas didžiausias pasaulyje moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas, kuriame savo noru dalyvauja apie 40 Europos šalių.

Tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 metų amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas.

ESPAD tyrimas Lietuvoje vykdomas nuo 1995 metų, nuo 2024 metų jo įgyvendinimą šalyje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Apklausoje šiais metais kovo mėnesį dalyvavo 255 mokyklos, per 4,7 tūkst. moksleivių iš kurių – 50,8 proc. vaikinų ir 49,2 proc. merginų.

2024 metų tyrimo rezultatai Europos mastu bus pateikti po metų, preliminarūs – turėtų pasirodyti birželį.

E. Dykyj: Ko Ukrainai tikėtis po Trampo išrinkimo JAV prezidentu (1)

Redakcija
-
1
E. Dykyj: Ko Ukrainai tikėtis po Trampo išrinkimo JAV prezidentu (1)

Ar Donaldas Trampas pakeis savo rinkiminę poziciją dėl pagalbos stabdymo, ar imsis sustabdyti karą ir jei taip, kokiomis sąlygomis?

Pristatome, ką apie tai tradiciniame kasmėnesiniame pokalbyje, gruodžio 9 d. paskelbtame „Novynarnia“ „YouTube“ kanale, kalbėjosi karinis ir politikos analitikas, ATO veteranas Evgen Dykyj ir „Novynarnia“ laikinoji vyriausioji redaktorė Lesia Šovkun.

Kanalo naujienos – tai naujienos apie Ukrainą, kovojančią kartu su jumis. Aš esu Lesya Šovkun, laikinai einanti vyriausiojo redaktoriaus pareigas, ir mes visi gerai pažįstame karinį ir politikos analitiką ATO veteraną Evgeną Dykyj.

Šiandien įdomi pokalbio tema, nes po ankstesnio mūsų susitikimo JAV įvyko rinkimai. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis įvykis. Taip susiklostė, nors rinkimai JAV, bet jie labai įtakoja, kaip suprantame, situaciją čia. Ir kaip žadėjome, diskutuosime šia tema, aptarsime situaciją fronte, kuri, deja, yra labai sudėtinga, išlieka sudėtinga ir kol kas sunku suprasti, kaip ji galėtų pasikeisti į gerąją pusę.

Na, apie tai irgi pakalbėsime – ar yra tendencijų link to, ar ne. […]

JAV pasirinko Trampą: ko tikėtis Ukrainai po sausio 20-osios

Taigi, Evgenai, po mūsų ankstesnio susitikimo, kaip pamenu, iš tikrųjų nutiko tai, ko mes taip ilgai laukėme – rinkimai Jungtinėse Valstijose. Jie įvyko su rezultatu, kurio baiminomės. Betgi iš principo tu tai nuspėjai, sakei, kad greičiausiai taip ir bus.

Na, taip, nors netgi aš nesitikėjau, kokia triuškinanti bus Trumpo ir trumpistų pergalė. Tiesą sakant, aš maniau, kad vyks lygi kova, kažkuris surinks šiek tiek daugiau rinkikų, ir Trumpui pasisektų labiau.
Betgi ne tokia triuškinama pergale. Tikrai, labai įtikinama. Vadinasi, Amerikos žmonės visiškai sąmoningai renkasi blogį, tai nėra atsitiktinumas. Tai yra, tai būtent sąmoningas pasirinkimas pasirenkant tamsiąją pusę. Na, gal ten tikrai „Cookies“ (amerikietiški sausainiai).

Pagal žinomą interneto sampratą tuo klausimu, kas ten jiems blogis, kas ne, tai jau tikrai jų pasirinkimas.

Mes niekaip negalime įtakoti jų pasirinkimo. Taip, ir jie tai padarė visai ne dėl Trumpo pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Tai buvo vienas iš, ko gero, mažiausiai reikšmingų veiksnių visoje toje istorijoje. Ukraina jiems visiškai nerūpėjo…

Bet vėlgi dėl ko šių rinkimų rezultatas mus labai jaudina, nes, deja, tai labai įtakoja mūsų situaciją. Kaip tai įtakoja, apie tai ir pakalbėkim.
Tai yra, kaip gali paveikti, ko dabar lauki, kai jau žinome, kas sausio 20-ąją ateis į Baltuosius rūmus?

Na, norinti nuspėti, tai, kas prasidės iškart po sausio 20-osios, nereikia būtinai eiti pas būrėją. Čia labai lengva „pavanguoti“ (turima omeny Vanga iš Petričo; papranašauti), kas nutiks su absoliučiai tokia didele tikimybe. Vadinas, tuoj po sausio 20-osios karinė pagalba mums bus sustabdyta.

Ar tikrai esi tuo įsitikinęs?

Esu tuo visiškai įsitikinęs, ir mane labai stebina žmonės, kurie tuo abejoja. Taigi išrinko žmogų, kuris, dar ne tik ne prezidentas, bet viso labo tik kandidatas tapti kandidatu į prezidentus, pačiame karo įkarštyje septyniems mėnesiams sustabdė karinę pagalbą mums. Išrinko žmogų, dėl kurio, kaip ten kalbama, prarasta Avdijivka ir dar daug kas. Na, aš pasakyčiau kitaip – tai žmogus, dėl kurio jau žuvo tūkstančiai mūsų gynėjų – vyrų ir moterų. Tad tikėtis, kad tas žmogus, kuris dabar įgijo daug daugiau galios nei turėjo tada… Priminsiu, jog jis visiškai įtikinamai laimėjo rinkimus ir turi daugumą abiejuose parlamento rūmuose, tiek Senate, tiek ir Atstovų rūmuose.

Stebina pozicija tų, kurie kalba lyg ir panašiai kaip tu. Jie aiškina, kad tai buvo rinkimai prieš rinkimus, o dabar viskas gali pasikeisti, kai Trumpas pamatys, kokia iš tikrųjų yra padėtis, kai bus informuotas apie tai. o ypač…

O iki tol jis nieko nežinojo?! Na, tiesą sakant, aš nesuprantu, kodėl mūsų žmonės mano, kad Donaldas Trumpas apgaudinės savo rinkėjus. Jis absoliučiai aiškiai daug ką pažadėjo per rinkimus ir vykdys tai, ką žadėjo rinkimuose. Tai turi būti savaime suprantama.
Jis laimėjo šiuos rinkimus ne tam, kad paskui apgaudinėtų savo rinkėjus ir darytų ne tai, ką žadėjo, ir ko rinkėjai iš jo tikisi, o tai, ko nori mūsų ukrainiečiai. Na, kažkodėl pasaulis ne taip surėdytas. Taigi įsisąmoninkite, kad jis darys tai, ką pažadėjo ir pagal vidinę amerikietišką, sakykim, dienotvarkę. Ir tai būtina įsisąmoninti kai kuriems iš mūsų. dauguma tų, kurie kalba, kad bus kitaip tiesiog bando norimą pateikti kaip realybę.

„Trampas pagalbos nenutrauks“ = „Ukrainiečiai keps šašlykus“

„Trampas pagalbos nenutrauks“. Su šiuo sakiniu pasielkime taip. Paimkime flomasterį ir nupiešę riebų lygybės ženklą prirašykime „mes kepsime šašlykus“. Trumpas, kuris nenutraukia paramos, tai lygiai kaip tie šašlykai. Šašlykų rezultatą mes prisimename, bet, matyt, minti ant grėblio yra mūsų tautinis ypatumas. Mes vėl norime norimą priimti kaip realybę. Štai kodėl Trumpas nenutrauks mums paramos, nes mes to nenorime. Štai kodėl putinas mūsų nepuls, nes mes to nenorime. Na, tai lygiai tas pat. Taip.

Taigi, sakyčiau, jog kai kurie išties yra šiek tiek protingesni, jie sukuria sudėtingesnę struktūrą, kad galėtų perduoti norimą vietoj realybės. Na, gerai, Trumpas, bet yra tie seni respublikonai, yra Valstijos, sudėtinga šalis su apsaugos nuo kvailių, sakykim, sistema, yra svertai ir atsvarai.

Pamirškim, tai ne pirmasis Trumpo atėjimas. Pirmą kartą atėjus jį iš ties iš esmės pavyko subalansuoti. Čia tikrai suveikė ta „Deepstate“ (slapta vyriausybė). Būtent ji didžiąja dalimi jį sulaikė, tada jam nebuvo leista daug ko įgyvendinti. Ir ketverius pirmosios kadencijos metus kaupėsi jo neapykanta tiek tai slaptai vyriausybei, tiek tiems patiems respublikonams iš senojo konservatorių sparno, kurie jį apribodavo, baksnodavo į jo kvailumą ir t. t. Jis ketverius metus užvirinėjo. Tada buvo peržengtas negrįžimo taškas – Kapitolijaus šturmas. Tada visi nuosaikūs, adekvatūs respublikonai pasielgė taip, kaip priklausė įstatymų besilaikantiems piliečiams. Jie buvo konstitucijos pusėje, o ne savo prezidento, kuris pažeidė tą konstituciją.

Tai štai, Trumpas jiems to neatleido. Antroje Trumpo kadencijoje nebus jokių svertų ir atsvarų, nebus jokių išmintingų patarėjų, pirmoje kadencijoje supusių jį iš visų pusių. Ir kurie, pavyzdžiui… ar neskaitei šios absoliučiai nuostabios knygelės apie pirmąją Trumpo kadenciją („Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose”, aut. Bobas Woodwardas)?

Ten aprašytas vienas tam planui labai reikšmingas momentas. Pasirodo, Trumpas dar pirmąją savo kadenciją ketino visiškai nutraukti karinę pagalbą Pietų Korėjai. Truputėlį papasakosiu. Taigi, karinę pagalbą, teikiamą  dešimtmečius, kuria remiasi visa Ramiojo vandenyno strategija. Jis kalbėjo taip: „mes išleidžiame 3 milijardus per metus Amerikos kontingentui Korėjoje išlaikyti ir dar milijardą jų oro gynybai. O tuo tarpu jie mūsų rinką užvertė pigiais automobiliais ir, atseit, kenkia“. Va koks logikos lygis. Ir kelis kartus jau buvo atspausdintas padiktuotas dekretas dėl karinės pagalbos Pietų Korėjai nutraukimo, bet vienas iš jo padėjėjų tiesiog atsargiai išimdavo tą lapą iš pasirašymams skirto aplanko ir kažkur lyg netyčia pradangindavo. Tad dabar bus išstatyta visa gynyba, kad neatsirastų tokių padėjėjų, kurie gebėtų paimti netinkamą lapą ir įmesti į kokį smulkintuvą.

Tai matai, kokie paskyrimai ten laukiami. Matai, kas bus generalinis prokuroras, matai, kas vadovaus FTB – jam vadovaus žinomas sąmokslų teoretikas ir kovotojas su slapta valstybe. Ir taip toliau, ir taip toliau. Ne, Valstijos  grimzta į tamsą.

Tai jų pasirinkimas. Jie sąmoningai grimzta į tamsą. Ir kaip apie tai puikiai parašė Stivenas Kingas. Kas nežino, tai yra puikus amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas, kuris dar tolimajame praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje aprašė Donaldą Trumpą. Viename iš jo, beje, dar tada jauno Stiveno Kingo pirmųjų romanų „Švytėjimas“. aprašytas Gregas Stilsonas. Na, skiriasi tik vardas, tai Donaldas Trumpas. Vienas prie vieno iki smulkmenų. Ta knyga, jei neklystu, parašyta 1975 m. Joje aprašomas tas Gregas Stilsonas, kuris ryžtingai siekia laimėti rinkimus valstijose, o paskui veda Ukrainą į branduolinį karą. Na, visiškas Trumpas. Jis tai išpranašavo. Bet matai, pranašavimas nereiškia, kad ne visko, kas numatyta, galima išvengti.

Taigi, komentuodamas rinkimų rezultatus Stivenas Kingas rašė, jog daugelyje plono porceliano, kitų indų parduotuvių  yra užrašai „Atsargiai. Neliesti nešvariomis rankomis“. Deja, tai galioja ir demokratijai. Taip, demokratija pasirodė neapsaugota nuo prisilietimo nešvariomis rankomis.

Gerai, Amerikos žmonės padarė šį „išmintingą“ pasirinkimą. Mes gerai žinome, kaip tai tautoms nutinka. Mes nelinkę prie to priprasti. Taigi, kaip tik ir pakalbėkim apie tai, ko nebus. Jis dabar atėjo, kad sunaikintų svertų ir atsvarų sistemą, jis atėjo, kad būtent paliktų be nieko tą taip vadinamą slaptą valstybę. Ir pirmiausia tikėtis, kad ta slapta valstybė priešingai, sulaikys jį rėmuose, reiškia nieko nesigaudyti apie skirtumą tarp jo pirmosios ir antrosios kadencijos.

Ir toks, kokiu jis tapo nuo Kapitolijaus šturmo momento, būtent tas žmogus į rinkimus išėjo šiaip jau beprotiškame strese. Tas žmogus į rinkimus ėjo arba tapti Valstijų prezidentu, arba sėsti ilgam. Ir dabar jis keršys. Visų pirma, tai, žinoma, liečia Amerikos vidaus darbotvarkę, tačiau rikošetu klius ir mums kartu su tos slaptos valstybės liekanomis.

Kažkas dar kaip nors bandys išsilaikyti prie Trumpo, ar kaip nors, kur nors bandydami jį sulaikyti, ar siekdami padėti Ukrainai. Tačiau netgi tokiems Ukrainos reikalai, švelniai tariant,  nebus svarbiausias prioritetas.

O jeigu jį įtikinti, jog Ukrainos pergalė pabrėš JAV galią?

Tad pažvelk į tuos, kurie pasikliauja šašlykais, nes mes visi visada norime tikėtis kažko geresnio. Pavyzdžiui, yra dar vienas argumentas, kad Trumpą įtikinus, sugebėjus įtikinti, jog Ukrainos pergalė ar sąlyginė pergalė, taigi būtent Ukrainos nepralaimėjimas, pabrėžtų Amerikos stiprybę, tai jis gal tada kažkaip pakeistų savo nuomonę apie pagalbą Ukrainai.

Vėlgi būtina susigaudyti Trumpo pasaulėžiūroje. Kam tai įdomu, siūlyčiau neapsiriboti  mūsų trumpu pristatymu, o „paguglinti“ (panaršyti internete).

Yra išdėstyta vizija, ne Ukrainos klausimu, būtent yra išsakyta bendros trumpistų užsienio politikos strategijos vizija. Tai kaip tik vieno jų analitinio centro dokumentas. Taigi, jau ne rinkimų retorikos lygio. Tai jų analizė. Tiesą sakant, tas dokumentas tiesiog gąsdinantis. yra bendra vizija, apskritai yra pasaulinė strategija, kuri, sakyčiau,  visiškai laukinė. Tikrai.

Kaip tik Ramiojo vandenyno regiono pristatymo lygis sukasi apie ekonomiką. Tiek ir tiek trilijonų dolerių, iš kurių šiek tiek trilijonų susiję su Amerikos investicijomis, su Amerikos rinkomis. Išvada  – išlaikyti karinius kontingentus ten pelninga. Toliau prekybos partnerystė su ES. Dar trilijonai, Nedaug. Išvada – laikyti ten brangų branduolinio saugumo skėtį neapsimoka. Tiesa, ten yra vienas momentas, su kuriuo pats Trumpas tikrai nesutiks. Apie tą patį Izraelį, Artimuosius Rytus. Tai kaip tik ten išlenda tikrasis lygis, net ne ekonominio mąstymo. Nes ekonominis mąstymas suponuoja pasaulinių ekonominių procesų supratimą bent jau globaliųjų ekonominių procesų apskritai. O čia būtent primityvių „barygų“ (perpardavinėtojų) lygis, kurie tiesiog žiūri, kur ir kaip sukasi jų pinigai ir kur tų pinigų pakankamai daug. Na, tiek to, dėl tokios priežasties verta ten ir kariuomenę laikyti, ir suteikti kažkokį apsaugos skėtį. O kur prekybos balansas mažas arba, juolab, neigiamas, tai viskas. Iš ten tiesiog traukiamės. Ir kaip katė palieka kačiukus, toks ir visos strategijos lygis. Taigi, tie žmonės pasaulį mato taip.

Tai yra, tokia trumpistų pasaulėžiūra. Taigi, taigi. „Make America Great Again“ (padaryk Ameriką vėl didžia) – jų supratimu tai ne padaryti Ameriką pasaulio lydere, ne padaryti Ameriką kokių nors vertybių lydere Vakarų civilizacijoje. Ne, ne. Padaryk Ameriką vėl didžia – tiesiog bukai skaičiuojame „žalius“ ir, kur pelninga, investuojame, o visa kita tegu kapstosi kaip išmano. O kas bandys pridaryti kokių nors problemų, trinktelsim sankcijomis arba įvesime šimtaprocentinius muitus. Taigi.

Kaip globaliai išrodė pasaulio vaizdas iki tol? Į rytus nuo mūsų Mordoras. Jis nepasikeitė.  Mordoras ir lieka Mordoras. Absoliutus blogis būtent pačiu blogiausiu jo pavidalu. Nuo mūsų į vakarus – teisingas civilizuotas pasaulis su nusistovėjusia pasauline tvarka, atitinkamomis vertybėmis (dėl kai kurių, beje, kilo klausimų), tam tikrais principais, kurių ne visada buvo laikomasi viešose arenose, bet bent jau buvo bandoma laikytis savo pačių atžvilgiu. Na ir taip toliau. O praktiškai kokia buvo mūsų civilizacinė užduotis pastaruosius 30 metų? Ogi atsitraukti nuo Mordoro rytuose ir pagaliau papildyti ir prisišlieti prie to normalaus, teisingo civilizuoto pasaulio į vakarus nuo mūsų.

Taigi, reiktų įsisąmoninti, jog tas paveikslas nebeatitinka tikrovės. Mordoras rytuose kaip buvo taip ir lieka. O Vakaruose jau nebėra to nuostabaus, stebuklingo, visiškai nusistovėjusio civilizuoto pasaulio, prie kurio buvome įpratę. Dabar jis braška per siūles. dabar jis lūžinėja, ir Donaldas Trumpas yra to  proceso ledlaužis. Taigi, ir būtent tame naujame pasaulyje dabar turime ieškoti savo vietos, ir taip pat reikia išmanyti, kaip to imtis visame tame fone.

Taigi, tokiu būdu mes sugrįžome prie to, kad tame naujame pasaulyje Trumpas nutrauks mums paramą, kai tik įžengs į Baltuosius rūmus. ir greičiausiai, ir ne tik sustabdys būsimą pagalbą mums, o būtent tai, ką dabar mums skubiai žarsto senelis Bidenas. Kur jis, niekšelis, buvo anksčiau? Tikrai. Jeigu jis iš ten tuos paketus, kuriuos dabar bando mums atsisveikinimui pažerti, būtų davęs bent prieš metus, karas atrodytų kitaip. O jeigu prieš dvejus metus, tai, manyčiau, jog dabar mes jau iš vis apie karą nebekalbėtume. Betgi yra taip, kaip yra. Jis to nedavė, jis bijojo ir nustojo bijoti tik tada, kai nebeturėjo ko prarasti. Paskutinius porą savo valdymo mėnesių jis dabar žeria ir žeria mums visa tai, ko negalėjome prisiprašyti metų metus. Bet tai nespės iki mūsų atvažiuoti. Taigi.

Kažkas suspės atvažiuoti, na tai, ką jau dabar tiesiog iškrovinėja, bet didesnė dalis, netgi tai, ką jis dabar anonsuoja, kas bus pasirašyta iš tų šešių, ar (kiek ten liko?) likusių keturių milijardų, kuriuos jis, šaunuolis,  dabar bando išžarstyti…

Tačiau yra labai didelis skirtumas tarp to momento, kada pasirašė prezidentas, ir to momento, kai tai bus pristatyta ir taps jau mūsų. Ir visuose tuose tarpiniuose etapuose naujasis prezidentas turi pilną teisę tiesiog pasakyti „stop“.

Netgi kai krovinys jau kelyje, tai yra, jau išvažiavo iš JAV ir važiuoja pas mus?

Taip. Net jei jis išsiųstas iš JAV, bet atvežtas dar į Amerikos bazes Europoje, tą patį Ramštainą. Taigi, iki to momento, kol krovinys neperduotas būtent Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistams kur nors Žešuve, tai…

Aš tiesiog noriu pasakyti, kad jis tai padarys ir tada paskelbs savo taikos sąlygas.

Galimi Trampo ofiso „taikos pasiūlymai“: kokia pagrindinė generolo Kellogo klaida

Galėtume iš karto pasakyti, kokios tos taikos sąlygos greičiausiai bus, tačiau tikslaus aiškumo vis dar nėra. Kai kurie punktai yra gana akivaizdūs, tačiau daugelis per šį likusį mėnesį dar gali būti koreguojami. Projektas turi šiek tiek padulkėti, o jo tiesiog dar nėr. Jie teturi tik planą. Dar reikia išdėstyti popieriuje su visais taškais ir kableliais, kaip Minsko susitarimo punktus.

Jis išridens savo taikos pasiūlymus bet kokiu atveju. Kokios ten bebūtų detalės, neaptarinėkime dabar kokių nors galimų variantų, bet iš esmės jie remsis anaiptol ne mūsų teritorinio vientisumo atkūrimu ir visai ne tuo, kad atkuriame teritorinį vientisumą ir stojame į NATO, jog tai daugiau nepasikartotų. Tų dviejų momentų ten tikrai nebus. Apie tai net nekalbama. O atitinkamai bet kokiu atveju bus kalbama apie teritorijų praradimą, bus kalbama apie užšaldymą pagal dabartinę liniją, vienaip ar kitaip, viena ar kita forma, labiau užslėptą, ar atviriau pateikiamą, ir apie kažkokias labai abstrakčias saugumo garantijas, būtent kaip tik numatančias ne stojimą į NATO, o nestojimą į ten.

Na ir kas iš viso to sektų? Prieš dabar mums pažiūrint, ar tai tikrai suveiks tas spoileris (išankstinis kūrinio (siužeto) atskleidimas). Mano nuomone, tai gali nesuveikti. Bet pradžiai už pagrindą paimkime tą sąlyginį Kellogo scenarijų. Beje, punktai, kuriuos kaip tik ką tik pagarsinau, priskirtini būtent generolui Kellogui.

Keithas Kellogas, gal kas nežino, tai [atsargos] generolas, kaip jau sakė Evgenas, kurį Trumpas planuoja paskirti vadinamuoju specialiuoju atstovu Ukrainai. Tai yra, tuo, kuris kaip tik turėtų užsiiminėti mūsų karu, grubiai tariant.

Na taip. Tas specialus mūsų karo atstovas yra aštuoniasdešimtmetis generolas, žmogus, sakykim…

Ne, palauk, prašom be amžizmo (diskriminacija dėl amžiaus), nes iš ties ten jie turi tokių 80-mečių.

Dabar nekalbu apie amžizmą, o greičiau apie tai, kokiomis analogijomis jis operuoja. Taigi, jis aiškiai operuoja (naudojasi) Korėjos karo analogijomis. Taip, išties, tai, ką jie mums siūlys, Vakarų spaudoje tiesiog atvirai vadinama korėjietišku variantu.

Na, bet tik ko nesupranta nei Kellogas, nei Trumpas, nei visi korėjietiško varianto šalininkai? Būtent jie nesuvokia esminio skirtumo tarp situacijų, kokiose buvo Korėja 1953 metais ir yra  Ukraina 2024 metais. Kuo iš esmės skiriasi tos dvi situacijos?

Aš net dabar čia iškeliu už skliaustelių vis tai, kas korėjietiška. Jei toks variantas išsipildytų, būtų nedidelė laimė, nes taip, Pietų Korėja Azijos rytuose sugebėjo tapti tikrai klestinčia demokratine, iš tikrųjų Vakarų šalimi. Betgi tu supranti, kokia prasme tai naudojama?

Tai taip. Civilizacijos…

Bet tuo tarpu lygiai pusė tų pačių korėjiečių liko tiesiog pragare, nes draugo Uno Šiaurės Korėja, na, tai net ne putino rusija, o daug blogiau. putino rusija, palyginti su Šiaurės Korėja, yra ES. Tai va kaip, tiesą sakant. Aš jau nutyliu, kad korėjietiškas variantas yra tokia laimė Korėjos žmonėms. Taip, pusę išgelbėjo, pusę tiesiog paaukojo ir nurašė. Bet dabar apie tai nekalbėkime. Tarkime, kad visi įsivaizduojame save toje pusėje, kuri liko į pietus nuo 38-osios lygiagretės.

Gerai. Mes norime gyventi kaip Pietų Korėja, šokti Gangnam Style. Gerai. Problema ta, kad klestinti Pietų Korėja visiškai nemaišė Sovietų Sąjungai. Ji niekaip negadino Sovietų Sąjungos pasaulio paveikslo. Ji galbūt trukdė „draugui Unui“. Jam palyginimas buvo nemalonus ir todėl jis izoliavo savo šalį nuo informacijos iš išorės. Ne paprasta geležine tvora, o tokia gelžbetonine siena ligi dangaus, kad nematytų.

Bet Sovietų Sąjungai tai iš tikrųjų nerūpėjo. Tada dvi supervalstybės, lėmusios Korėjos likimą – Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos – abi pavargo nuo to karo. Nei Valstijoms, nei Sąjungai to karo nereikėjo. Kinijos LR jo tuo metu taip pat nebereikėjo. Tas karas jas visas labai slėgė. Štai kas bendro su tuo karu. Tas karas visoms joms trukdė, o va, Korėjos likimas joms tiesiog nerūpėjo.

O tai skirtumas. Reikalas tas, kad jei Jungtinėms Valstijoms, ypač Trumpui ir trumpistams paprasčiausiai realiai nusispjaut kas bus su Ukraina, o štai rusijai jokiu būdu ne. Tuo ir skiriasi nuo korėjietiško varianto. Sovietų Sąjunga galėjo ramiai pakęsti Pietų Korėją. Beje, vėliau su ja netgi prekiavo. Taip pat buvo užmegzti ir palaikomi visokie reikalingi santykiai ir jais nebuvo žaidžiama. Pietų Korėja neturėjo jokios įtakos tam, kas nutiks sovietų režimui, o va klestinčios Ukrainos buvimas, net jei ketvirtadalis jos teritorijos būtų amputuotas, klestinčios Ukrainos, kad ir apkapotos,  bet kokiose sienose egzistavimas visiškai netelpa į pačią rusiško mąstymo paradigmą. Jie to mirtinai neapkenčia. Sėkmingą, klestinčią Ukrainą, kad ir žymiai mažesnę, bet tapusią ES nare, kurioje dominuoja demokratija, rinkos santykiai ir t. t., jie vadintų antirosijos projektu, kuris jiems keltų pačią didžiausią egzistencinę grėsmę. Kaip jie sako – rusijai.

Iš ties daug kas priklauso nuo to, kaip kas supranta, kas yra ta rusija. Beje, jei kas rusiją suvokia vien kaip imperijos projektą, o pas juos tokių 99% gyventojų. Va būtent  tokiu atveju tai tikrai yra egzistencinė grėsmė rusijai, nes be mūsų jie ne imperija, kad ir kaip benorėtų.

Betgi jei čia būtų įmanoma bent diskusija, tai dėl to, jog yra egzistencinė grėsmė kremliaus režimui, net nebūtų kalbama. Netgi rusų žmonės gali po kiek laiko tai pradėti, atsikvošėję po to karo pralaimėjimų, ir klausinėti, už ką būtent tiek žmonių žuvo, dėl ko sugriauta visa ekonomika? O va, lyg niekur nieko, ten tas nacistinis Kyjivo režimas ramiai stoja į ES. Pas juos ten atidaroma daugybė užsienio gamyklų, visi gerai dirba, visur keliauja be vizų. O mes čia ką? Na, o toliau gali prasidėti tie patys procesai. Kad to išvengtų, kremliaus režimas yra pasiryžęs bet kam. Tai yra, priešingai, nei klestinti Pietų Korėja, klestinti Ukraina net ir be gabalo teritorijos, rusijos kategoriškai netenkina. Tokia Ukraina jiems mirtinai pavojinga.

(Bus daugiau)

Parengė LL, redagavo VK.

kariuomeneskurejai.lt

Edvardas Čiuldė. Katiniška gyvenimo prasmės figūra

Redakcija
-
36
Edvardas Čiuldė. Katiniška gyvenimo prasmės figūra
Edvardas Čiuldė

Ypač mane pradžiugina tokia kartas nuo karto pasitaikanti aplinkybė, kai turiu progą pasiginčyti su savo bendraminčiais kokiu nors atskiru, ne pirmos reikšmės klausimu. Tai mažiausiai reiškia, kad sutardami dėl bazinių dalykų, mes vis tik nesame doktrinieriški žmonės.

Tikriausiai turiu teisę prisistatyti Jono Jasaičio bendraminčiu dėl tos paprasčiausios priežasties, kad apie daugelį jo aptariamų dalykų turiu labai panašią nuomonę. Taigi ir profesoriaus ką tik publikuotas straipsnis „Gyvenimo prasmės suvokimo klystkeliai“ patraukia dėmesį dėl, kaip atrodo man, juvelyriškai tiksliai daug kur čia, ypač šeimos klausimu, sudedamų akcentų, tačiau negaliu iki galo sutikti su šio garbingo autoriaus išsakytu atsainiu ar net pagiežingu požiūriu į gyvūnus, kuriuos štai Šv. Pranciškus Asyžietis yra pavadinęs mažaisiais mūsų broliais.

Iškilus anglų rašytojas, eseistas, filosofas Gilbertas Kitas Čestertonas yra išrėžęs tokią, iš pirmo žvilgsnio kerėplišką, trikdančią, netelpančią į išankstinius mūsų lūkesčius mintį, kad esą gyventi galima jau vien dėl gyvūnų.

Užsiminiau apie išankstinių įsivaizdavimų sutrikdymą dėl to, kad minėtas rašytojas paprastai yra laikomas nepralenkiamu minties orkestruotės meistru, tikru virtuozu, kurio kuriamais mintijimo posūkiais mėgaujasi labiausiai išpaikinti snobai, o čia – tokiu subtiliu klausimu kaip gyvenimo prasmė – pateikiamas pakankamai šiurkštus išlavintam kultūrininko skoniui, bet drauge reljefiškas gyvūno pavyzdys.

Taigi minėtoji intelekto pažiba, be visa ko kito, aukštai kotiruojamas katalikybės apologetas nesusigundo iškiliais teologiniai argumentais, taip pat neapsiriboja įprastais pamąstymais apie tarnavimą žmonijai arba bent savo palikuonių gerovei, atsakant į klausimą – dėl ko gyvename ir verta gyventi, o tarsi nusuka pokalbį į pašalius arba, gali taip pasirodyti, sunaikina paties klausimo prasmingumą, pateikdamas kažką panašaus į atsakymo karikatūrą. O visgi, neskubėkime nusivilti! Jeigu nepasidavę sukurtam įvaizdžiui apie minties galiūną, čia neieškosime akrobatinio gudragalviavimo, kažkokių baisiai užšifruotų poteksčių, o viską suprasime pakankamai tiesmukai, paprastai ir dorai, tai, regis, ne vienas iš mūsų sutiks su išsakytu požiūriu. Gi kalbame čia visgi ne apie titaniškus apsisprendimus ir galutinį mūsų vargų šioje ašarų pakalnėje pateisinimą, o, manding, apie tai, kas dar visados lieka, kai tarytum ir nieko jau nebelieka.

Kita vertus, ką tik čia užsiminiau išties apie tokį prasmės likutį, kuris pats iš savęs slaptingai pasidaugindamas neretai tampa prasmės pertekliumi. Ar reikia pavyzdžių? Tarkime, mergina pagal įskiepytą kultūros kanoną ir natūros programą ilgai laukusi riterio ant balto žirgo (apie žirgą atskirai pakalbėsime vėliau), galop pavargusi ilgėtis nežinia ko, netikėtai įsigyja katiną, kuriuo privalo pasirūpint čia ir dabar, kiekvieną dieną, nieko nelaukus, – gerai žinomas atvejis… Net jeigu mergina laikosi išankstinio požiūrio, kad visi vyrai yra kiaulės, katinas gali padėti sukaupti kažką panašaus į meilaus prisirišimo patirtį. Kaip žinome, būtent katinas yra be galo pretenzinga būtybė ir, jeigu tik bus leista, savo įnoringumu gali užpildyti visą šeimininkės gyvenimą be iracionalaus likučio ar kažkokio užribio.

Nesakau, kad savo ruožtu šuo reikalauja mažiau dėmesio ir pats savimi išgali pasirūpinti.

Keletą kartų esu jau citavęs ir dar kartą prisiminsiu Nikolajaus Berdiajevo vizijos pavidale išpuoselėtą išvadą, kad gamta yra ne kas kita, o būtent pažemintas žmogaus nuodėme rojus.

Net pats gerai nesuprantu, kodėl štai tokia kanonizavimui nepasiduodanti, oficialiai niekur neįteisinta įžvalga taip užburia, kad norisi grįžti ir grįžti prie išsakytos tezės.

Galbūt taip yra dėl to, jog minėtoji ištara žadina ne tiek griežtą minties seką, kiek neaiškų vaizduotės plazdėjimą. Ypač įtaigus yra štai toks momentas, kai čia porinama, kad gyvasties kupiname rojuje, žmogui nusidėjus, gyvūnijos rūšių prototipai reagavo skirtingai, neva vieni iš gyvūnijos provaizdžius įkūnijančių būtybių žmogų baisiai smerkė, barė, dergė, kiti užsistojo, užjautė, priekaištavo pačiam Dievą dėl neadekvačios bausmės.

Esą yra taip, kad mūsų atmintyje šis išvarymo iš rojaus pasažas leidžia apie save žinoti visą duotą laiką kaip savotiškas estetinio atpažinimo kodas, t. y. gyvasties nekantriausia dalis, tada pasmerkusi žmogų, dabar yra atpažįstama kaip mums šleikštulį keliančios lipnios kirmėlės arba pasibjaurėtini šliužai, o fatališkos istorijos žmogaus draugai yra, jeigu galima būtų taip pasakyti, estetinio pasigėrėjimo objektai, tokie, pavyzdžiui, yra ir visados bus baltas paukštis, žirgas, įnoringai miauksiantis gražuolis katinas, savo prieraišumu širdį paperkantis šuo ir t. t. Taip pat, pratęsiant šį pasakojimą, galėtume teigti, kad intensyviai kinkuojantis didelę galvą arklys pievoje dar ir šiandien liudija savo apsisprendimą stoti žmogaus pusėje („yra tik taip, o ne kitaip“), kai savo ruožtu tarsi ir be priežasties amsintis šuo prie būdos – žinokite – vis dar kartas nuo karto loja Dievui į langus!

Romos katalikų Dominikonų arba Brolių pamokslininkų ordinas kartais yra pavadinamas Dievo šunų (lot. Domini Canes) religiniu susivienijimu. Talentingiausias XX a. teologas Josephas Ratzingeris, vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI, yra pakrikštytas „Dievo pitbulio“ vardu. Kaip visi gerai žinome, iškilmingomis progomis žurnalistas gali būti pavadintas demokratijos sarginiu šunimi. Taigi nuoroda į šunį čia yra net labai garbingas žmogaus, sugebančio gerai atlikti savo pareigą, įvertinimas, o aš siūlyčiau dar papildomai įsteigti Pasiutusio šuns medalį, skirtą apdovanoti labai piktiems ir kraštutinai teisingiems (teisesniems net už bolševikus) žurnalistams, nepraleidžiant progos taip įvertinti kovotojų prieš pačių išgalvotą antisemitizmą, prisiekusių Zimano reikalo tęsėjų nuopelnus. (Kaip atrodo man, dabar ant liežuvio galo visiems turėtų kaboti to žmogaus pavardė, kuris yra tinkamiausias kandidatas tapti pirmuoju tokio ordino kavalieriumi.)

Kai aš išvedu pasivaikščioti į lauką savo jorkšyrą, anas tuščiai nepraleidžia nė vieno pakeliui sutikto vyresnio amžiaus žmogaus jo neaplodamas. NeduokDie, taip išėjus pasivaikščioti, sutikti kokį seneliuką su lazdele, nuo mano šunelio teisumo tada aidi visas mikrorajonas, jorkšyras Nilas amsi su tokiu šventu pasipiktinimu tarsi būtų sutikęs patį Dievą, kuriam turi išsakyti daug įsisenėjusių priekaištų. Jis nemėgsta ir jaunimo, tačiau toleruoja, pro jauną žmogų praeidamas kaip pro tuščią vietą, neparodęs savo balselio.

Nemoku net nupasakoti kaip spaudžia širdį dėl to, jog šiandien, stambėjant valstiečio ūkiui, arklys kaip amžino lietuvio bendražygis palieka lietuvišką dirbamos žemės peizažą, kitaip tariant, yra vis labiau abstrahuojamas iš įprastos sau aplinkos ir nukeliamas kažkur į pramogos užribį. Kokių nors ekonominių kontrargumentų nurodyti negaliu, tačiau leiskite priminti poeto žodžius apie dar išliekantį, tikėtina, arklio pasiilgimo fenomeną, kai „norisi kažką sunkaus pavalkiot arba šiaip pasiganyt kartu“. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog žirgas yra mūsų herbo figūra. Tad jeigu kitų šalių piliečiai, net labiausiai prakutę žemdirbiai, neturi jokių galimybių savo laukuose auginti jiems svarbias heraldines būtybes, tokias kaip vienaragis ar dvigalvis erelis, lietuviai savo herbo simbolį gali palikti ganytis laisvai pievose prie namų bent dėl pasiilgimo fenomeno užganėdinimo…

Karas Ukrainoje. Tūkstantis dvidešimt šeštoji (gruodžio 15) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Tūkstantis dvidešimt šeštoji (gruodžio 15) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Puiki Ukrainos GUR kompleksinė operacija. Ukrainos pajėgos Zaporizhia krypties agresoriaus užnugaryje, apie 40 km nuo kontaktinės linijos, susprogdino geležinkelio bėgius prieš ešeloną su degalais. O tada sustojusį ešeloną atakavo ukrainiečių HIMARS. 40 degalų cisternų sunaikinta, ukrainiečių diversantai atsitraukė į Ukrainos pajėgų kontroliuojamą teritoriją. Ši operacija buvo fiksuojama, vaizdus galite pamatyti šioje nuorodoje: https://t.me/zloyodessit/23257. Taip pat, ukrainiečiai jau kelintą kartą atakuoja Grozny. Smagiai su dronu buvo smūgiuota į kadyrovcų kareivines. Negana to, rusų oro gynyba buvo priversta dirbti Sochy miesto apylinkėse.

Agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 108 dronais Shahed. Ukrainos gynėjai numušė 56, o 49 iš jų buvo nukreipti nuo kurso.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Agresoriaus atakų skaičius ženkliai išaugo. Tikėtina, tai sietina ne tik (o gal ne tiek) su š. korėjiečių pasirodymu mūšio lauke, kiek su rusų bandymu sukaupus pajėgumus pasigerinti savo pozicijas (pvz. užimti aukštumas, kirsti vandens kliūtis) prieš šalčius, kad po to, kai gruntas leis, vykdyti mechanizuotas operacijas.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk.

Ukrainiečiams nepavyko išvalyti okupantų placdarmo vakariniame Oskil upės krante prie Dvorichna. Agresorius čia išplėtė savo pozicijas ir įsitvirtino. Kaip esame minėję, tai kelia grėsmę Kupjansk logistikai iš šiaurės ir šiaurės vakarų.

Situacija pietiniame Kupjansk flange, Kolisnykivka – Lozova ruože, labai dinamiška. Ukrainos gynėjams pavyko išmušti agresorių iš Kolisnykivka gyvenvietės bei šalia esančio miško. Tai siaurina rusų placdarmą Oskil pakrantėje. Tačiau Lozova ruože agresoriui pavyko pasistūmėti, panašu jo vienetai bando veržtis link Borova.

Lyman ir Syversk sektoriuose be pakitimų.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Be pakitimų.

Pokrovsk – Kurahove.

Pokrovsk. Ukrainiečiai kontratakavo ir nubloškė rusus nuo pietinių Pischane prieigų. Visgi, padėtis išlieka sudėtinga, okupantai plečia pozicijas prie Novotroicke.

Kurahove.

Šiaurinis flangas. Padėtis čia sudėtinga, bet Ukrainos gynėjai sugebėjo išlaikyti pozicijas.

Rytinis flangas. Agresorius iš esmės kontroliuoja Kurahove miestą, tačiau mūšiai čia dar tęsiasi.

Pietinis flangas. Mėsmalė Uspenivka – Romanivka ruože, padėtis neaiški. Tuo tarpu, rusai sugrįžo į Konstiantynopilske, įsitvirtina Sukhi Yali gyvenvietėje ir perima tokio pat pavadinimo upės pietinio kranto kontrolę.

Zaporizhia kryptis.

Velyka Novosylka sektoriuje ir toliau karšta. Vakar pradėję ataką šiauriniame flange, rusai su 10 šarvuotos technikos vienetų ir 50 karių prasiveržė į Novyi Komar bei bando čia įsitvirtinti. Tęsiasi sunkus mūšis. Reikia tikėtis, kad ukrainiečiams pavyks išlaikyti gyvenvietę ir iš šiaurės į Velyka Novosylka vedančius aprūpinimo kelius savo rankose.

Pietiniame flange taip pat sunkūs mūšiai – okupantai bando užimti daliniame apsupime atsidūrusią Makarivka. Ukrainos gynėjai laikosi.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Joe Concha: Trumpas pratęsia pergalių seriją, laimėdamas prieš ABC ir Stephanopoulos

Redakcija
-
0
Joe Concha: Trumpas pratęsia pergalių seriją, laimėdamas prieš ABC ir Stephanopoulos
ABC News sutinka sumokėti 15 milijonų dolerių Trumpui už šmeižtą

15 mln. dolerių vertės susitarimas tarp ABC News, George’o Stephanopouloso ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo tapo džiugia naujiena tiems, kurie vertina objektyvumą ir sveiką protą, o kairiesiems vėl sukėlė isteriją – tai jau tapo įprasta nuo rinkimų lapkričio 5 dieną.

ABC News buvo priversta sudaryti šį susitarimą, nes prieš juos pateikti įrodymai buvo aiškūs ir neginčijami. Pagrindinis įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame Stephanopoulos, pristatomas kaip „žinių vedėjas“, elgiasi labiau kaip Demokratų partijos gynėjas. Jo praeitis kaip Clintono administracijos politinio stratego tik sustiprina šį įspūdį.

Kovo mėnesį, interviu su respublikone Nancy Mace (R-SC), Stephanopoulos net dešimt kartų pakartojo melagingą teiginį, kad Trumpas buvo pripažintas atsakingu už išžaginimą civilinėje byloje, kurią iškėlė E. Jean Carroll Niujorko teisme. Jis taip pat tvirtino, kad Trumpas buvo pripažintas kaltu dėl Carroll šmeižto.

Tačiau yra dvi esminės problemos: prisiekusieji nenustatė nei vieno, nei kito.

„Kaip galite palaikyti Donaldą Trumpą, matant parodymus, kuriuos ką tik peržiūrėjome?“ – klausė Stephanopoulos kovo 10 dieną ABC laidoje „Ši savaitė“.

„Jūs parėmėte Donaldo Trumpo kandidatūrą į prezidentus. Teisėjai ir du atskiri prisiekusieji pripažino jį atsakingu už išžaginimą ir už to išžaginimo aukos apšmeižimą“, – teigė jis.

Nancy Mace buvo tiesiogiai klausinėjama apie savo paramą Trumpui, Stephanopoulos bandė sukelti jai gėdą, remdamasis tuo, kad ji pati būdama 16 metų patyrė seksualinę prievartą. Tokiu būdu jis stengėsi ją pavaizduoti kaip veidmainę.

D. Trumpas nedelsdamas padavė ABC ir laidos vedėją į teismą dėl šmeižto. Byla buvo nagrinėjama, kai šeštadienį tinklas paskelbė stulbinamą pranešimą – atsiprašė ir sutiko sumokėti 15 mln. dolerių D. Trumpo „prezidentiniam fondui ir muziejui, kurį įsteigs ieškovas arba kuris bus įsteigtas jo naudai, kaip tai darė ankstesni Jungtinių Valstijų prezidentai“.

ABC George Stephanopoulos (Getty Images)

Be šios sumos, ABC taip pat įsipareigojo padengti D. Trumpo teisines išlaidas, kurios siekė apie 1 mln. dolerių. Šis susitarimas žymi dar vieną reikšmingą pergalę 45-ojo prezidento, kuris netrukus taps 47-uoju, teisiniame fronte.

Per pastarąsias 40 dienų teisiniai laimėjimai buvo įspūdingi. Specialusis prokuroras Jackas Smithas nutraukė dvi federalines bylas prieš Trumpą. Džordžijoje Fultono apygardos prokurorės Fani Willis iškelta RICO byla ėmė griūti, kai teisėjas įpareigojo ją pateikti visus ryšius su Jacku Smithu. Daug teisės ekspertų prognozuoja, kad byla netrukus bus atmesta.

Tuo tarpu Niujorke teisėjas Chuanas Merchanas patenkino Trumpo teisininkų prašymą sustabdyti visus kaltinimus Manhatano apygardos prokuroro Alvino Braggo byloje. Byla gali būti galutinai uždaryta gerokai anksčiau nei planuota, nes teisėjai rimtai svarsto galimybę ją atmesti.

Susitarimas su ABC sukėlė prieštaringą reakciją žiniasklaidoje, ypač kairiojoje spektro pusėje.

Konservatyvūs ir nuosaikių pažiūrų komentatoriai peikė Manheteno apygardos prokurorą Alviną Bragą už tai, kad jis iškėlė bylą buvusiam JAV jūrų pėstininkui Danieliui Penny, kuris buvo apkaltintas dėl benamio Jordano Neely mirties 2023 m. (Spencer Platt/Getty Images)

„Oho. Atrodo, kad dar viena pagrindinė naujienų organizacija nusilenkė,“ – socialiniame tinkle „X“ rašė NPR žiniasklaidos analitikas Erikas Daggansas.

Toks komentaras atspindi platesnę kairiųjų nusivylimą, kylantį iš jų nesugebėjimo susidoroti su nuolatiniu Trumpo teisiniu pranašumu. Tuo tarpu konservatyvūs analitikai šį susitarimą laiko dar vienu patvirtinimu, jog didžiosios naujienų organizacijos prarado objektyvumą ir yra priverstos atsakyti už melagingus pareiškimus.

„Kelias sulenktas. Žiedas pabučiuotas. Dar viena paveldėta naujienų agentūra pasirenka paklusnumą“, – pareiškė Marcas Eliasas, demokratų teisininkas, kuris anksčiau buvo siejamas su diskredituotu Stilo dosjė.

„Atrodo, kad ABC susitarimas su Trumpu gali būti mūsų politikos orbanizacijos lūžio taškas. Tikiuosi, kad taip nėra“, – socialiniame tinkle X rašė Billas Kristolis, bandydamas lyginti Trumpą su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.

Toks susitarimas atspindi platesnį nerimą, kilusį ABC News viduje, kad atradimų procesas teisme galėjo atskleisti daugiau kompromituojančios informacijos. Nepriklausomi analitikai pabrėžė, jog tinklo vadovė Dana Walden yra ilgametė viceprezidentės Kamalos Harris ir jos vyro Dougo Emhoffo draugė – faktas, kuris, kritikų nuomone, daro įtaką tinklo nešališkumui. Ši draugystė ne tik kuria įtarimų dėl šališkumo, bet ir dar labiau pakursto konservatyvių apžvalgininkų nepasitikėjimą didžiąja žiniasklaida.

ABC News taip pat jau seniai susiduria su kaltinimais dėl šališkumo. Pavyzdžiui, per vienintelius prezidentinius debatus tarp Harris ir Trumpo, moderatorių Davido Muiro ir Linsey Davis veiksmuose buvo akivaizdi šališkumo dinamika: jie penkis kartus tikrino faktus Trumpo atžvilgiu, tačiau Harris pareiškimų niekada netikrino, nepaisant daugybės galimybių. Žiniasklaidos tyrimų centro duomenimis, pirmieji 100 „ABC News“ reportažų apie Kamalą Harris kaip demokratų kandidatę buvo visiškai teigiami.

Per šias šešias savaites Trumpas pasiekė ne vieną reikšmingą pergalę. Jis užsitikrino visuotinį balsavimą ir įrodė skeptikams, kad jo populiarumas nesumažėjo. Jis triumfavo visose svyruojančiose valstijose, išlaikydamas politinę kontrolę regionuose, kuriuos daugelis laikė neprognozuojamais. Respublikonai taip pat susigrąžino Senatą ir išlaikė Atstovų Rūmus, stiprindami partijos pozicijas šalies valdymo architektūroje.

Išprievartavimą išgyvenusi respublikonė Nancy Mace, valstijos valstijos narė, sako, kad jautėsi asmeniškai užpulta „ABC News“ laidos vedėjo George’o Stephanopouloso. (Fox News)

Šios pergalės rodo ne tik Trumpo gebėjimą mobilizuoti savo rinkėjus, bet ir didėjantį rinkėjų skepticizmą tradicinių žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Respublikonų partija, vadovaujama Trumpo, dabar įžengia į naują etapą, turėdama aiškią politinę strategiją ir dar kartą pademonstruodama, kad didžioji žiniasklaida gali būti laikoma atsakinga už savo veiksmus.

Apklausos rodo, kad dauguma rinkėjų palaiko Trumpo inicijuotas permainas, o tai dar labiau sustiprina jo pozicijas artėjant naujiems politiniams iššūkiams. Pirmą kartą „RealClearPolitics“ apklausų vidurkis rodo, kad Trumpo palankumo rodikliai viršija nepalankumo rodiklius – reikšminga permaina, ypač lyginant su 2016 metais, kai šie rodikliai buvo daugiau nei 35 punktais nepalankūs.

Ši dinamika neabejotinai paveiks žiniasklaidos priemones, kurios, panašu, yra priverstos persvarstyti savo požiūrį į Trumpą ir jo šalininkus. Atsargiau pasirinkdamos retoriką ir kalbą, pagrindinės žiniasklaidos organizacijos galbūt ims daugiau dėmesio skirti objektyvumui, o ne aktyvizmui. Tai gali atverti kelią žurnalistikos atsinaujinimui, kuris pastaraisiais metais buvo ne kartą kritikuojamas dėl polinkio į šališkumą.

Trumpo laikotarpis, nepaisant kontraversiškumo, gali tapti pamoka, kaip žiniasklaida turėtų veikti didesnio viešojo dėmesio ir kritikos sąlygomis. Jei šis pokytis įvyks, tai bus svarbi pergalė ne tik Trumpui, bet ir visuomenei, kuri tikisi faktais pagrįsto, nešališko informacijos pateikimo.

Joe Concha yra „FOX News“ bendradarbis, prisijungęs prie tinklo 2020 m. Jo naujausia knyga – „Progresyviai blogiau: kodėl šiandieniniai demokratai nėra jūsų tėčio asilai“ .

foxnews.com

Jonas Jasaitis. Gyvenimo prasmės suvokimo klystkeliai

Redakcija
-
13
Jonas Jasaitis. Gyvenimo prasmės suvokimo klystkeliai

Jau tikriausiai pasiekėme ribą, kai vis didesnė amžininkų dalis nebesusimąsto apie gyvenimo prasmę. Sakoma: „Gyvenu ir tiek, kaip ir kiti… Dirbu – uždirbu – išleidžiu…“

Gyvenimas suskirstytas į pakopas: mokykla – specialybės įgijimas – darbas – pensija… O kas daugiau: kurti šeimą ar nekurti, auginti vaikus ar jų neturėti? Su kuo bendrauti, kuo domėtis, kaip išreikšti savo gebėjimus? O gal tiesiog „stumti“ dieną po dienos? Lietuvių tautosakoje sakoma, kad žmogus gyvenime turi atlikti tris pareigas: pasodinti medį – pastatyti namą – užauginti vaiką. Ar daugelis susimąstome apie šias ar panašias pareigas, ar suvokiame jų reikmę?

…Ankstyvas rytas. Šalia mokyklos stadiono nuobodžius ratus suka šunų laikytojai. Kas vedžioja vieną, kas du, o kas pusę tuzino… Atrodytų, kad šuns laikymas lyg ir priverčia pabūti ore ir pajudėti, tačiau prisiversti rimčiau pasimankštinti net nežadama. Bet štai ankstyvo ryto tylą perveria aštrūs operatyvinių automobilių signalai: į miegamąjį mikrorajoną kaukdamos ir mirkčiodamos ryškiais švyturėliais lekia „greitosios“. Dažniausia todėl, kad kažkam sustreikavo širdis…

Mokyklos stadione su šiaurietiškomis lazdomis žvaliai žingsniuojantys nebejauni žmonės susižvalgo: jau daug metų niekam iš jų tokios pagalbos nebereikia. Žingsniuojančių nedaug. Kol dar neprasiėjo pamokos, jie skuba pasimankštinti, juo labiau, kad oras miegamajame rajone – gana gaivus, pramoninės taršos čia nėra. Tuo pat metu kažkuris šunų vedžiotojas užmina smilkstančią nuorūką ir mechaniškai prisidega naują. Kažkuriam iš jų gana greitai prireiks „greitosios“… Tik ar suspės atgaivinti? Kas pakels balsą prieš rūkymo – savanoriško nuodijimosi epidemiją?

Pro stadioną į kitoje gatvės pusėje esantį darželį keliolika moterų veda vaikučius. Mamų, žingsniuojančių su vaikučiais, gal 5-6 kartus mažiau, negu moterų, vedžiojančių šunis. Pastarosios turi laisvo laiko: su jais žaidžia, myluoja ir net kalbina. Tuo tarpu mamytės, vedančios vaikus į darželį, savo emocijų nedemonstruoja: rytas – reikia skubėti į darbą.

Ne vienas pastebėjome, kaip mūsų visuomenė „sušunėjo“: daugybė reklamų apie „augintinius“, daugybė patarimų, kaip juos auginti, kuo maitinti ir net… rengti. Taip, taip: rengti, nors šuo, skirtingai nuo vaiko, juk turi kailiuką. Kiekvienas gamtininkas pasakys, kad šuns rengti nereikia, nes jis turi užsiauginti paodinį riebalų sluoksnį, natūraliai saugantį nuo oro temperatūros svyravimų, bet jei šunį aptempsite kailiniais, jo apsauginių funkcijų raida bus sutrikdyta. Nejaugi užmiršome net mokyklinio biologijos kurso žinias? Bet viešoji erdvė jau seniai perpildyta rašiniais ir vaizdais apie „augintinius“.

Iš tikrųjų ta rašliava neturi nieko bendro su gyvūnų priežiūra. Nuo seniausių laikų žinoma, kad kiekvienas naminis gyvulys kažkada prijaukintas tik todėl, kad geba atlikti tam tikrą pareigą namų ūkyje. Jei tokioms pareigoms netinka, jo iš laukinės gamtos į namus niekas netempia. Prie būdos pririštam šuniukui niekas kailinių nesiuvo ir megztinių nemezgė. Bet dabar naujausioje reklamoje skaitome „Tavo meilė – didžiausia dovana“. Jauna mergina prie krūtinės glaudžia šuniuką, aptemptą raštuotu megztiniu. Bet juk, kartodama žodžius apie meilę, galėtų glausti savo kūdikį. Ar šiais visuomenės spartaus senėjimo laikais tai nebūtų daug prasmingiau?

Jonas Jasaitis

Niekieno nerinktų, tačiau tikrųjų planetos valdytojų vizijoje gyventojų skaičius turi sparčiai mažėti: įprastinius darbus vis greičiau perima techniniai įrenginiai. Jie nepavargsta, nestreikuoja, jiems nereikia socialinės apsaugos. Esant reikalui, užtenka tik pakeisti susidėvėjusią arba tobulintiną detalę, mazgą ar schemą. Kuriamos technologijos, kurios nekaltai pristatomos kaip galinčios patobulinti žmogaus fizinius ir net protinius gebėjimus. Jau sukurtos dirbtinės gimdos, aprūpintos davikliais, signalizuojančiais apie kylančius augimo nesklandumus ir padedančios jų išvengti.

Apie tai, kad galima taikiai, dalykiškų derybų būdu išspręsti dabar kylančius politinius, ekonominius, religinius ar kultūrinius konfliktus, dabartiniai planetos valdytojai kol kas nemąsto: jiems karas yra beprotiškai pelningas verslas, dar ir padedantis perskirstyti planetos teritorinius ir gamtinius išteklius.

Tik todėl ir taikai po Antrojo pasaulinio karo palaikyti sukurtos institucijos, kaip pavyzdžiui, JTO, paverstos primityvios derybų imitacijos dariniais. Žinoma, pasaulio tautos ir be jų susitartų, bet pagrindiniai pinigų srautų valdytojai nėra moralės ir kultūros lyderiai. Tai trumparegės vidutinybės, nesuvokiančios žmonijos paskirties planetoje. Jos jau kelintas dešimtmetis kėsinasi į pačią žmonijos prigimtį. Štai todėl taip agresyviai puolama šeima ir bandoma suniekinti žmonijos kultūros paveldą.

Tokios tendencijos jau įsiskverbė ir į Lietuvos gyvenimą. Kas galėjo pareikšti, kad „šeima neutrali lyčiai“? Juk būtent naujos kartos ugdymas yra pagrindinė, t. y. svarbiausia šeimos funkcija. Jokie „vaikų namai“, jokios globos organizacijos, jokia užklasinė veikla šeimos neatstos. Kaip jau esame rašę, net asmenys, nepažįstantys savo biologinių tėvų, metų metais bando juos susirasti. Kaip jie patys sako, „pažvelgti į jų akis“, pamatyti, kas yra jų tėvai. Bet štai prieš kelias dienas būtent Lietuvos teismas priėmė sprendimą, kuriuo dvi kartu gyvenančios moterys abi paskelbtos… mamomis.

Dvi mamos, nė vieno tėčio? Pereikite visą Lietuvą, kiek rastumėte pritariančių tokiam sprendimui? Net įvaikinimo atvejais tokių sprendimų iki šiol niekas nepriiminėjo. Ką šie teisėjai atsakys, kai vaikas užaugs, nes iš dviejų moterų vaikai neatsiranda?

Tai štai kodėl dabartinių valdančių spaudimo dėka iš darbo skandalingai išmestas žymus mokslininkas, seniai pripažintas Lietuvos psichiatrijos tėvu. Kur valdantieji bėgs skųstis, ką apkaltins, jei daugiau kaip du milijonai mūsų piliečių patvirtins, kad dviejų motinų vienoje šeimoje nebūna?

Suprasti gyvenimo prasmę galima tik tada, kai jautiesi fiziškai ir psichologiškai saugus. Bet jeigu mūsų tyko keisti pavojai, kai net nežinoma, kaip jų išvengti, asmens racionalaus sprendimo tikėtis nelengva: išsigandęs žmogus ne visada geba mąstyti pilnavertiškai. Tačiau dabartinis puolimas prieš šeimą net neturi logiško pateisinimo.

Kurti šeimos niekas neverčia, niekas netrukdo kartu (pavyzdžiui, viename bute) gyventi keliems vyrams ar moterims. Niekas netikrina, ar jie miega vienoje lovoje ar atskirose. Tačiau nesusituokusių, nors ir kartu gyvenančių asmenų niekas šeima nevadina.

Jei tie, kartu gyvenantys, bet nesusituokę asmenys nori bendrai tvarkyti savo finansinius reikalus arba gauti informaciją apie vienas kito sveikatą, visa tai galima artimiausiu metu išspręsti, priimant atitinkamas civilinio proceso pataisas (jei tokių klausimų dar iškyla).

Neginčijama, kad šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, todėl puolimas prieš šeimą negali būti toleruojamas. Prof. Aušra Maslauskaitė pažymi, kad šiandien šeimą suprantame „kaip socialinį darinį, kuris atribotas nuo viešo gyvenimo, kuriame itin svarbūs emociniai saitai, jis kuriamas per romantinę meilę, jam būdingi tam tikri lyčių vaidmenys, kartų santykiai.“

Sociologė nurodo, kad „žvelgiant iš biologinės perspektyvos – tai, matyt, yra mūsų, kaip rūšies, išgyvenimo klausimas. <…> per šeimą gaunamas socialinis statusas, socialinė tapatybė, psichologinis saugumas, kurio reikšmė išauga šiuolaikinėje visuomenėje.“

Šeimos vaidmuo yra apibrėžtas Lietuvos Konstitucijoje. Tai nusakoma 38-ajame straipsnyje. Šiuo metu labai svarbu jį priminti: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį.

Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje – lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“

Viešojoje erdvėje platinamos sumaišties atmosferoje belieka iškelti vieną iš svarbiausių klausimų, kuo žmogus išsiskiria nuo gyvūnijos pasaulio: žmogui būdingi jausmai, mąstymas ir kalba. Jokia kita gyvūnijos rūšis šiomis savybėmis nepasižymi.

Visa tai nulemia specifinė, tik žmogui būdinga smegenų veikla. Iki šiol jokias tyrimo metodais nėra atskleista šios specifikos esmė: niekas negali pasakyti, kurie smegenų centrai apsprendžia meilę, sąžinę, dorovę ir pan.

Bandymai kaišioti į smegenis elektrodus, siekiant žmogui įdiegti vadinamojo „dirbtinio intelekto“ metodikas, lygiai kaip ir bandymai keisti žmogaus lytį (chirurginiais, psichologiniais ar pan. metodais) yra nusikalstami. (Tęsinys – kitoje straipsnio dalyje)

Vytautas Sinica. Stasys Šalkauskis arba Kaip stojo Lietuva

Redakcija
-
6
Vytautas Sinica. Stasys Šalkauskis arba Kaip stojo Lietuva

Negali viskas būti apie politiką, net ir Seimo nario paskyroje. Praėjusią savaitę su vienu savo profesoriumi, akademiku Alvydu Jokubaičio radijo laidoje aptarėme vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos kūrėjų prof. Stasį Šalkauskį. Visiems, o ypač nepažįstantiems tokios istorinės asmenybės nuoširdžiai rekomenduoju pasiklausyti. Gyvas pokalbis buvo.

Stasys Šalkauskis įkūnija tą pavergtų, bet jau norinčių laisvės lietuvių kartą, kuri matė carinę priespaudą, miegančią tautą, pabudo patys, suprato reikalą imtis kūrybinio darbo ir pakelti savo tautiečius į visiškai naują lygmenį. Vieni tai darė ekonomikoje, kiti teisėje, Stasys Šalkauskis darė kultūroje, filosofijoje, pedagogikoje. Jis ir tokie kaip jis paliko giliausią pėdsaką smetoniškoje Lietuvoje. Baigę mokslus Vakaruose jie laikė savaime suprantama grįžti ir statyti Lietuvą.

Atėjus II pasauliniam karui ir okupacijai jis suprato, kad dabar Lietuva išliks tiek ir tuo, ką jo kartai pavyko sukurti per dvidešimt laisvės metų. Jeigu pamatai padėti geri, gal ir išliks, gal atsikurs. Ir atsikūrė! Kasdien matom ir liudijam.

Visiems, kam įdomu daugiau išgirsti apie šį žmogų, šiaulietį, ateitininką, laidos nuoroda ČIA. Visiems, kam įdomu daugiau su juo susipažinti, nuoroda į mano leistą jo knygą apie Lietuvos civilizacinę vietą ir misiją „Dviejų pasaulių sandūroje“. Puiki dovana per Kalėdas šviesiam žmogui, rekomenduoju!

P. S. Paskutinė žinoma prof. Stasio Šalkauskio nuotrauka – 1940 m. birželį, kelios dienos iki Lietuvos okupacijos, su kitais VDU profesoriais susitinka Kačerginėje. Galima kone fiziškai pajausti, kaip greitai apsivertė jų ir visos Lietuvos gyvenimas tą paskutinę vasarą.

Taip va man pavyksta be politikos.

1...120121122...1 704Nuo 1 704 121 puslapis