2025-05-09, Penktadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 117

„Amžinoji šviesa“ – ne mirusiems, o gyviesiems: susivienyti kviečianti G. Kuprevičiaus oratorija nuskambės LNOBT

Deimanto Kučinsko nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia pasiklausyti Giedriaus Kuprevičiaus poetinės oratorijos „Amžinoji šviesa“. Jos atlikimas pratęs sausio koncertų, skirtų žuvusių laisvės gynėjų atminimui, tradiciją teatre.

Pirmąkart nuskambėjusi prieš 14 metų, subirus lygiai dviem dešimtmečiams po skaudžių Sausio 13-osios įvykių, G. Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji šviesa“ laukia naujo susitikimo su klausytojais. LNOBT scenoje ją atliks operos solistai Lina Dambrauskaitė ir Liudas Mikalauskas, smuikininkas Dainius Peseckas, trimitininkas Arvydas Barzinskas, LNOBT simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos, ir teatro choras, vadovaujamas meno vadovo Česlovo Radžiūno.

Giedrius Kuprevičius / Rolando Cikanavičiaus nuotr.

„Kūrinyje nėra nei tankų, nei verkimo, nei garantuotai publiką sugraudinančio mažų vaikų choro. Nenaudojau ir citatų iš laikraščių ar užrašytų prisiminimų. Užtat „Amžinojoje šviesoje” atsirado Antanas Maceina – mūsų tautos sąžinė. Su juo į oratoriją atėjo visai kitas lygmuo“, – tvirtina G. Kuprevičius.

Pasak kompozitoriaus, mąstant apie būsimą kūrinį iš knygų lentynos „netikėtai išsprūdo maža, kukli ir ant prasto popieriaus 1992 m. atspausta knygelė – Antano Jasmanto (garsaus filosofo Antano Maceinos literatūrinis slapyvardis) „Poezija”. Atverčiau, pradėjau skaityti. Iš karto tapo aišku – tai mano būsimo kūrinio Poetas. Visa kita susidėliojo savaime“.

Autorius akcentuoja, kad šis kūrinys – ne apie mirusiuosius, o apie gyvuosius: „Amžinoji šviesa – tai ne ta pomirtinė, apie kurią mes nieko tikro nežinome, o gyvoji šviesa, kuri visą laiką turėtų mus lydėti. Suradau poeto Antano Jasmanto eilutę, kviečiančią dar pabūti kartu kaip bendruomenei, tautai, visuomenei, sudarytai iš labai skirtingų požiūrių žmonių, dabar gyvenančių, turinčių savo vaikų ir anūkų. Toji šviesa turėtų būti orientyras, kad neprarastume bendrumo. Visa „Amžinosios šviesos“ muzika buvo sumanyta kaip mus vienijantis motyvas. Tai kūrinys ne apie tai, kaip mes dabar gyvename, o apie tai, kaip turėtume gyventi“, – pabrėžia šiais metais 80-mečio sulaukęs kompozitorius G. Kuprevičius.

Taigi sausio 12-osios vakarą, liepsnojant atminimo laužams, susirinkime į LNOBT, kaip kviečiama „Amžinojoje šviesoje“, susibūti kartu: „Juk gražu, juk gražu dar pabūti kartu…“

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt trečioji (gruodžio 22) diena

0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Ukrainos pajėgos dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Stalnoi Kon (Oriol sr.). Taip pat sprogimai Rostov prie Dono. Rusų teigimu jie per naktį numušė 42 ukrainiečių dronus. Smūgiai dešimtimis dronų agresoriaus teritorijoje tampa rutina.

Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 103 dronais Shahed, uktainiečiai numušė 52, 44 EW prirmonėmis nukreipti nuo taikinių. Taip pat balistine raketa Iskander M atakuotas Cherson. Po pietų rusai vėl smūgiavo Shahedais ir tikėtina raketomis. Atakuotas Kyivas, Kramatorsk.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Rusai bando prasimušti link Sudzha, tęsiasi sunkūs ir permainingi mūšiai.

Kharkivo kryptis.

Rusai atakuoja Vovchansk ir Kazacha Lopan (vakarinis Lypti sektoriaus flangas). Ukrainiečiai išlaikė pozicijas.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Be esminių pakitimų.

Lyman. Tęsiasi sunkios kautynės, Ukrainos pajėgos atsilaikė.

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Ukrainiečiai neleidžia rusams plėsti pozicijų pramoniniame Chasiv Yar rajone. Agresorius taip pat atakuoja link Stupochki, Ukrainos pajėgos atmušė šias atakas.

Pokrovsk – Kurahove.

Pokrovsk. Tęsiasi mūšiai pietinėse ir pietvakarinėse Pokrovsk prieigose (Novoolenivka-Solona-Pischane- Dachenske). Rusai toliau atakuoja pėstininkais, patiria labai didelius nuostolius. Taip pat rusai bando atskuoti ir pietrytinėse miesto prieigose.

Kurahove.

Šiaurinis flangas. Ukrainos pajėgos neleidžia rusams užimti aukštumų Slovianka-Petropavlivka- Shevchenko.

Rytinis flangas. Be esminių pakitimų, tęsiasi sunkios kautynės.

Pietinis flangas. Rusai toliau koncentruoja pastangas užimti šiaurinį Sukhi Yali upės krantą ir čia esančias aukštumas.

Zaporizhia kryptis.

Tęsiasi mūšiai šiauriniame ir pietiniame Velyka Novosylka flanguose. Pakitimų nefiksuota.

Orihiv sektoriuje pasinaudodami rūku rusai pabandė įsitvirtinti nuoje iš Konka upės salų. Rusus dronais pavyko išmušti tik išsisklaidžius rūkui. Tai rodo, kad tikėtina ukrainiečiams trūksta artilerijos šaudmenų (arba juos taupo).

Pietų kryptis.

Be pakitimų

Vladimiras Laučius. Vokietijos žalieji sektantai sukėlė elektros kainų šoką

Vokietijos žalieji sektantai, privertę uždaryti paskutines atomines jėgaines, sukėlė elektros kainų šoką visam regionui. Skandinavai įsiutę. Sveiko proto vokiečiai irgi, švelniai tariant, nedžiūgauja.

Bet patys kalčiausi, su kuriais nė už ką po Bundestago rinkimų nesudarys koalicijos nė viena Vokietijos partija, yra AfD.

Iš musulmoniškų šalių kilę žudikai toliau džiaugiasi multikultūrinės saviraiškos laisve, laisvalaikiu skersdami ir traiškydami sunkvežimiais žmones Vokietijos miestuose.

Bet patys kalčiausi, su kuriais nė už ką po rinkimų nesudarys koalicijos nė viena Vokietijos partija, yra AfD.

CDU „motinėlės” Merkel prorusiška politika ne tik pasitarnavo Putino kėslams, bet ir nurideno Vokietijos ekonomiką ir demografiją į rekordiškai gilią duobę. Jos pirmtakas kancleris socialdemokratas Schroederis tiesiogine to žodžio prasme parsidavinėjo Rusijai.

Bet patys kalčiausi, patys prorusiškiausi, su kuriais nė už ką po rinkimų nesudarys koalicijos nė viena Vokietijos partija, yra AfD.

Elonas Muskas stebisi Vokietijos krikdemais, kurie geriau sudarys koaliciją su partijomis, paliekančiomis Vokietiją su skęstančia automobilių pramone, be elektros, be kariuomenės, be policijos, be sienų, be efektyvios kovos su nusikalstamumu ir nelegalia migracija, bet tik – ne su AfD.

Ir, aišku, jis dabar lieka toks pat dėl visko kalčiausias, kaip ir pati AfD.

Tai jau – nebe politika. Tai – kvazireliginis fanatizmas, su kuriuo dabartinių fanatikų seneliai ir proseneliai vertė žydus nešioti skiriamąjį ženklą – Dovydo žvaigždę. Nes anie fanatikai juk irgi „žinojo”, kas dėl visko kalčiausi ir su kuo negalima sveikintis.

Beje, ką neseniai pareiškė Berlyno policijos viršininkė? Kad žydams ir gėjams kai kuriuose Berlyno rajonuose patartina nesirodyti arba slėpti savo tapatybę. Ramiausiai ten gali jaustis, matyt, tik tie nepaprastai taikūs žmonės, kurių šūkis – „From the river to the sea…” Ir kas dėl to kaltas?

AfD, greičiausiai.

Turbūt nereikės stebėtis, jei būsimos kairiųjų ir vadinamųjų „krikdemų” koalicijos Vokietijoje fanai veršis į nuostabų tolerancijos miestą Amsterdamą, kur žydus jau atvirai leidžia spardyti gatvėse, mušti, skandinti.

Tik reikėtų sugalvoti, kaip ir dėl šio XXI a. Kristallnacht reiškinio būtų galima apkaltinti AfD.

Veidaknygė

Atvykėliai iš Sirijos Austrijoje gauna laišką: paaiškinkit, kodėl neturėtume jūsų siųsti namo

Austrija iš pradžių nori išsiųsti namo apie 40 000 imigrantų iš Sirijos. Pirmasis žingsnis – migracijos institucija BFA išsiunčia laiškus, kuriuose Sirijos piliečių prašoma paaiškinti, kodėl jiems vis dar reikia apsaugos Austrijoje.

Laikraščio Profil duomenimis, pirmieji laiškai išsiųsti atvykėliams iš Sirijos, kurie Austrijoje gyvena trumpiau nei penkerius metus. Valdžios institucijos teigia, kad pasikeitus režimui jiems nebegresia politinis persekiojimas.

Imigrantų iš Sirijos, kuriuos tai liečia, prašoma pagrįsti kitas priežastis prieglobsčiui ir pademonstruoti, kad jie integruojasi, pavyzdžiui, dirbdami ar leisdami į mokyklą vaikus, rašo Exxpress.

Šis procesas gali paliesti iki 40 000 žmonių, ir, pagal įstatymą, pasikeitus aplinkybėms penkerių metų bėgyje, apsaugos statusas gali būti atšauktas. Tačiau BFA pabrėžia, kad kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir joks sprendimas nepriimamas neatlikus išsamaus vertinimo.

Švedija, skirtingai nei Austrija, suteikė Švedijos pilietybę keturiems iš penkių savo imigrantų iš Sirijos, o tai reiškia, kad jie negali būti deportuoti tol, kol Švedija lieka ES ir kituose tarptautiniuose susitarimuose.

FriaTider

Švedijos ekonomikai vis dar einasi prasčiausiai Europos Sąjungoje

Švedija trečiąjį šių metų ketvirtį nepateisino žemų lūkesčių ir išsiskyrė 0,1 procento neigiamu augimu, skelbia Eurostatas. Taigi įsiskolinusios šalies ekonomika ir toliau augo prasčiausiai ES.

Kadangi tai buvo antras ketvirtis iš eilės, kai Švedijos ekonomika neaugo, tai reiškia, kad Švedija išgyvena recesiją.

Švedijai jau pavasarį buvo prognozuojama, kad ji žiemos sulauks turėdama prasčiausią augimo rodiklį ES – (grafikas aukščiau) – 0,2 proc., tačiau rezultatas, atrodo, dar prastesnis.

Siekdama pokyčių, Vyriausybė, be kita ko, paskyrė tyrimą dėl aukštesnių būsto kainų, kuris buvo baigtas šį rudenį.

Lapkritį SvD pranešė, jog tyrėjas Janas Hasleris (Jan Hassler) tada siūlė sušvelninti amortizacijos reikalavimus ir hipotekos lubas, kad smarkiai išaugtų kainos.

Tuo pat metu niūrios žinios atkeliauja iš svarbiausios Švedijos prekybos partnerės Vokietijos, kur laikraštis Süddeutsche Zeitung praneša, kad šiemet šalies ekonomika trauksis 0,2 proc. Manoma, kad šis traukimasis neigiamai paveiks ir Švedijos ekonomiką.

Tai mažesnis lūkestis lyginant su ankstesne 0,3 proc. augimo prognoze.

FriaTider

Užsienio spauda: Naujoji Vyriausybė ketina įsigyti tankus Leopard 2A8

„Leopard 2“ tankas eksponuojamas KMW (Krauss-Maffei Wegmann) + Nexter stende tarptautinėje gynybos ir saugumo parodoje „Eurosatory“ 2022 m. birželį Paryžiuje. (Kiran Ridley/Getty Images)

Varšuva, Lenkija – Praėjus vos keturioms dienoms po priesaikos, Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė gruodžio 16 d. oficialaus vizito Vokietijoje metu pasirašė sutartį dėl 44 tankų „Leopard 2A8“ pirkimo.

Vizito Berlyne metu D. Šakalienė susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriu, su kuriuo aptarė abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Diskusijų metu akcentuota planuojama 4800 karių Vokietijos sunkioji manevrinė brigada, kurią Bundesveras ketina dislokuoti Lietuvoje 2025 m. Šis žingsnis yra NATO rytinio flango stiprinimo dalis, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Nyderlandai perka tankų už daugiau nei 1 mlrd. dolerių, prideda „Kongsberg“ oro gynybos sistemą.

Nyderlandų kariuomenė atgaivina tankų formacijas, kurios iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. buvo laikomos pasenusiomis.

„Susitarimas dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo yra didžiausia karinė sutartis Lietuvos istorijoje“, – sakė D. Šakalienė ministerijos išplatintame pranešime.

„Tai itin svarbus žingsnis modernizuojant mūsų kariuomenę ir stiprinant regioninį saugumą. Šie tankai suteiks galimybę toliau stiprinti Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų sąveiką bei bendrą veikimą“, – pridūrė ji.

Lietuvos ministerija kol kas neatskleidžia būsimo įsigijimo vertės.

D. Šakalienė buvo paskirta į pareigas Ministro Pirmininko Gintauto Palucko kabinete po spalio 27 d. Lietuvoje vykusių visuotinių rinkimų. Rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, kuriai ji priklauso kaip įstatymų leidėja.

Prieš rinkimus Valstybės gynimo taryba – svarbiausia Lietuvos gynybos sprendimus priimanti institucija – įgaliojo D. Šakalienės pirmtaką Lauryną Kasčiūną inicijuoti tankų „Leopard 2A8“ ir pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimą šalies kariuomenei.

Abi vikšrinės transporto priemonės, atitinkamai gaminamos „KNDS“ ir „BAE Systems Hägglunds“, taps naujai formuojamos Lietuvos pėstininkų divizijos dalimi, kuriai priklausys du batalionai.

defensenews.com

Adv. Jonas Ivoška. Kodėl jie nesilaiko Lietuvos Konstitucijos?

Dažnas piktinasi, kad visos valstybinės institucijos, tarp jų ir Konstitucinis teismas šiurkščiai pažeidinėja Tautos priimtą pagrindinį įstatymą – LR Konstituciją.

Tačiau kai užsimeni apie konstitucinės reformos reikalingumą, dažnas nesupranta, kam reikalinga kitokia Konstitucija, jeigu Lietuvoje pagrindinio įstatymo pažeidinėjimas jau tapo mūsų gyvenimo norma. Tenka sutikti, kad konstitucines nuostatas žymi dalis mūsų valdininkijos nelaiko vertybėmis.

Išties keista, kad mūsų tauta, savo valstybinės santvarkos modeliu pasirinkusi demokratinę respubliką (Konstitucijos 1 str.), kuri negalima be teisės viršenybės, nesiima jokių procedūrinių veiksmų konstitucinei santvarkai apginti.

Tuo pačiu kyla pagrįstas klausimas, kodėl Konstituciniam teismui gana dažnai išeinant už jam Konstitucijos 102-uoju ir 105-uoju straipsniais suteiktų funkcinės kompetencijos ribų, kas reiškia kėsinimąsi į konstitucinę santvarką, Seime, kaip Tautos atstovybėje (Konstitucijos 55 str.), tylu lyg pamuštame tanke.

Maža to, Seimas, kaip didžiausias galias valstybėje turinti bendrosios kompetencijos institucija, pati „šluostosi kojas“ į Konstituciją.

Advokatas Jonas Ivoška

Štai Konstitucijos 60 straipsnis Seimo nario pareigas laiko nesuderinamomis su jokiomis kitomis pareigomis valstybėje, o Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktas įsakmiai nurodo, kad Seimo nariui perėjus dirbti darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, jo kaip Seimo nario įgaliojimai nutrūksta. T

Tačiau iš tikrųjų, Seimo nariui perėjus dirbti į Vyriausybę ministru pirmininku ar ministru, jam suteikiamas (paliekamas) darbo kabinetas Seime su Seimo nariui skiriamomis kanceliarinėmis išlaidomis ir, Seimo nariams balsuojant posėdžiuose, jam (Vyriausybės nariui), kaip pagal Konstituciją netekusiam įgaliojimų Seime, leidžiama balsuoti ir jo balsas melagingai priskaičiuojamas Seimo nariams priimant sprendimus.

Nežiūrint, kad Konstitucijos 67 straipsnio 9 punktas nustato Seimui pareigą prižiūrėti Vyriausybės veiklą, Vyriausybės nariams, dalyvaujantiems Seimo darbe, suteikta galimybė prižiūrėti patiems save. Ar tai neprasilenkia su protingumo kriterijais?

Negalima nutylėti, kad Vyriausybės nariai, dalyvaudami Seimo darbe, daro antro laipsnio Konstitucijos pažeidimą, nes Konstitucijos 99 straipsnis nustato: „Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (…) taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

Garbieji Lietuvos piliečiai, ar Jums tikrai neaišku, kodėl Lietuvoje nesilaikoma Konstitucijos?

Atsakau! Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 metais, neturi savigynos mechanizmo. Tie, kas ją priėmė – Lietuvos piliečiai, neturi teisinių svertų ginti savo valstybės konstitucinę santvarką.

Tai, kad Konstitucijos 3 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, yra deklaracinė apgaulė, kadangi Konstitucijoje nenumatyta piliečiui jokių jo priimto akto gynimo priemonių ir procedūrų. Todėl laisvas priemonių pasirinkimas bet kada gali virsti vandens patrankų ir guminių kulkų „lietumi“ ir „riaušininkų“ bylomis.

Tik nauja LR Konstitucija, kurioje pilietis, kaip pirminis ir pagrindinis valstybės subjektas, turėtų realias teisines galimybes ginti savo valstybės konstitucinę santvarką (toks naujos LR Konstitucijos projektas yra parengtas), ženkliai prisidėtų prie pilietinės daugumos interesų įgyvendinimo.

Prof. dr. Gediminas Navaitis. Šv. Kalėdų džiaugsmai ir vargai

Artėjant šv. Kalėdoms, reklamoje ir socialiniuose tinkluose gausu vaizdų, kurie tarsi įpareigoja džiaugtis ir linksmintis, būti jaukioje aplinkoje tarp šeimos, ir draugų. Žiemos šventės tradiciškai laikomos laimingu laiku, tačiau tai yra ir laikas, kai paūmėja emocinės problemos, ne vienas ar viena jaučiate didesnį nerimą, išgyvena vienišumą ir liūdesį.

Tyrimai rodo, kad JAV ir vakarų Europoje 65 proc. psichikos sutrikimų kamuojamų žmonių teigia, kad per žiemos šventes jaučiasi blogiau.

Ką galima padaryti, kad apsaugotumėme savo psichinę sveikatą šiuo laikotarpiu. Pirmiausia reikia suprasti nemalonių išgyvenimų, prislėgtos nuotaikos priežastis.

Viena jų sezoninis afektinis sutrikimas – depresinė būsena, kurią sukelia besikeičiantis metų laikas ir sumažėjusi dienos šviesa. Lengva, patiriantiems sunkumų dėl tamsos, duoti gerą patarimą – važiuokite naujametinių atostogų į kraštus, kuriuose daugiau saulės. Galinčiu juo pasinaudoti nebus daug. Likusiems tiktų prisiminti, kad pasivaikščioti, pabūti gamtoje geriau pirmoje dienos pusėje, kad nors vakaroti prie žvakių romantiška, bet taupant elektrą riboti apšvietimą nėra gudru.

Švenčių laikas neišvengiamų išlaidų laikas. Tikrai pažįstame žmonių, kurie jaučia spaudimą „išleisti daug“, kad šventės būtų ypatingos. Džiugu jei kas gali sau leisti išlaidauti. Tiems, kurie turi finansinių rūpesčių, papildomos išlaidos, kaip rodo sociologinės apklausos, gali sustiprinti vienatvės, nerimo ar streso išgyvenimus.

Bandant išvengti finansinio švenčių streso, svarbiausia yra suvokti realius lūkesčius. Kartais pakanka tiesiog sau priminti, kad tikslas, dėl ko šv. Kalėdos jaučiamos tokiomis ypatingomis – tai malonus laikas su artimaisiais ir tradicijų tęstinumas. O dovanos ar prašmatnūs renginiai tėra priedas prie darnaus bendravimo.

Dažniausiai žmonės supratingi ir draugams ar šeimos nariams įmanoma paaiškinti finansinius apribojimus. Be to perkant dovanas, visada pravartu pagalvokite apie ne tik apie jų kainą, bet ir prasmę. Bendra patirtis, nauji įspūdžiai prisimenami ilgiau nei vokelis su pinigais.

Noras stulbinti brangiomis dovanomis glaudžiai siejasi su tobulumo siekiu. Šiuo metų laiku niekada netrūksta ką veikti. Šventinių darbų – apsipirkimo, maisto gaminimo, namų dekoravimo ir valymo, svečių priėmimo – sūkurys gali ir džiuginti, ir sukelti išsekimą labai panašų į tai kas profesinėje veikloje vadinama „perdegimu“.

Link jo einama kai ištisos dienos praleidžiamos kepant antis bei kumpius. Saikas ruošiantis šventei gali tapti postūmiu, kad šventinis susibūrimams, nevirs vien mėgavimusi maistu ir alkoholiu, o žmonės bus paskatinti mėgautis bendravimu, buvimu drauge.

Per didelis vartojimas gali nuvilti, neigiamai paveikti savijautą, o tada šventės tampa labiau varginančios nei malonios. Per didelio bendrumo, nuoširdumo ir geros nuotaikos nebūna, todėl jų, o ne gausesnių mišrainių, ir reikia siekti.

Pasilepinimas skaniu maistu ar gėrimais yra švenčių dalis ir šiek tiek nesaikingumo daug blogo nepadarys. Šventes sugadina bandymai draugiškumą paversti bendru persivalgymu. Naudingiau būtų pasirūpinti pusiausvyra – mėgautis skanėstais, bet skirti laiko ir pramogoms, žaidimams, pokalbiams.

Prof. Gediminas Navaitis

Šv. Kalėdos labai dažnai vadinamos šeimos švente. Šeimos susibūrimai yra daugelio tradicijų pagrindas, susieja dabartine ir buvusias kartas. Kita vertus, kone pusė žmonių JAV ir vakarų Europoje nurodė, kad kalėdiniai susitikimai su šeima juos nuvylė. Tai galėjo nutikti todėl, kad jie vėl atgaivino neišspręstus, senus konfliktus.

Psichoterapeutas V. Ch. Easton‘as siūlo šeimos susibūrimui nustatyti aiškias, ribas, padedančias apsaugoti visų emocinę gerovę. Racionaliau svarbius klausimus, ginčus aptarti specialiai tam susitikus, o šv. Kalėdas skirti bendrumo puoselėjimui – atsisakyti aptarinėti buvusius ar esamus nesutarimus ir vengti jautrių temų.

Metų pabaiga įžanga į sėkmingesnę ateitį. Įsivaizduodami ją paprastai įsivaizduojame, kad mažiau barsimės ir daugiau mylėsime, kad elgsimės protingiau, nesinervinsime dėl niekų, atsispirsime svetimoms įtakoms ir sugebėsime siekti savo tikslų. Verta pradėti taip gyventi jau šiandieną, nelaukiant sausio pirmosios.

Žingsnelis tą linkme būtų pakartojimas sau: šventės ne visada turi būti tobulos, visai natūralu per jas patirti daugybę įvairių emocijų.

Metų pabaiga – kontrastų metas, kai džiaugsmas ir liūdesys gali būti kartu, o tobulumo siekimas gali nusverti malonumą ir jį sumenkinti. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos šventiniame šurmulyje dažnas pamiršta – rūpindamasis kitais savęs niekuo nepradžiuginame.

Dar blogiau – sugalvojame naujus ar kartojame senus priekaištus sau, suranda naujų pretekstų savikritikai. Geriau būtų pasakyti mintyse sau ką malonaus, bent palinkėti sau linksmų ir jaukių šv. Kalėdų!

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt antroji (gruodžio 21) diena

0

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Dalbaj@bo valdoma dolbaj@bų šalis tęsia karo nusikaltimus. Šį kartą atakavo onkologinę ligoninę Kherson, yra netekčių tarp personalo ir ligonių. Taip pat, rusai Ukrainos teritoriją atakavo S400 raketa. Ji nuskriejo link Poltava, tačiau panašu didelių nuostolių nepadarė. Negana to, agresorius į Ukrainos teritoriją paleido 113 dronų Shahed, ukrainiečiai numušė 57 iš jų, o 56 buvo nukreipti nuo kurso. Beje, beveik po savaitės pertraukos atsinaujino rusų dronų maršrutai iš Krasnodar srities, turbūt rusams čia pavyko papildyti išsekusius arsenalus. Tuo pačiu, dronai leisti buvo ir iš Berdyansk. Tai gana retas atvejis. Tuo labiau, kad prieš keletą dienų Ukrainos pajėgos atakavo objektus šiame mieste.

Ukrainos pajėgos dronų spiečiumi smūgiavo Kazan, miestas yra beveik už 1000 km nuo kontaktinės linijos. Nepanašu, kad pavyko pažeisti kokius nors karinius objektus, tačiau ukrainiečiai demonstruoja rimtas dronų galimybes. Lyg to būtų maža, rusų oro gynyba vėl buvo priversta dirbti ir Sochi apylinkėse.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Agresorius toliau bando suspausti ukrainiečių placdarmą iš rytų bei vakarų, Ukrainos vienetai kontratakuoja.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų, tęsiasi lokalūs, tačiau sunkūs mūšiai.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Okupantai puola šiauriniame flange bei Lozova ruože. Ukrainos gynėjai išlaikė pozicijas. Tuo tarpu, prie Kolisnikivka padėtis kiek ramesnė. Neatmestina, kad rusai persigrupuoja ir atnaujins atakas, siekdami išplėsti pozicijas prie Oskil upės.

Lyman. Atrodo, agresoriui atakos visame fronte nepadeda ištampyti Ukrainos vienetų besiginančių Terny – Zarichne ruože. Tikėtina, okupantai vėl ima koncentruoti pastangas šiame ruože.

Syversk. Be pakitimų.

Donecko kryptis.

Chasiv Yar. Rusai koncentruoja pastangas bandydami Toretsk ruože prasiveržti link Leonidivka ir įkalti pleištą ukrainiečių gynyboje. Ukrainos pajėgos išlaikė pozicijas.

Pokrovsk – Kurahove.

Pokrovsk. Antra diena vyksta permainingos kautynės, tačiau rusams pasistūmėti ir toliau nepavyksta. Neatrodo, kad vyktų persigrupavimas – atakų skaičius panašus kaip visada, ukrainiečiai praneša apie labai didelius agresoriaus nuostolius (rusai ir toliau puola su pėstininkais, o šarvuotos technikos mažai). Galvojant apie blogiausią scenarijų, neatmestina, kad okupantai gali iš Toretsk į Pokrovsk kryptį imti permetinėti rezerve esančius/buvusius 41-osios armijos vienetus.

Kurahove.

Šiaurinis flangas. Sunkios kautynės vyksta Slavianka – Petropavlivka – Shevchenko aukštumose. Taip pat, rusai bando prasiveržti ir į Dachne gyvenvietę.

Rytinis flangas. Agresorius baigia užimti Kurahove miestą, rengiasi vakariau esančios Kurahove šiluminės elektrinės šturmui.

Pietinis flangas. Atrodo, kad bent šiame etape rusai prioritetą teikia apsupti ir sunaikinti ukrainiečių vienetus šiauriniame Sukhi Yali upės krante. Jų aviacija šiame ruože atakuoja tiltus, siekia ne tik sugriauti ukrainiečių logistinę sistemą, bet ir naikina atsitraukimo kelius.

Zaporizhia kryptis.

Okupantai įsitvirtina Novyi Komar bei perėmė šiaurinio Velyka Novosylka flango kontrolę. Tęsiasi sunkūs mūšiai ir pietiniame flange.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Vytautas Sinica. Niekinti šeimą – konstitucinė teisė?

Tai, žinoma, absurdiškas teiginys, bet būtent tokia, deja, yra naujo Konstitucinio teismo (KT) sprendimo esmė. KT išaiškino, kad Konstitucijai neva prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas, draudžiantis tokią informaciją, kuria niekinama konstitucinė santuokos ir šeimos samprata. Kairieji nesutiktų su pasirinktais žodžiais, bet jie remiasi būtent antikonstituciniu pripažinto įstatymo straipsnio tekstu, todėl teisingi.

Vytautas Sinica

Apie tai su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku Laurynu Šedvydžiu diskutavome „Žinių radijo“ laidoje (nuoroda ČIA).

Konstitucinis teismas šiuo sprendimu vis labiau virsta politizuota institucija ir šitas sprendimas irgi yra to pavyzdys. Ne kartą jau buvo ten perrašytas tiek pats Konstitucijos tekstas, tiek ir ankstesni to paties KT sprendimai tais pačiais klausimais. Čia panašiai politizuotas sprendimas. Nėra sunku suprasti, kodėl.

KT pirmininkas argumentavo, kad svarstytas straipsnis prieštarauja konstitucinei teisei skleisti ir gauti informaciją. Tai nesusipratimas. Teisė gauti ir skleisti informaciją niekaip nesuponuoja teisės skleisti savo pažiūras ar informaciją būtent viešai. Paprastas pavyzdys – niekas negalime ateiti ir pareikalauti LRT ar „Žinių Radijo“ duoti eterio man ar jums savo pažiūroms paskleisti. Skleisti pažiūras mes turime teisę privačiai visada ir visi, o viešai, tai jau sprendžia ne vien pats asmuo ir tai nėra absoliuti teisė. Gi svarstytas įstatymas yra būtent apie viešosios informacijos poveikį.

Toliau – teisė skleisti ir gauti informaciją nereiškia teisės tą daryti būtent nepilnamečiams. Visas civilizuotas pasaulis, visos demokratinės šalys, į kurias lygiuojamės, sutaria, kad ribojimai, ką galima leisti rodyti nepilnamečiams nepažeidžia žodžio laisvės principo. Yra normalu drausti įvairius dalykus. Vis daugiau šalių nepilnamečiams draudžia socialinius tinklus, draudžia telefonus mokyklose ir t. t. Daug demokratinių šalių daug rimčiau nei Lietuva žiūri į amžiaus cenzą kine ir neleidžia per jaunų vaikų į filmus. Kiti aptariamo įstatymo punktai, 4 str. antros dalies visi dvidešimt keli punktai, kurių niekas nekvestionuoja ir neskundžia Konstituciniam teismui, dėl jų nesiginčija ir Konstitucijai prieštaraujančiais jų nepripažįsta – visi jie yra gyvas pavyzdys, kad kažkokios cenzūros, žodžio laisvės apribojimų čia nėra ir kad informacijos ribojimai nepilnamečiams yra normalu ir jokia cenzūra ir joks informacijos laisvės pažeidimas.

Taigi esmė: tai nėra ginčas nei apie žodžio laisvę, nei apie teisę į informaciją, tai yra grynai ideologinis ginčas apie tai, į kokią šeimos sampratos pusę stoja Konstitucinis teismas ir kokiai šeimos sampratai norima pasitelkti šitą ir visus kitus įstatymus. KT sprendimas aiškiai stoja į pusę požiūrio, kad yra galimos įvairios šeimos formos, ne tik tarp vyro ir moters. Tuo tarpu, ligšiolinė įstatymo redakcija stoja į priešingą pusę, kad vis dėlto šeima yra tarp vyro ir moters. Nėra nieko akivaizdesnio ir paprastesnio.

Pabaigai priminsiu, kad nors Konstitucinis teismas, pasitaręs su dvasiomis, išrado (Konstitucijoje neparašyta), kad Lietuvoje gali būti įteisinta partnerystė, tai nereiškia, kad Lietuva privalo tai padaryti ar kad tai jau padaryta. Partnerystės ar jokios kitos vienalytės šeimos formos Lietuvoje įteisinta nėra. Šeima Lietuvoje teisiškai egzistuoja tik tarp vyro ir moters ar tarp tėvų ir jų biologinių vaikų. Ir todėl visiškai nuoseklu, sisteminga ir logiška, kad valstybė visuose su tuo kaip nors susijusiuose įstatymuose įtvirtintų būtent tokį požiūrį, jog šeima tik tarp vyro ir moters. Nes valstybė negali mokyti priešingai, nei pati teigia savo įstatymuose. Būtų didelė klaida dėl tokio gėdingo KT išaiškinimo Seimui imtis ištrinti šį įstatymo punktą.

Vytautas Sinica yra Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas ir LR Seimo narys.