2025-06-04, Trečiadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 1148

Aukščiausiame JAV politiniame lygmenyje suvokiama grėsmė patiems valstybės konstituciniams principams

Redakcija
-
2
Aukščiausiame JAV politiniame lygmenyje suvokiama grėsmė patiems valstybės konstituciniams principams

Andrius Švarplys

Prieš 9 valandas D.Trumpas paskyrė Amy Coney Barett į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.

48 metų, 7 vaikų mama, katalikiškų pažiūrų, buvusi Supreme Court teisėjo Antonin Scalia padejėja. Laikoma jo doktrinos – originalizmo ir tekstualizmo – tęsėja.

Originalizmas ir tekstualizmas reiškia, kad Konstitucija yra interpretuojama pagal jos kūrėjų intencijas ir tas vertybes, kurios yra užrašytos, t.y. ši prieiga neleidžia tąsyti Konstitucijos pagal ”šios dienos” ideologinius poreikius ar politinius interesus (kaip pavyzdžiui, lyčių lygybės).

Amy C.Barett pakeis prieš 9 dienas mirusią feministinės pakraipos teisėją Ruth Bader Ginsburg. Tai, kad konservatyvi stovykla reiškia didelę pagarbą R.B.Ginsburg rodo politinės kultūros lygį ir moterų emancipacijos pripažinimą.

Mano kuklia nuomone, kai kurios R.B.G. nuostatos, kaip pvz., kad Supreme Court visi 9 teisėjai būtų moterys, liudija, kad ji iki galo neskyrė teisės nuo politikos. Tačiau vienas faktas neabejotinas: R.B.Ginsburg mirtis liudija praeitos Amerikos epochos didybę.

Nors ji ir Antonin Scalia buvo aršiausi priešai politinėse pažiūrose, tai netrukdė jiems puoselėti šiltą draugystę asmeninėje erdvėje (ši ir kitos aplinkybės, kaip operos lankymas kartu, atrodo, kad nėra vien tik patogi istorija viešiems ryšiams dabar).

Tai rodo, kad ana karta gyveno klasikinėje Amerikos paradigmoje: ideologiniai ginčai buvo suvokiami ”mūsų namų” viduje. Dabartinis BLM ir Demokratų partijos palaikomas konfliktas verčia JAV pamatus tiesiogine prasme (turiu omeny, paminklus valstybės kūrėjams ir kaltinimus pačiai valstybės sistemai).

Su Scalia ir Ginsburg mirtimis JAV užverčia vieną epochą ir įžengia į radikalumų epochą, grasinančių valstybės teisiniams pagrindams.

Paklausykite, kaip suprantamas Amy Coney Barett paskyrimas – kaip poreikis ginti įstatymo viršenybę, visų lygybę prieš teisingumą, Pirmos ir Antros pataisų ginamas teises: religijos laisvę, teisę į ginklus, ginti save.

Kitaip tariant, aukščiausiame JAV politiniame lygmenyje yra suvokiama grėsmė patiems valstybės konstituciniams principams ir žmogaus teisėms. Iki ko privedė Kairysis ”lygybės” ekstremizmas.

Amy Coney Barett prisistatymas yra puikus. Šeima, šaknys ir įsipareigojimas Įstatymui: esu čia ne tam, kad realizuočiau savo pažiūras, bet tam, kad klausyčiau ir realizuočiau Įstatymą.

Nacionalinis susivienijimas. Telkianti valstybinės kalbos politika

Redakcija
-
4

Pagrindinis veiksnys, formuojantis lietuvių tautinį tapatumą, yra gimtoji lietuvių kalba. Šiuolaikiniame pasaulyje lietuvių kalba tebėra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba. Ja domisi ir ją studijuoja daugelyje pasaulio šalių. Tiek istorijos faktai, tiek visuomenės apklausos byloja, kad būtent kalba yra svarbiausia lietuviškosios tapatybės dalis. Lietuviai Lietuvoje ir ypač emigracijoje, apibrėždami savo tautinę tapatybę ir ryšį su Lietuva, aiškiai nurodo, kad jiems labai svarbu yra kalba. Laikydami save lietuviais, jie nori, kad ir jų vaikai būtų lietuviai – tai tiesiogiai susiję su tuo, ar jie moka ir kaip gerai moka lietuvių kalbą.

Istoriškai Lietuva atsikūrė apibrėždama save per kalbą – lietuviškai kalbančiose žemėse. Tą darė visos iš imperijų sudėties turėjusios laisvintis mūsų regiono tautos. XX amžiaus pabaigoje, veržiantis iš SSRS nelaisvės, vienas pirmųjų ir svarbiausių Sąjūdžio reikalavimų buvo grąžinti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą.

Nors ir buvo atkurtas, faktinis kalbos statusas ligi šiolei visoje šalies teritorijoje nėra įtvirtintas. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, drauge su būtinais euroatlantinės integracijos procesais prasidėjo ir provincialios pastangos į Lietuvos viešąjį, akademinį ir kultūrinį gyvenimą įsileisti kuo daugiau užsienio kalbų. Akivaizdu, užuot plėtojus ir įtvirtinus valstybinės lietuvių kalbos statusą, užgožiama ir netgi atsisakoma lietuvių kalbos viešajame, akademiniame, kultūriniame gyvenime ir ekonominėje veikloje.

Valstybinė lietuvių kalba yra valstybės nepertraukiamo kūrimo įrankis. Politinė veikla, skirta valstybinės lietuvių kalbos vartojimo plėtrai ir jai įtvirtinti visose valstybinio ir viešojo gyvenimo srityse Lietuvoje, yra vadinama valstybinės kalbos politika. Valstybinės kalbos vartojimas kiekvienam piliečiui ugdo ištikimybės savo šaliai, pasitikėjimo ja ir visuomenės bendrystės jausmus.

Valstybinė kalba turi didžiulį teisinį ir administracinį poveikį valstybės ir visuomenės gyvenime. Ją vartojant visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo tautybės ar kilmės, užtikrinamos vienodos teisės ir pareigos, vienodas piliečių santykis su kalbine aplinka, skirtingų tautinių bendrijų tarpusavio lygybė. Valstybine kalba vykdomas teisingumas, ji užtikrina valstybės valdymo ir viešojo gyvenimo darną.

Valstybinė lietuvių kalba yra XXI a. kalba, deramai sunorminta ir tinkama kurti bei perteikti civilizacijos pasiekimus. Tą kasdien liudija jos vartojimas valstybės valdymo, ūkio ir mokslo srityse.

Atkreiptinas dėmesys, kad visos civilizuotos valstybės rūpinasi, kad valstybės dokumentai būtų tvarkomi tik valstybine kalba, kad jos piliečiai gautų išsilavinimą valstybine kalba, kad nebūtų pažeistos jos piliečių ir kitų gyventojų teisės gauti visą informaciją apie paslaugas ir prekes valstybine kalba. Šiais tikslais pagrįstą kalbos politiką geriausiai atspindėtų šūkis „Skleisti – Skatinti – Įtvirtinti“.

Palyginti su okupaciniais laikotarpiais, lietuvių kalbos statusas ir jos vartojimas gerokai pasikeitęs. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintas lietuvių kaip valstybinės kalbos statusas, taip pat sukurtos valstybinės institucijos šiam statusui įgyvendinti.

Tačiau per pastaruosius 20 metų daugelio atskirų svarbių valstybės pareigūnų nuostatos ir veiksmai buvo skirti ne valstybinės kalbos vartojimui skatinti ir įtvirtinti, bet, atvirkščiai, susiaurinti.

Vis dažniau pasitaiko ir valstybinės kalbos vartojimą apibrėžiančių įstatymų pažeidimų. Ypač dažna teismų savivalė, kai teismai priima vienas kitam prieštaraujančius sprendimus dėl asmenvardžių rašymo valstybės dokumentuose, o savivaldybės ir valstybinės įstaigos to nestabdo, neskundžia aukštesnės instancijos teismams.

Nemažai Lietuvos verslininkų yra klaidingai įsitikinę, kad sėkmingą verslą lemia kuria nors užsienio kalba, dažniausiai anglų, sudaromi prekių ženklai. Net Vyriausybėje priimami teisės aktai, leidžiantys savivaldybėms teikti viešąsias paslaugas nevalstybine kalba – tiesiogiai prieštaraujant Valstybinės kalbos įstatymui ir kuriant autonomininkų tikslus realizuojančius precedentus. Simboliška, jog vykdant neoliberalias reformas net seniausiame Vilniaus universitete buvo panaikintos Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos katedros.

Įgyvendinant valstybinės kalbos politikos tikslą plėsti ir įtvirtinti valstybinės kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse, taikytinos šios nuostatos:

1. Valstybės valdymas, valstybinių ir savivaldybių įstaigų dokumentų valdymas ir tvarkymas

• Įtvirtinti įstatymu asmenvardžių rašymą valstybės dokumentuose ir lietuviškuose tekstuose – lietuviškai pagal tarimą.

• Sukurti asmenvardžių perrašos iš kitų kalbų į lietuvių kompiuterines programas kaip įrankį, palengvinantį valstybės tarnautojų darbą ir leidžiantį visose srityse asmenvardžius rašyti valstybine kalba.

• Valstybės ir vietos savivaldos bei jų reguliavimo srityje esančiose įstaigose įdiegti ir naudoti programinę operacinę įrangą lietuvių kalba.

• Teisės aktuose įtvirtinti viešojo užrašo sąvokos apibrėžtį.

• Jei viešieji užrašai (skelbimai, kita rašytinė informacija) rašomi dviem kalbomis (ar daugiau), tai užrašai valstybine kalba privalo būti didesni – viršuje arba kairėje pusėje.

• Aktyviau platinti ir populiarinti visuomenėje įvairių sričių (karinės, teisinės, sportinės ir kitų) terminologijos elektroninius žodynus.

• Sustiprinti valstybinių institucijų vertimo pajėgumus iš ir į lietuvių kalbą.

2. Švietimas ir aukštasis mokslas

• Siekti, kad kūrybinis procesas vyktų tik lietuvių kalba.

• Palaipsniui, parengus specialią adaptacinę programą, visose vidurinio ugdymo įstaigose pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba.

• Grąžinti nuostatą, kad laikant valstybinį lietuvių kalbos egzaminą būtų privalomas lietuvių autorių kūrinių nagrinėjimas.

• Tikslingai apriboti tarptautinio bakalauriato – su privaloma visų dalykų dėstymų anglų kalba – diegimą viduriniame moksle, atsižvelgiant į tai, kad dauguma jį baigusių abiturientų emigruoja, o valstybės ugdymo politikos tikslas yra visapusiškai išsilavinusių piliečių ir specialistų rengimas Lietuvai – ne emigracijai.

• Į valstybinės kalbos politikos įgyvendinimą įtraukti visas šalies mokslo ir švietimo institucijas: universitetus, kolegijas, Lietuvių kalbos institutą, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, visuomenines ir kitas organizacijas, besirūpinančias valstybinės lietuvių kalbos statuso įtvirtinimu visuomenėje.

• Atšaukti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Mokslo tarybos rekomendaciją rengti studentus (absolventus) tarptautinei rinkai. Valstybės rūpestis – rengti specialistus Tėvynei, o ne pasaulio rinkai. Specialistai, siekiantys karjeros užsienyje, turi ruoštis savo lėšomis privačiose aukštosiose mokyklose.

• Atsisakyti ydingos diskriminacinės praktikos aukštais balais vertinti tik tuos mokslinius darbus, kurie užsienio (anglų) kalba skelbiami užsienio šalių periodiniuose leidiniuose. (Dabar mokslininkams skiriami 5 balai (taškai) už užsienyje skelbtą straipsnį ir tik 2 balai (taškai) už skelbtą lietuvių kalba Lietuvoje.)

• Pakeisti diskriminacinę nuostatą, kad mokslo projektų finansavimą pagal LMT programas ar mokslinio laipsnio suteikimą nulemia publikacijos užsienio kalba.

• Nustatyti, kad Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse konferencijose, simpoziumuose pagrindinė pranešimų kalba yra valstybinė lietuvių kalba; pranešimai kitomis kalbomis privalomai verčiami į lietuvių kalbą.

• Įpareigoti atkurti Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos katedras Vilniaus universitete.

Politinė reklama

Andrius Švarplys. Lyčių lygybė prieš Lietuvos Respublikos Prezidentą

Redakcija
-
1
Andrius Švarplys. Lyčių lygybė prieš Lietuvos Respublikos Prezidentą

Šiame epizode apsireiškė visa „lyčių lygybės“ esmė:

Kvailumas – nesugebama ir net nesistengiama suvokti esmės; Prezidentienė Diana Nausėdienė sako: „reikia įgalinti moteris“, „reikia pertvarkyti neefektyvią sistemą, kad joje dirbantys žmonės galėtų lengviau kvėpuoti ir siekti mūsų mokinių geresnių rezultatų“. Lyčių Lygybė išverčia tai į kaltinimą moterims.

Ideologiškumas – nesvarbu ką iš esmės teigia prelegentas, svarbu rasti ir prisikabinti prie jo minčių pagal savo tikėjimo schemą. Jiems reikia rasti diskriminaciją, nes tikima, kad visuotinai egzistuoja slapti kultūriniai stereotipai, kurie slepia ir pateisina visuotinį moterų (ir kitų mažumų pagal ideologinį sąrašą) diskriminaciją.

Fanatizmas – Lyčių Lygybė nepakenčia jokio prieštaravimo savo ideologijai; net jeigu ir – ypač – jeigu prieštaravimas yra rimtas, logiškas, faktinis, korektiškas. Prezidentienė sako: „ne lytis ir moterų skaičius nulemia švietimo sistemos efektyvumą, bet blogas jos valstybinis reguliavimas“. Kadangi tai prieštarauja jų pagrindinei dogmai, Lyčių Lygybė iš karto rėkia: „Seksizmas!“. Ideologinis fanatizmas neleidžia diskutuoti, jis verčia rėkti ir bausti.

Agresyvumas – radus diskriminaciją žmogaus kalboje reikia jį bausti socialiniu spaudimu, net jei įstatymas nebaudžia ir laiko tai teisėta (kaip, pavyzdžiui, religinių įsitikinimų laisvė, žodžio laisvė). Lyčių lygybė medžioja savo oponentus pagal savo ideologinius štampus. Susigalvotos klišės laikomos aukščiau už įstatymą ir todėl baudžiama socialiniu spaudimu, pvz., siekiama atleidimo iš darbo. Kaip matome, nesibodima nepagrįstai užsipulti net Prezidentienės.

Metas pradėti lyčių lygybę vadinti tikruoju vardu: lyčių karo ideologija. Tai yra ideologinė sekta pagal visus religinės sektos elgesio modelio bruožus: ideologinis tikėjimas, fanatizmas, agresyvumas, atsisakymas laikytis įstatymo viršenybės ir civilizuotų visuomeninio gyvenimo taisyklių.

Kuri Lietuvos politinė jėga įsipareigotų sutramdyti Lyčių Lygybės sektą, neleisti jai pažeidinėti teisės viršenybės? Tai iš esmės reikštų, kad valstybės lygmeniu yra nutraukiamas šios ideologijos finansavimas ir neleidžiama jos plėtra valstybės reguliuojamose srityse: švietimo, ministerijų kuruojamose programose ir pan.

Tegu veikia privačioje erdvėje kaip privačių piliečių savanoriška veikla. Juk Lietuvos Respublikoje galioja religijos laisvė, piliečiams leidžiama burtis į religines bendrijas ir praktikuoti savo tikėjimus.

 

Gitanas Nausėda. Jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau

Redakcija
-
2
Gitanas Nausėda. Jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau

Jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tačiau kalbama apie kur kas platesnius dalykus, todėl nutylėti neturiu teisės.

Užvakar Diana dalyvavo diskusijoje apie moterų įgalinimą ir išreiškė mintį, kad nustekentoje šalies švietimo sistemoje negelbsti ir tas faktas, kad 79 proc. mokytojų yra moterys. Jos tampa neįgalios sistemos įkaitėmis ir mažai kas pasikeistų, jeigu mokyklose dirbtų analogiškas procentas vyrų. Turbūt ir šeštoko ar net trečioko teksto suvokimo įgūdžių pakaktų suvokti pasakytą mintį, tačiau naratyvų medžiotojai išvertė ją į antiteiginį apie nepagarbą moters darbui. Suprask, sistema neveikia, nes joje dirba per daug moterų! Taip visa savo esybe už moterų įgalinimą pasisakanti Diana tapo priešininke.

Tuomet jau įsitraukė lygių galimybių gynėjai, atradę čia net seksizmo apraiškų. Čia tai bent! Netruko atsiliepti ir darbo kolektyvai, išreiškę savo solidarumą ir pasipiktinimą. Taip sakant, pirminio teksto neskaitėme, konferencijos neregėjome, bet smerkiame. Visai kaip Sovietų Sąjungoje XX a. septintąjį-aštuntąjį dešimtmetį: „B. Pasternako neskaičiau, bet noriu pasakyti…“

O kas atsitiko iš tikrųjų? Diskusijos tema buvo sumaniai „išplauta“, pakišant sumanipuliuotą lygių teisių problemą. Kas tai padarė? O gi tie patys komentatoriai, kurie visą dešimtmetį tylėjo ir palaimingai stebėjo, kaip Lietuvos švietimo sistema vis giliau kasama į žemę. Tik dabar bandome ją vėl pastatyti ant kojų, pristatę visą įstatymų paketą dėl tų pačių lygių galimybių. Tik jau vaikams iš skirtingo socialinio statuso šeimų.

Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. Moterį, kuri mylėjo mano šviesios atminties mamą, keliasdešimt metų sąžiningai dirbusią mokytoja. Buvusią viena iš tų 79 procentų.

Į tų kelių komentatorių garbę ir sąžinę aš nesikreipiu. Negali apeliuoti į tai, ko nėra.

Kreipiuosi į visus geranorius žmones, kurie neabejingi valstybės likimui. Toliau vyksta kova už viešąją erdvę.

Neleiskime jos okupuoti „tuščių būgnų“ partijai – visiems tiems, kurie mėgsta postringauti apie kilnias materijas, bet savo asmeniniame gyvenime jomis nesivadovauja.

Vytauto Sinicos požiūris į kultūros politiką

Redakcija
-
0

Šįryt LRT klasikos „Ryto allegro“ laidoje (pokalbis įvyko rugsėjo 24 dieną – Tiesos.lt) su LLRA atstove labai trumpai pristatėme (nesakysiu, kad debatavome) savo požiūrius į kultūros politiką. Turbūt natūralu, kad šios srities diskusijos visada sukasi aplink kultūrinių įstaigų ir meno kūrėjų finansavimo klausimus. Mes labai norime kultūros sritį suprasti plačiau, kaip apimančią kalbos, istorijos, tautinės integracijos, paveldo, muziejų, etnokultūros ir kitas politikos sritis. Sritis, kurioms jokios partijos niekada programų nerašo, o mes nors ir prieš pat rinkimus, bet paskelbsime.

Diskusijoje akcentavau, kad:

  • kultūra yra sritis donorė, o ne išlaikytinė, t.y. jos veikla sukuria daug daugiau nei po to jai skiriama iš biudžeto;
  • siektina, kad bent 40 proc. kultūros sektoriaus sukuriamo produkto vertės būtų skiriama kultūros sektoriui, kas yra įprasta kitose srityse ir kas labai išplėstų jos finansavimą;
  • kultūros sektoriuje finansavimas turi augti pirmiausiai biudžetinių įstaigų veiklai ir etatiniams darbuotojams, kuo daugiau įstaigų finansavimo turi būti skiriama joms pačioms, o ne per konkursinius projektus, o vadovai spręsti tinkamiausią panaudojimą;
  • per Kultūros tarybą dalinami pinigai turi netgi mažėti, būti nukreipti nebiudžetinių įstaigų veiklai (kurios, jei ne komercinės, jokio kito finansavimo ir neturi), bet svarbiausia būti skaidrinama ir deideologizuojama LKT veikla. Šiandien tai nuolatiniais skandalais ir absurdiškų projektų finansavimu garsėjanti, neskaidri institucija;
  • kultūros srities valdymas turi būti reglamentuojamas maksimaliai įtraukiant kultūros bendruomenę, bet kryptis, kokią kultūrą finansuojame ir skatiname, negali būti palikta visiškai savieigai ir tariamai savivaldai, kur atsiduria ŠMČ ir panašių ideologinių centrų įtakoje;
  • kaip rašė S. Šalkauskis, aukštoji kultūra gali būti stipri ir įdomi tik ten, kur yra stipri unikali liaudies ar etninė kultūra kaip priešingybė viską unifikuojančiai popkultūrai. Tik iš savitos kultūros puoselėjimo gali gimti pasauliui įdomi aukštoji kultūra;
  • kultūra ir konkrečiai tautinė kultūra yra vienas pagrindinių tapatumą ir patriotinį ryšį su valstybe, taigi ir pasiryžimą ją kurti bei ginti stiprinančių veiksnių. Valstybei būtina per finansavimą kreipti kultūros sektoriaus veiklą taip, kad jis prisidėtų prie nacionalinio tapatumo stiprinimo.

Šie ir kiti dalykai, nors ir trumpai, bet aptariami laidoje. Kviečiu klausytis nuorodoje (ČIA) nuo 60-osios įrašo minutės ir dėkoju Jolantai Kryževičienei už kvietimą.

Politinė reklama.
Platinama nemokamai.

Pareikštos abejonės tarptautinėms organizacijoms dėl Lietuvoje vykstančių rinkimų teisėtumo

Redakcija
-
9
Pareikštos abejonės tarptautinėms organizacijoms dėl Lietuvoje vykstančių rinkimų teisėtumo

Nacionalinis susivienijimas (NS) pareiškė, kad jeigu šios rinkimų kampanijos metu nebus nebus nutrauktas NS partijos kandidatų diskriminavimas, kels klausimą dėl vykstančių rinkimų teisėtumo ir dėl būsimųjų Seimo narių legitimumo. Taip, kaip šiuo metu yra organizuojami Seimo rinkimai, jie negali būti laikomi teisėtais – „rinkimai nėra demokratiški ir pakerta žmonių pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis ir pačia valstybe“,- pareiškė Nacionalinis susivienijimas vakar įteiktame skunde Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Nacionalinis susivienijimams atkreipia dėmesį į mūsų valdžios ir valstybės institucijų dviveidiškumą, kai nepripažindamos Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų (laikydamos juos nesąžiningais bei suklastotais ir dėl to šios šalies prezidentas yra nelegitimus), jos analogiškai elgiasi savo šalyje rinkimų kampanijos metu toleruodamos ir netgi skatindamos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus.

Būdama atsakinga už Seimo rinkimų priežiūrą VRK leidžia, kad viena iš Lietuvoje veikiančių politinių partijų „Nacionalinis susivienijimas“ nuolat būtų diskriminuojama pažeidžiant Seimo rinkimų įstatyme nustatytą kandidatų lygiateisiškumo principus.

Pvz., prasidėjus rinkimų kampanijai žiniasklaidos skelbiamose publikacijoje privačių bendrovių visuomenės apklausose „Nacionalinis susivienijimas“ buvo eliminuotas. Publikacijoje „Naujausioje apklausoje – papildomas faktorius: laimėtojas gali būti visai ne tas, kas atrodo“, parengtoje pagal UAB „Vilmorus” tyrimą NS neminimas. Apklausoje nurodytos tik šešios rinkimuose dalyvaujančios partijos, nors rinkimuose dalyvauja 17 partijų.

Publikacijoje „Naujausi reitingai: keičiasi požiūris į valstiečius“, parengtoje pagal UAB „Spinter tyrimai“  apklausą NS neminimas. Delfi paskelbtoje publikacijoje „Naujausi politikų reitingai: auga Nausėdos populiarumas, atsiranda naujų pavardžių“, parengtoje pagal UAB “Baltijos tyrimai”  apklausą NS  taip pat neminimas.

NS sąmoningai eliminuojamas iš apklausų rezultatų, ir žiniasklaidoje neminimas, siekiant sudaryti įspūdį, kad tokios partijos Lietuvoje nėra. VRK tai ignoruoja, nors supranta, kad selektyvios apklausos turi būti kvalifikuojamos kaip nesąžininga rinkimų agitacija kelių politinių partijų naudai, diskriminuojant tas partijas, kurios apklausose neminimos.

Tai vyksta todėl, kad VRK sudėtį gali patekti tik sisteminių (neparlamentinių) partijų atstovai. Į ją kitokių partijų atstovai patekti negali. Todėl pirmieji siekia sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai.

Netgi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020-09-11 panaikinus VRK sprendimą, kurio pagrindu Nacionalinis transliuotojas buvo sudėliojęs Seimo kandidatų diskusijų tvarką pagal niekam nežinomos privačios bendrovės sudarytus politinių partijų reitingus, nauja kandidatų debatų tvarka buvo patikėta (traukiant burtus) vėlgi privačiam juridiniams subjektui – UAB Grant Thornton Baltic (vadovas Genadijus Makuševas). Partijų atstovai burtų traukime nei dalyvauti, nei betarpiškai stebėti negalėjo.

„Nacionalinis suvienijimas“ yra diskriminuojamas beveik visose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Antai portale 15min.lt publikacijoje „Ant suoliuko su N.Puteikiu: kodėl jis visur kandidatuoja ir ką reiškia keistas įrašas jo interesų deklaracijoje“ pokalbis su Centro partijos-tautininkų (CPT) pirmininku nurodoma, kad neva taip yra kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, nors akivaizdu, kad CPT nepriklauso didžiosioms Lietuvos partijoms. Vadinasi, taip nelegaliai yra remiama CPT rinkimų kampanija, pažeidžiant Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą.

Analogiškai rugsėjo 20 d.. DELFI TV laidoje „Dėmesio centre“ pusvalandį yra kalbinama TS-LKD kandidatė I. Šimonytė. Laida nepažymėta kaip politinė reklama ir transliuojama neatlygintinai, pažeidžiant įstatymą.

Tokių nemokamų laidų rinkimų kampanijos metu apstu. Šios laidos ir publikacijos turi akivaizdžios politinės korupcijos požymius, nes jomis žiniasklaidos verslas, pažeidžiant įstatymus, rinkimų kampanijos metu nelegaliai remia tam tikrų politinių partijų kandidatus.

Tuo tarpu „Nacionalinio susivienijimo“ partijos kandidatų atžvilgiu elgiamasi priešingai. Portalas DELFI.LT nepriima NS kandidatų (Algimanto Rusteikos) straipsnių, neskelbia NS kandidatų nuomonių ir net jiems nesiteikia atsakyti, nors VRK nurodo, kad Delfi.lt rubrikoje „Ringas“ skelbiamos įvairių politikų, visuomenės atstovų nuomonės, laikantis lygiateisiškumo ir objektyvumo principų.

VRK nurodo, kad Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai negali sudaryti išskirtinių sąlygų kuriai nors partijai, kandidatui, politinės kampanijos dalyviui. Tačiau NS kandidatų tekstai neskelbimai, o  kitų partijų  kandidatų į Seimą tekstai portale Delfi publikuojami net po kelis. Akivaizdu, kad “Delfi.lt” redakcija sudaro kitiems politinės kampanijos dalyviams išskirtines sąlygas nesilaikant lygiateisiškumo ir objektyvumo principų.

Arba štai, “Pilietinė medija” filmavo vienmandatininkų debatus, kuriuose dalyvavo partijos “Nacionalinis susivienijimas“ kandidatas Žirmūnų vienmandatėje apygardoje Almantas Stankūnas. Debatuose minėtas kandidatas vienareikšmiškai pasirodė geriau už savo oponentus. Todėl “Pilietinė medija” nusprendė Žirmūnų apygardos debatus filmuoti pakartotinai, pareikšdama, neva pirmą kartą filmuojant debatuose nedalyvavo vienas iš 17 politinių partijų kandidatų.

Diskriminacija NS kandidatų atžvilgiu vykdoma visose žiniasklaidos priemonėse visos rinkimų kampanijos metu, ypač LRT ir jai priklausančiame portale LRT.LT. Ji vykdoma tam, kad „Nacionalinis susivienijimo“ kandidatai neįgytų jokių pranašumų, kad  būtų kuo mažiau pastebimi arba visai nematomi, siekiant rinkėjams neleisti susidaryti teisingą nuomonę apie „Nacionalinį susivienijimą“ arba suformuoti neigiamą nuomonę apie jį, tuo pažeidžiant lygių galimybių principą ir suvaržant rinkėjų laisvę pasirinkti.

Nacionalinis Susivienijimas savo skundu prašo Vyriausiąją rinkimų komisiją garantuoti lygiateisiškumo pagrindais organizuojamą ir vykdomą rinkimų agitaciją visose žiniasklaidos priemonėse bei šalies gyventojų apklausose sprendžiant dėl politinės kampanijos dalyvių populiarumo ir pasitikėjimo politinių partijų kandidatais.

Skundas taip pat nusiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms, išplatintas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR), Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA), ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui,Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms.

Visas skundo tekstas ČIA

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ekspertų tironija

Redakcija
-
2

Pagal kieno dūdelę šoka Lietuva? Kas mums diktuoja, kaip kalbėti ir ką mąstyti? Seimas?

Baikit, ten juk vien marginalai. Kam jų nuomonė rūpi? Vyriausybė?

Ne, ačiū, tokie profesionalai mums nenurodinės. Prezidentas? Ir ne jo nosiai – jis jau tik pats sau gražus.

Galutinę, neskundžiamą ir absoliučią tiesą mums skelbia ne kas kitas, o iškilūs lygybės ekspertai bei jų konsultuojami influenceriai. Netikite?

Pabandykite jiems viešai paprieštarauti ir patikėsite. Ypač jei užimate reikšmingas pareigas ar turite statusą, bent teoriškai leidžiantį formuoti viešąją nuomonę. Praktiškai – lygybės ekspertai jums to neleis.

Žiūrėkite, kaip savo feisbuko paskyroje rašo Lygių galimybių plėtros centras: „Dėl patriarchalinės sistemos rudimentų, kurie iškelia pirmosios ponios vaidmenį, kaip tariamai reikšmingą, turime situaciją, kai nekompetentingo žmogaus lūpomis skleidžiama ir įtvirtinama lyčių nelygybė, paniekinamas ypač sunkiomis pandemijos sąlygomis dirbančių žmonių: medikių, mokytojų, socialinių darbuotojų, kitų sričių specialisčių darbas. Raginame visų viešų renginių organizatorius nekviesti dalyvių pasisakyti temomis, kurių neišmano. Dirbtinai suteiktas statusas neturi tapti priežastimi daryti žmogų viešos nuomonės formuotoju.“

Taip, laisvuose rinkimuose išrinkto prezidento žmonos statusas yra „dirbtinai suteiktas“, o štai ekspertu apsišaukusio „svieto lygintojo“ statusas – natūralus. Kaip matote, natūralumas pats kyla iš vidaus – iš savojo susivokimo, kad aš esu ekspertas. Išorinis statuso suteikimas iškart atrodo dirbtinai. Patriarchatas gi aplink…

Todėl tik niekieno nerinkti, niekam neatskaitingi bei už savo žodžius niekada neatsakantys ekspertai turi teisę kalbėti už visus. Jau daug kas bedė pirštu į tai, kad D. Nausėdienę užsipuolę ekspertai ir su jais bendradarbiaujantys influenceriai negeba suprasti teksto arba sąmoningai iškraipo tai, ką „Lietuvos Davoso“ konferencijoje sakė pirmoji ponia.

Ne, ji neapkaltino moterų dėl prastos švietimo sistemos būklės, bet drįso pasakyti tai, kas turėjo būti nutylėta – vien didelis moterų skaičius sistemoje jos giluminių problemų neišspręs. Juk ne lytys sprendžia problemas; ne dėl sistemoje dalyvaujančių moterų ar vyrų procento gerėja ar blogėja švietimo rodikliai. Kitaip tariant, spręsdami sistemos problemas neturėtume sureikšminti lyčių vaidmens, bet imtis rimtų institucinių reformų.

Ironiška, kad Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė D. Nausėdienės pasisakymą pavadino seksistiniu. Nors patys lygybės ekspertai seniai kartoja savaime absoliučiai teisingą, todėl niekuo nepagrįstą tezę, neva moterų buvimas tarybose ir valdybose lemtų reikšmingai kokybiškesnį veiklos organizavimą ir veikimą.

„Padidinus moterų skaičių ten, kur jų dabar tragiškai trūksta, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo gretose ir politikoje, net neabejoju, kad mūsų politika būtų kur kas kokybiškesnė“, – sako ekspertė M. Jankauskaitė.

Taigi, anot ekspertės, lyčių vaidmenys sistemos veikimo rezultatams yra svarbu. Klausimas – tai kur čia slypi seksizmas?

Jei ekspertai pamiršo, galiu priminti, kad seksizmas yra siejamas su bet kokiu asmens išskyrimu ar vertinimu, remiantis vien jo lytimi, o ne kitomis svarbiomis savybėmis.

Beprasmiška. Apibrėžimų, logikos taisyklių ir elementaraus bendravimo normų priminimas ekspertams, regis, nebepadės… Atrodo, kad jie negali nei vertinti viešų pasisakymų, nei patys kalbėti kitaip, kaip tik seniai išmoktomis klišėmis…

Daugiau ČIA

Pats metas būtų vienus ekspertus pakeisti kitais

Redakcija
-
7

Agnė Širinskienė

Įdomu, apie ką mąstė Laisvės TV, pateikdama „namų darbą“ politikams – Seimo rinkimų debatų sveikatos tema dalyviams? Patikrinti jų žinias ir pastabumą surandant „namų darbų“ užduotyse klaidas? Sąmoningai klaidinti žiūrovus ir taip tendencingai „užvažiuoti“ ant valdančiųjų? O gal vis tik su „namų darbus“ rengusiais ir juos turinčiais įvertinti ekspertais nelabai pavyko?

Kadangi planavau dalyvauti debatų sveikatos tema filmavime, kaip ir kiti politikai, gavau „namų darbą“. Jį paskui vertins Laisvės TV ekspertai. Pirmoji užduotis – „Dar 2016-aisiais SAM užsimojo sumažinti ligoninių tinklą, dalį periferijoje esančių gydymo įstaigų prijungdama prie didžiųjų centrų. <…> Ligoninių aktyviojo gydymo lovų skaičius yra dvigubai didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o hospitalizavimo rodiklis net trečdaliu didesnis už ES“.

Nei Eurostatas, nei Higienos instituto duomenys tokių Laisvės TV statistinių duomenų man nepatvirtino, o ši valdžia ir SAM tokių užmojų mažinti tinklą ir uždaryti ligonines tikrai neturėjo, tuo labiau 2016 m., nes Vyriausybė veiklą pradėjo tų metų gruodžio viduryje – tai ir norint tokių planų nespėsi sukurti per maždaug 17 dienų – o būtent tiek 2016 m. dirbo S. Skvernelio Vyriausybė.

Tad ilgai nelaukusi parašiau debatų organizatoriams ir paprašiau pateikti šaltinius. Atėjo laiškas su pažadu netrukus atsakyti. Tas „netrukus“ užtruko – atsakymo laukiau nuo penktadienio ryto iki šeštadienio vakaro. Pasak Laisvės TV, „ekspertai“ supainiojo aktyviojo gydymo lovų skaičių su išvengiamų hospitalizacijų skaičiumi (kam nepasitaiko J). Supainiojo tai supainiojo, bet bėda tame, kad šie rodikliai reiškia skirtingus dalykus: aktyviojo gydymo lovų skaičius rodo tinklo dydį (ir perteklinius pajėgumus), o išvengiamų hospitalizacijų skaičius – pirminės sveikatos priežiūros kokybę bei efektyvumą. Laisvės TV pateikė ir savo šaltinį – nuorodą į seną delfi straipsnį su 2016-2017 m. menančia statistika, kuri jau spėjo pasikeisti. Taigi, „namų darbo“ klausimai „supainiojus“ rodiklius, o ir dėl senos statistikos, tapo beprasmiais. Savo laiške Laisvės TV pripažino ir tai, kad planus optimizuoti ligonines turėjo ne mūsų, o ankstesnė Vyriausybė.

A.Tapinas

Kadangi po tokio atsakymo kilo klausimas, kaip spręsti užduotį, kai naudojami rodikliai rodo ne tai, apie ką klausiama, vėl parašiau debatų organizatoriams. Paprašiau pateikti ir ankstesnės Vyriausybės, kuri esą taikėsi optimizuoti ligonines, strateginius ar kokius kitus dokumentus – šaltinį, nes juk jį reikia įvertinti rašant atsakymą.

Atsakymas atėjo netrukus: „Kalbant apie išvengiamas hospitalizacijas, taip, klausimas tampa nekorektiškas, todėl geriausia šioje vietoje į jį atsakyti plačiau – apie sveikatos priežiūros tinklą, įtraukiant pirminę sveikatos priežiūrą.“ Vietoj ankstesnės Vyriausybės dokumentų buvo atsiųsta nuoroda…. į interviu su konservatoriumi A. Matulu, kur jis Sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą kaltina optimizavimu, t.y. ligoninių uždarymu. Tikrai patikimas pirminis šaltinis J.

Tad, Gerbiama Laisvės TV, nepasinaudosiu Jūsų pasiūlymu, kad tuo atveju, kai Jūsų ekspertai suformuluoja nekorektiškus klausimus, į juos reikia atsakyti plačiau. Lygiai taip pat nekomentuosiu opozicijos subjektyvių išsigalvojimų, jei jau nesugebate suformuluoti objektyviais dokumentais (pvz. teisės aktais, statistika) paremtų klausimų. Tad laidoje susitiksime be padarytų „namų darbų“. Manau, kad pirmiausiai Jums patiems juos reikėjo gerai padaryti.

Noriu tikėti, kad su klaidomis formuluodami „namų darbus“ Jūs nuoširdžiai norėjote patikrinti laidos dalyvių pastabumą. Nes tikrai baisu pagalvoti dėl kitų galimų versijų: juk nesate ant tiek šališki, kad klastotumėte statistiką bei faktus vienus rodiklius versdami kitais. Lygiai taip pat tikiuosi, kad Jūsų ekspertai, kurie kūrė užduotis ir taisys „namų darbus“ yra pirmakursiai studentai – tokie „netikslumai“ ir požiūris, kad nekorektiški klausimai išsitaiso į juos atsakant plačiau, jiems dar yra atleistini.

Jei yra kitaip – pats metas būtų vienus ekspertus pakeisti kitais, nes darosi šiek tiek „neskanu“ pagalvojus, kad aktyviojo gydymo lovų skaičiaus nuo išvengiamos hospitalizacijos skaičių neskiriantis ekspertas vertins ar tinkamai kandidato į Seimo narius debatuose atstovaujama partija kuria sveikatos sistemos valdymo planus.

Politinė reklama apie rinkiminius debatus. Kaunozinios.lt nuotrauka.

Žmonės protingai daro, kad neskaito partijų programų…

Redakcija
-
6
Žmonės protingai daro, kad neskaito partijų programų…

Ką gali veikti prie vieno stalo Mindaugas Lingė (TS-LKD), Valentinas Beržiūnas (LVŽS), Vaidas Navickas (LSDP) ir Vytautas Sinica (NS)? Kas blogai su politika Lietuvoje?

Nuo politinių partijų vaidmens iki geopolitikos sukviesti diskutavo naujosios kartos politikai  apie politinės sistemos ydas ir jos atsinaujinimą: per senąsias partijas ar per naujas?

Už kurį variantą, spręs žiūrovas. Žmonės protingai daro, kad neskaito partijų programų.

Politinė reklama

Bruveris, Valatka ir Miliūtė nėra žurnalistai. Jie tiesiog prekeiviai įtaka

Redakcija
-
2

Negi išaušo diena, kai su propagandistais ir bus pradėta elgtis kaip su propagandistais?

Juk Lietuvą kaip valstybę (ne valdžią!) be perstojo šmeižiantis Bruveris, MGB dūdą pučiantis Valatka ir jau dešimtis kartų kaip šališka ir manipuliatyvi identifikuota Miliūtė nėra jokie žurnalistai, nors tiesa įtakingi.

Tikslu ir būtų sakyti, kad tiesiog prekeiviai įtaka. Tik nebuvo kam pakankamai garsiai to pasakyti. Šuns balsas į dangų neina.

O štai jeigu Prezidentas rastų savyje jėgų pradėti skirtingai traktuoti tikrus žurnalistus (tokių absoliuti dauguma) ir prodiuserius-auklėtojus (DELFI įtakingiausiųjų topas), gal net pradėtų sklaidytis debesys Lietuvos padangėje. Bent viešojoje erdvėje.

Politinė reklama, tikriausiai.

1...1 1471 1481 149...1 727Nuo 1 727 1 148 puslapis