Šiame epizode apsireiškė visa „lyčių lygybės“ esmė:
Kvailumas – nesugebama ir net nesistengiama suvokti esmės; Prezidentienė Diana Nausėdienė sako: „reikia įgalinti moteris“, „reikia pertvarkyti neefektyvią sistemą, kad joje dirbantys žmonės galėtų lengviau kvėpuoti ir siekti mūsų mokinių geresnių rezultatų“. Lyčių Lygybė išverčia tai į kaltinimą moterims.
Ideologiškumas – nesvarbu ką iš esmės teigia prelegentas, svarbu rasti ir prisikabinti prie jo minčių pagal savo tikėjimo schemą. Jiems reikia rasti diskriminaciją, nes tikima, kad visuotinai egzistuoja slapti kultūriniai stereotipai, kurie slepia ir pateisina visuotinį moterų (ir kitų mažumų pagal ideologinį sąrašą) diskriminaciją.
Fanatizmas – Lyčių Lygybė nepakenčia jokio prieštaravimo savo ideologijai; net jeigu ir – ypač – jeigu prieštaravimas yra rimtas, logiškas, faktinis, korektiškas. Prezidentienė sako: „ne lytis ir moterų skaičius nulemia švietimo sistemos efektyvumą, bet blogas jos valstybinis reguliavimas“. Kadangi tai prieštarauja jų pagrindinei dogmai, Lyčių Lygybė iš karto rėkia: „Seksizmas!“. Ideologinis fanatizmas neleidžia diskutuoti, jis verčia rėkti ir bausti.
Agresyvumas – radus diskriminaciją žmogaus kalboje reikia jį bausti socialiniu spaudimu, net jei įstatymas nebaudžia ir laiko tai teisėta (kaip, pavyzdžiui, religinių įsitikinimų laisvė, žodžio laisvė). Lyčių lygybė medžioja savo oponentus pagal savo ideologinius štampus. Susigalvotos klišės laikomos aukščiau už įstatymą ir todėl baudžiama socialiniu spaudimu, pvz., siekiama atleidimo iš darbo. Kaip matome, nesibodima nepagrįstai užsipulti net Prezidentienės.
Metas pradėti lyčių lygybę vadinti tikruoju vardu: lyčių karo ideologija. Tai yra ideologinė sekta pagal visus religinės sektos elgesio modelio bruožus: ideologinis tikėjimas, fanatizmas, agresyvumas, atsisakymas laikytis įstatymo viršenybės ir civilizuotų visuomeninio gyvenimo taisyklių.
Kuri Lietuvos politinė jėga įsipareigotų sutramdyti Lyčių Lygybės sektą, neleisti jai pažeidinėti teisės viršenybės? Tai iš esmės reikštų, kad valstybės lygmeniu yra nutraukiamas šios ideologijos finansavimas ir neleidžiama jos plėtra valstybės reguliuojamose srityse: švietimo, ministerijų kuruojamose programose ir pan.
Tegu veikia privačioje erdvėje kaip privačių piliečių savanoriška veikla. Juk Lietuvos Respublikoje galioja religijos laisvė, piliečiams leidžiama burtis į religines bendrijas ir praktikuoti savo tikėjimus.
Jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tačiau kalbama apie kur kas platesnius dalykus, todėl nutylėti neturiu teisės.
Užvakar Diana dalyvavo diskusijoje apie moterų įgalinimą ir išreiškė mintį, kad nustekentoje šalies švietimo sistemoje negelbsti ir tas faktas, kad 79 proc. mokytojų yra moterys. Jos tampa neįgalios sistemos įkaitėmis ir mažai kas pasikeistų, jeigu mokyklose dirbtų analogiškas procentas vyrų. Turbūt ir šeštoko ar net trečioko teksto suvokimo įgūdžių pakaktų suvokti pasakytą mintį, tačiau naratyvų medžiotojai išvertė ją į antiteiginį apie nepagarbą moters darbui. Suprask, sistema neveikia, nes joje dirba per daug moterų! Taip visa savo esybe už moterų įgalinimą pasisakanti Diana tapo priešininke.
Tuomet jau įsitraukė lygių galimybių gynėjai, atradę čia net seksizmo apraiškų. Čia tai bent! Netruko atsiliepti ir darbo kolektyvai, išreiškę savo solidarumą ir pasipiktinimą. Taip sakant, pirminio teksto neskaitėme, konferencijos neregėjome, bet smerkiame. Visai kaip Sovietų Sąjungoje XX a. septintąjį-aštuntąjį dešimtmetį: „B. Pasternako neskaičiau, bet noriu pasakyti…“
O kas atsitiko iš tikrųjų? Diskusijos tema buvo sumaniai „išplauta“, pakišant sumanipuliuotą lygių teisių problemą. Kas tai padarė? O gi tie patys komentatoriai, kurie visą dešimtmetį tylėjo ir palaimingai stebėjo, kaip Lietuvos švietimo sistema vis giliau kasama į žemę. Tik dabar bandome ją vėl pastatyti ant kojų, pristatę visą įstatymų paketą dėl tų pačių lygių galimybių. Tik jau vaikams iš skirtingo socialinio statuso šeimų.
Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. Moterį, kuri mylėjo mano šviesios atminties mamą, keliasdešimt metų sąžiningai dirbusią mokytoja. Buvusią viena iš tų 79 procentų.
Į tų kelių komentatorių garbę ir sąžinę aš nesikreipiu. Negali apeliuoti į tai, ko nėra.
Kreipiuosi į visus geranorius žmones, kurie neabejingi valstybės likimui. Toliau vyksta kova už viešąją erdvę.
Neleiskime jos okupuoti „tuščių būgnų“ partijai – visiems tiems, kurie mėgsta postringauti apie kilnias materijas, bet savo asmeniniame gyvenime jomis nesivadovauja.
Šįryt LRT klasikos „Ryto allegro“ laidoje (pokalbis įvyko rugsėjo 24 dieną – Tiesos.lt) su LLRA atstove labai trumpai pristatėme (nesakysiu, kad debatavome) savo požiūrius į kultūros politiką. Turbūt natūralu, kad šios srities diskusijos visada sukasi aplink kultūrinių įstaigų ir meno kūrėjų finansavimo klausimus. Mes labai norime kultūros sritį suprasti plačiau, kaip apimančią kalbos, istorijos, tautinės integracijos, paveldo, muziejų, etnokultūros ir kitas politikos sritis. Sritis, kurioms jokios partijos niekada programų nerašo, o mes nors ir prieš pat rinkimus, bet paskelbsime.
Diskusijoje akcentavau, kad:
kultūra yra sritis donorė, o ne išlaikytinė, t.y. jos veikla sukuria daug daugiau nei po to jai skiriama iš biudžeto;
siektina, kad bent 40 proc. kultūros sektoriaus sukuriamo produkto vertės būtų skiriama kultūros sektoriui, kas yra įprasta kitose srityse ir kas labai išplėstų jos finansavimą;
kultūros sektoriuje finansavimas turi augti pirmiausiai biudžetinių įstaigų veiklai ir etatiniams darbuotojams, kuo daugiau įstaigų finansavimo turi būti skiriama joms pačioms, o ne per konkursinius projektus, o vadovai spręsti tinkamiausią panaudojimą;
per Kultūros tarybą dalinami pinigai turi netgi mažėti, būti nukreipti nebiudžetinių įstaigų veiklai (kurios, jei ne komercinės, jokio kito finansavimo ir neturi), bet svarbiausia būti skaidrinama ir deideologizuojama LKT veikla. Šiandien tai nuolatiniais skandalais ir absurdiškų projektų finansavimu garsėjanti, neskaidri institucija;
kultūros srities valdymas turi būti reglamentuojamas maksimaliai įtraukiant kultūros bendruomenę, bet kryptis, kokią kultūrą finansuojame ir skatiname, negali būti palikta visiškai savieigai ir tariamai savivaldai, kur atsiduria ŠMČ ir panašių ideologinių centrų įtakoje;
kaip rašė S. Šalkauskis, aukštoji kultūra gali būti stipri ir įdomi tik ten, kur yra stipri unikali liaudies ar etninė kultūra kaip priešingybė viską unifikuojančiai popkultūrai. Tik iš savitos kultūros puoselėjimo gali gimti pasauliui įdomi aukštoji kultūra;
kultūra ir konkrečiai tautinė kultūra yra vienas pagrindinių tapatumą ir patriotinį ryšį su valstybe, taigi ir pasiryžimą ją kurti bei ginti stiprinančių veiksnių. Valstybei būtina per finansavimą kreipti kultūros sektoriaus veiklą taip, kad jis prisidėtų prie nacionalinio tapatumo stiprinimo.
Šie ir kiti dalykai, nors ir trumpai, bet aptariami laidoje. Kviečiu klausytis nuorodoje (ČIA) nuo 60-osios įrašo minutės ir dėkoju Jolantai Kryževičienei už kvietimą.
Nacionalinis susivienijimas (NS) pareiškė, kad jeigu šios rinkimų kampanijos metu nebus nebus nutrauktas NS partijos kandidatų diskriminavimas, kels klausimą dėl vykstančių rinkimų teisėtumo ir dėl būsimųjų Seimo narių legitimumo. Taip, kaip šiuo metu yra organizuojami Seimo rinkimai, jie negali būti laikomi teisėtais – „rinkimai nėra demokratiški ir pakerta žmonių pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis ir pačia valstybe“,- pareiškė Nacionalinis susivienijimas vakar įteiktame skunde Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Nacionalinis susivienijimams atkreipia dėmesį į mūsų valdžios ir valstybės institucijų dviveidiškumą, kai nepripažindamos Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų (laikydamos juos nesąžiningais bei suklastotais ir dėl to šios šalies prezidentas yra nelegitimus), jos analogiškai elgiasi savo šalyje rinkimų kampanijos metu toleruodamos ir netgi skatindamos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus.
Būdama atsakinga už Seimo rinkimų priežiūrą VRK leidžia, kad viena iš Lietuvoje veikiančių politinių partijų „Nacionalinis susivienijimas“ nuolat būtų diskriminuojama pažeidžiant Seimo rinkimų įstatyme nustatytą kandidatų lygiateisiškumo principus.
Pvz., prasidėjus rinkimų kampanijai žiniasklaidos skelbiamose publikacijoje privačių bendrovių visuomenės apklausose „Nacionalinis susivienijimas“ buvo eliminuotas. Publikacijoje „Naujausioje apklausoje – papildomas faktorius: laimėtojas gali būti visai ne tas, kas atrodo“, parengtoje pagal UAB „Vilmorus” tyrimą NS neminimas. Apklausoje nurodytos tik šešios rinkimuose dalyvaujančios partijos, nors rinkimuose dalyvauja 17 partijų.
NS sąmoningai eliminuojamas iš apklausų rezultatų, ir žiniasklaidoje neminimas, siekiant sudaryti įspūdį, kad tokios partijos Lietuvoje nėra. VRK tai ignoruoja, nors supranta, kad selektyvios apklausos turi būti kvalifikuojamos kaip nesąžininga rinkimų agitacija kelių politinių partijų naudai, diskriminuojant tas partijas, kurios apklausose neminimos.
Tai vyksta todėl, kad VRK sudėtį gali patekti tik sisteminių (neparlamentinių) partijų atstovai. Į ją kitokių partijų atstovai patekti negali. Todėl pirmieji siekia sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai.
Netgi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020-09-11 panaikinus VRK sprendimą, kurio pagrindu Nacionalinis transliuotojas buvo sudėliojęs Seimo kandidatų diskusijų tvarką pagal niekam nežinomos privačios bendrovės sudarytus politinių partijų reitingus, nauja kandidatų debatų tvarka buvo patikėta (traukiant burtus) vėlgi privačiam juridiniams subjektui – UAB Grant Thornton Baltic (vadovas Genadijus Makuševas). Partijų atstovai burtų traukime nei dalyvauti, nei betarpiškai stebėti negalėjo.
„Nacionalinis suvienijimas“ yra diskriminuojamas beveik visose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Antai portale 15min.lt publikacijoje „Ant suoliuko su N.Puteikiu: kodėl jis visur kandidatuoja ir ką reiškia keistas įrašas jo interesų deklaracijoje“ pokalbis su Centro partijos-tautininkų (CPT) pirmininku nurodoma, kad neva taip yra kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, nors akivaizdu, kad CPT nepriklauso didžiosioms Lietuvos partijoms. Vadinasi, taip nelegaliai yra remiama CPT rinkimų kampanija, pažeidžiant Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą.
Analogiškai rugsėjo 20 d.. DELFI TV laidoje „Dėmesio centre“ pusvalandį yra kalbinama TS-LKD kandidatė I. Šimonytė. Laida nepažymėta kaip politinė reklama ir transliuojama neatlygintinai, pažeidžiant įstatymą.
Tokių nemokamų laidų rinkimų kampanijos metu apstu. Šios laidos ir publikacijos turi akivaizdžios politinės korupcijos požymius, nes jomis žiniasklaidos verslas, pažeidžiant įstatymus, rinkimų kampanijos metu nelegaliai remia tam tikrų politinių partijų kandidatus.
Tuo tarpu „Nacionalinio susivienijimo“ partijos kandidatų atžvilgiu elgiamasi priešingai. Portalas DELFI.LT nepriima NS kandidatų (Algimanto Rusteikos) straipsnių, neskelbia NS kandidatų nuomonių ir net jiems nesiteikia atsakyti, nors VRK nurodo, kad Delfi.lt rubrikoje „Ringas“ skelbiamos įvairių politikų, visuomenės atstovų nuomonės, laikantis lygiateisiškumo ir objektyvumo principų.
VRK nurodo, kad Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai negali sudaryti išskirtinių sąlygų kuriai nors partijai, kandidatui, politinės kampanijos dalyviui. Tačiau NS kandidatų tekstai neskelbimai, o kitų partijų kandidatų į Seimą tekstai portale Delfi publikuojami net po kelis. Akivaizdu, kad “Delfi.lt” redakcija sudaro kitiems politinės kampanijos dalyviams išskirtines sąlygas nesilaikant lygiateisiškumo ir objektyvumo principų.
Arba štai, “Pilietinė medija” filmavo vienmandatininkų debatus, kuriuose dalyvavo partijos “Nacionalinis susivienijimas“ kandidatas Žirmūnų vienmandatėje apygardoje Almantas Stankūnas. Debatuose minėtas kandidatas vienareikšmiškai pasirodė geriau už savo oponentus. Todėl “Pilietinė medija” nusprendė Žirmūnų apygardos debatus filmuoti pakartotinai, pareikšdama, neva pirmą kartą filmuojant debatuose nedalyvavo vienas iš 17 politinių partijų kandidatų.
Diskriminacija NS kandidatų atžvilgiu vykdoma visose žiniasklaidos priemonėse visos rinkimų kampanijos metu, ypač LRT ir jai priklausančiame portale LRT.LT. Ji vykdoma tam, kad „Nacionalinis susivienijimo“ kandidatai neįgytų jokių pranašumų, kad būtų kuo mažiau pastebimi arba visai nematomi, siekiant rinkėjams neleisti susidaryti teisingą nuomonę apie „Nacionalinį susivienijimą“ arba suformuoti neigiamą nuomonę apie jį, tuo pažeidžiant lygių galimybių principą ir suvaržant rinkėjų laisvę pasirinkti.
Nacionalinis Susivienijimas savo skundu prašo Vyriausiąją rinkimų komisiją garantuoti lygiateisiškumo pagrindais organizuojamą ir vykdomą rinkimų agitaciją visose žiniasklaidos priemonėse bei šalies gyventojų apklausose sprendžiant dėl politinės kampanijos dalyvių populiarumo ir pasitikėjimo politinių partijų kandidatais.
Skundas taip pat nusiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms, išplatintas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR), Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA), ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui,Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms.
Pagal kieno dūdelę šoka Lietuva? Kas mums diktuoja, kaip kalbėti ir ką mąstyti? Seimas?
Baikit, ten juk vien marginalai. Kam jų nuomonė rūpi? Vyriausybė?
Ne, ačiū, tokie profesionalai mums nenurodinės. Prezidentas? Ir ne jo nosiai – jis jau tik pats sau gražus.
Galutinę, neskundžiamą ir absoliučią tiesą mums skelbia ne kas kitas, o iškilūs lygybės ekspertai bei jų konsultuojami influenceriai. Netikite?
Pabandykite jiems viešai paprieštarauti ir patikėsite. Ypač jei užimate reikšmingas pareigas ar turite statusą, bent teoriškai leidžiantį formuoti viešąją nuomonę. Praktiškai – lygybės ekspertai jums to neleis.
Žiūrėkite, kaip savo feisbuko paskyroje rašo Lygių galimybių plėtros centras: „Dėl patriarchalinės sistemos rudimentų, kurie iškelia pirmosios ponios vaidmenį, kaip tariamai reikšmingą, turime situaciją, kai nekompetentingo žmogaus lūpomis skleidžiama ir įtvirtinama lyčių nelygybė, paniekinamas ypač sunkiomis pandemijos sąlygomis dirbančių žmonių: medikių, mokytojų, socialinių darbuotojų, kitų sričių specialisčių darbas. Raginame visų viešų renginių organizatorius nekviesti dalyvių pasisakyti temomis, kurių neišmano. Dirbtinai suteiktas statusas neturi tapti priežastimi daryti žmogų viešos nuomonės formuotoju.“
Taip, laisvuose rinkimuose išrinkto prezidento žmonos statusas yra „dirbtinai suteiktas“, o štai ekspertu apsišaukusio „svieto lygintojo“ statusas – natūralus. Kaip matote, natūralumas pats kyla iš vidaus – iš savojo susivokimo, kad aš esu ekspertas. Išorinis statuso suteikimas iškart atrodo dirbtinai. Patriarchatas gi aplink…
Todėl tik niekieno nerinkti, niekam neatskaitingi bei už savo žodžius niekada neatsakantys ekspertai turi teisę kalbėti už visus. Jau daug kas bedė pirštu į tai, kad D. Nausėdienę užsipuolę ekspertai ir su jais bendradarbiaujantys influenceriai negeba suprasti teksto arba sąmoningai iškraipo tai, ką „Lietuvos Davoso“ konferencijoje sakė pirmoji ponia.
Ne, ji neapkaltino moterų dėl prastos švietimo sistemos būklės, bet drįso pasakyti tai, kas turėjo būti nutylėta – vien didelis moterų skaičius sistemoje jos giluminių problemų neišspręs. Juk ne lytys sprendžia problemas; ne dėl sistemoje dalyvaujančių moterų ar vyrų procento gerėja ar blogėja švietimo rodikliai. Kitaip tariant, spręsdami sistemos problemas neturėtume sureikšminti lyčių vaidmens, bet imtis rimtų institucinių reformų.
Ironiška, kad Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė D. Nausėdienės pasisakymą pavadino seksistiniu. Nors patys lygybės ekspertai seniai kartoja savaime absoliučiai teisingą, todėl niekuo nepagrįstą tezę, neva moterų buvimas tarybose ir valdybose lemtų reikšmingai kokybiškesnį veiklos organizavimą ir veikimą.
„Padidinus moterų skaičių ten, kur jų dabar tragiškai trūksta, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo gretose ir politikoje, net neabejoju, kad mūsų politika būtų kur kas kokybiškesnė“, – sako ekspertė M. Jankauskaitė.
Taigi, anot ekspertės, lyčių vaidmenys sistemos veikimo rezultatams yra svarbu. Klausimas – tai kur čia slypi seksizmas?
Jei ekspertai pamiršo, galiu priminti, kad seksizmas yra siejamas su bet kokiu asmens išskyrimu ar vertinimu, remiantis vien jo lytimi, o ne kitomis svarbiomis savybėmis.
Beprasmiška. Apibrėžimų, logikos taisyklių ir elementaraus bendravimo normų priminimas ekspertams, regis, nebepadės… Atrodo, kad jie negali nei vertinti viešų pasisakymų, nei patys kalbėti kitaip, kaip tik seniai išmoktomis klišėmis…
Įdomu, apie ką mąstė Laisvės TV, pateikdama „namų darbą“ politikams – Seimo rinkimų debatų sveikatos tema dalyviams? Patikrinti jų žinias ir pastabumą surandant „namų darbų“ užduotyse klaidas? Sąmoningai klaidinti žiūrovus ir taip tendencingai „užvažiuoti“ ant valdančiųjų? O gal vis tik su „namų darbus“ rengusiais ir juos turinčiais įvertinti ekspertais nelabai pavyko?
Kadangi planavau dalyvauti debatų sveikatos tema filmavime, kaip ir kiti politikai, gavau „namų darbą“. Jį paskui vertins Laisvės TV ekspertai. Pirmoji užduotis – „Dar 2016-aisiais SAM užsimojo sumažinti ligoninių tinklą, dalį periferijoje esančių gydymo įstaigų prijungdama prie didžiųjų centrų. <…> Ligoninių aktyviojo gydymo lovų skaičius yra dvigubai didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o hospitalizavimo rodiklis net trečdaliu didesnis už ES“.
Nei Eurostatas, nei Higienos instituto duomenys tokių Laisvės TV statistinių duomenų man nepatvirtino, o ši valdžia ir SAM tokių užmojų mažinti tinklą ir uždaryti ligonines tikrai neturėjo, tuo labiau 2016 m., nes Vyriausybė veiklą pradėjo tų metų gruodžio viduryje – tai ir norint tokių planų nespėsi sukurti per maždaug 17 dienų – o būtent tiek 2016 m. dirbo S. Skvernelio Vyriausybė.
Tad ilgai nelaukusi parašiau debatų organizatoriams ir paprašiau pateikti šaltinius. Atėjo laiškas su pažadu netrukus atsakyti. Tas „netrukus“ užtruko – atsakymo laukiau nuo penktadienio ryto iki šeštadienio vakaro. Pasak Laisvės TV, „ekspertai“ supainiojo aktyviojo gydymo lovų skaičių su išvengiamų hospitalizacijų skaičiumi (kam nepasitaiko J). Supainiojo tai supainiojo, bet bėda tame, kad šie rodikliai reiškia skirtingus dalykus: aktyviojo gydymo lovų skaičius rodo tinklo dydį (ir perteklinius pajėgumus), o išvengiamų hospitalizacijų skaičius – pirminės sveikatos priežiūros kokybę bei efektyvumą. Laisvės TV pateikė ir savo šaltinį – nuorodą į seną delfi straipsnį su 2016-2017 m. menančia statistika, kuri jau spėjo pasikeisti. Taigi, „namų darbo“ klausimai „supainiojus“ rodiklius, o ir dėl senos statistikos, tapo beprasmiais. Savo laiške Laisvės TV pripažino ir tai, kad planus optimizuoti ligonines turėjo ne mūsų, o ankstesnė Vyriausybė.
A.Tapinas
Kadangi po tokio atsakymo kilo klausimas, kaip spręsti užduotį, kai naudojami rodikliai rodo ne tai, apie ką klausiama, vėl parašiau debatų organizatoriams. Paprašiau pateikti ir ankstesnės Vyriausybės, kuri esą taikėsi optimizuoti ligonines, strateginius ar kokius kitus dokumentus – šaltinį, nes juk jį reikia įvertinti rašant atsakymą.
Atsakymas atėjo netrukus: „Kalbant apie išvengiamas hospitalizacijas, taip, klausimas tampa nekorektiškas, todėl geriausia šioje vietoje į jį atsakyti plačiau – apie sveikatos priežiūros tinklą, įtraukiant pirminę sveikatos priežiūrą.“ Vietoj ankstesnės Vyriausybės dokumentų buvo atsiųsta nuoroda…. į interviu su konservatoriumi A. Matulu, kur jis Sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą kaltina optimizavimu, t.y. ligoninių uždarymu. Tikrai patikimas pirminis šaltinis J.
Tad, Gerbiama Laisvės TV, nepasinaudosiu Jūsų pasiūlymu, kad tuo atveju, kai Jūsų ekspertai suformuluoja nekorektiškus klausimus, į juos reikia atsakyti plačiau. Lygiai taip pat nekomentuosiu opozicijos subjektyvių išsigalvojimų, jei jau nesugebate suformuluoti objektyviais dokumentais (pvz. teisės aktais, statistika) paremtų klausimų. Tad laidoje susitiksime be padarytų „namų darbų“. Manau, kad pirmiausiai Jums patiems juos reikėjo gerai padaryti.
Noriu tikėti, kad su klaidomis formuluodami „namų darbus“ Jūs nuoširdžiai norėjote patikrinti laidos dalyvių pastabumą. Nes tikrai baisu pagalvoti dėl kitų galimų versijų: juk nesate ant tiek šališki, kad klastotumėte statistiką bei faktus vienus rodiklius versdami kitais. Lygiai taip pat tikiuosi, kad Jūsų ekspertai, kurie kūrė užduotis ir taisys „namų darbus“ yra pirmakursiai studentai – tokie „netikslumai“ ir požiūris, kad nekorektiški klausimai išsitaiso į juos atsakant plačiau, jiems dar yra atleistini.
Jei yra kitaip – pats metas būtų vienus ekspertus pakeisti kitais, nes darosi šiek tiek „neskanu“ pagalvojus, kad aktyviojo gydymo lovų skaičiaus nuo išvengiamos hospitalizacijos skaičių neskiriantis ekspertas vertins ar tinkamai kandidato į Seimo narius debatuose atstovaujama partija kuria sveikatos sistemos valdymo planus.
Politinė reklama apie rinkiminius debatus. Kaunozinios.lt nuotrauka.
Ką gali veikti prie vieno stalo Mindaugas Lingė (TS-LKD), Valentinas Beržiūnas (LVŽS), Vaidas Navickas (LSDP) ir Vytautas Sinica (NS)? Kas blogai su politika Lietuvoje?
Nuo politinių partijų vaidmens iki geopolitikos sukviesti diskutavo naujosios kartos politikai apie politinės sistemos ydas ir jos atsinaujinimą: per senąsias partijas ar per naujas?
Už kurį variantą, spręs žiūrovas. Žmonės protingai daro, kad neskaito partijų programų.
Negi išaušo diena, kai su propagandistais ir bus pradėta elgtis kaip su propagandistais?
Juk Lietuvą kaip valstybę (ne valdžią!) be perstojo šmeižiantis Bruveris, MGB dūdą pučiantis Valatka ir jau dešimtis kartų kaip šališka ir manipuliatyvi identifikuota Miliūtė nėra jokie žurnalistai, nors tiesa įtakingi.
Tikslu ir būtų sakyti, kad tiesiog prekeiviai įtaka. Tik nebuvo kam pakankamai garsiai to pasakyti. Šuns balsas į dangų neina.
O štai jeigu Prezidentas rastų savyje jėgų pradėti skirtingai traktuoti tikrus žurnalistus (tokių absoliuti dauguma) ir prodiuserius-auklėtojus (DELFI įtakingiausiųjų topas), gal net pradėtų sklaidytis debesys Lietuvos padangėje. Bent viešojoje erdvėje.
Kur Jūs senieji pedagogai, – be paliovos klausinėjau pats save. – Kas su jumis atsitiko? Juk negali būti taip, kad visi jie būtų išmirę. Ar iškeliavę į Norvegiją.
Negali taip būti, kad visi tik simuliuotų mokytojo darbą ir vergiškai sektų, ko reikalauja paskutinės politinės laidos ministrai, dažnai menkai išsilavinę ir jokios pedagoginės nuovokos neturintys politikai.
Kiek gi galima mokytojui trypti savo autoritetą ir imituoti, kad jis yra toks pat naivus vaikas, kaip ir jo mokinys?
Kiek gi metų turi mokytojas žaisti su mokiniais vaikiškus žaidimus ir tikėtis, kad įvyks stebuklas – vieną dieną staiga blykstels subrendę žmonės, o ne eilinių infantilų laida?
Kiek jiems reikės prašinėti, kad jie spėliotų, kuris iš trijų atsakymų į klausimus yra teisingas, o ne pasakotų istorijas, mokytųsi rišliai kalbėti, formuluotų sakinius.
Padėka Mokytojui Robertui Ramanauskui ne tik dėl to, kad jis gina gabiausiųjų teises, bet ir kad supranta jų lemiamą įtaką visos valstybės brandai.
Gaila tik, kad jis sustoja ir nesiryžta nagrinėti visų kitų švietimo problemų, kurias jis žino.
Reikia tikėtis, kad ledai pralaužti, ir juo paseks ir kiti šviesiausi Lietuvos pedagogai.
Nuo protestų pradžios 2020 m. rugpjūčio 9 d. politinė situacija šalies viduje lieka įtempta ir neprognozuojama.
Iš vienos pusės, protesto nuotaikos nesilpsta ir reguliarios akcijos Minske surenka apie 100-150 tūkstančių žmonių. Greta to, apie 10 tūkstančių renkasi regionuose. Intensyvėja įvairios lokalaus pasipriešinimo formos. Iš kitos pusės, protestuotojai neturi jokių valdžios perėmimo mechanizmų. Jėgos panaudojimo galimybė nuosekliai atmetama, todėl pagrindine forma tampa psichologinis ir ekonominis spaudimas. Tokia veikla iššaukė dezorganizaciją ir dalinį egzistuojančios politinės sistemos iširimą, bet ne valdžios atstovų prisijungimą prie protestuojančiųjų.
Protestai yra decentralizuoti, dauguma judėjimo lyderių buvo suimti arba priversti palikti Gudiją. Sviatlana Cichanoŭskaja, pagrindinė Lukašenkos konkurentė rinkimų metu, šiuo metu yra Vilniuje. Areštais ir kitais spaudimo būdais paralyžiuota Koordinacinės tarybos veikla. Šis opozicijos organas buvo sukurtas kaip tarpininkas derybose su valdžia ir sujungė įvairias politines jėgas.
Lukašenka nesileidžia į tiesiogines konsultacijas ar derybas su jokiais alternatyvios politinės jėgos atstovais. Tęsiamas platus represinių ir spaudimo formų naudojimas protestuotojų atžvilgiu. Nuo protestų pradžios buvo sulaikyta arba įkalinta apie 10 tūkstančių žmonių, baudžiamojon atsakomybėn patraukti daugiau nei šimtas.
Valdžia deklaruoja konstitucinės reformos siekį, pateikdama tai kaip įrankį politinės krizės sprendimui. Tačiau nepasakomi nei laiko rėmai, nei reformos koncepcija. Rugpjūčio mėnesį ESBO platformoje Baltarusijos delegacija pristatė planą iki 2021 m. pabaigos įvykdyti referendumą dėl konstitucijos keitimo, o po to – naujus rinkimus. Vis dėl to, plano detalės taip ir nebuvo paviešintos.
Situacija užsienio politikoje
Europos Sąjunga, JAV ir Ukraina yra užėmusios pakankamai konsoliduotą poziciją Baltarusijos atžvilgiu. Ji numato keletą svarbių faktorių: rinkimų rezultatų ir Lukašenkos kaip perrinkto prezidento nepripažinimas, tarptautinė izoliacija, bendradarbiavimo visose sferose apribojimas, bendrai vykdomų programų finansavimo nutraukimas ir taškinės, į pavienius asmenis nukreiptos, sankcijos.
Rusija pripažino rinkimų rezultatus, tačiau pažadėjo tik dalinę paramą. Pagal rugsėjo 14 d. vykusių Putino ir Lukašenkos derybų rezultatus, Rusija suteiks Baltarusijai 1,5 milijardo JAV dolerių apimties paskolą. Lėšos bus paskirstytos dalimis 2020 ir 2021 metais, o jų panaudojimas apribotas skolos refinansavimu, energijos nešėjų ir kitų išlaidų apmokėjimui. Ši suma nėra pakankama, kad būtų išspręstos šiuo metu baltarusių valdžiai aktualios finansinės problemos.
Be to, Rusijos valdžia spaudžia Minską reikalaudama konstitucinės reformos įvykdymo.
Bendra ekonominė situacija
Valdžios skaičiavimais, su 2020 m. rugpjūčio politine krize susijusios išlaidos sudarė apie 500 milijonų JAV dolerių. Atidėti nuostoliai skaičiuojami milijardais, nes buvo pažeista užsienio kreditavimo sistema, pablogėjo verslo klimatas, o taip pat smuko investicinis šalies patrauklumas.
Greta viso šito, nuo rugpjūčio vidurio protesto judėjimas kreipia vis didesnį dėmesį į įvairias finansinio ir ekonominio spaudimo formas: mokesčių mokėjimo vėlavimai, santaupų išėmimas iš valstybinių bankų, komunalinių mokesčių nemokėjimas, lėšų išvežimas iš šalies, valstybinių įmonių produkcijos boikotas, įvairios sabotažo formos gamybos įmonėse ir t.t.
Nuo rugpjūčio iki rugsėjo 15 d. nacionalinė valiuta krito 6% JAV dolerio atžvilgiu. Siekdamas stabilizuoti situaciją valiutų rinkoje, Nacionalinis bankas rugpjūčio mėnesį panaudojo iki 1,4 milijardo JAV dolerių vertės oficialių tarptautinių aukso ir valiutos rezervų, t.y. 15,8%.
Rugsėjo 11 d. S&P patvirtino Baltarusijos kredito reitingą B lygyje, tačiau pakeitė prognozę iš „stabilaus“ į „negatyvų“. Tai sumenkins prieigą prie užsienio finansinių institucijų teikiamų paskolų ir jas pabrangins. Blogas prognozes lėmė didėjančios rizikos bankinei sistemai, kuri kenčia nuo depozitų pasitraukimo ir paklausos užsienio valiutai didėjimo.
Pagal oficialius Finansų ministerijos duomenis valstybės skola nuo 2020 m. pradžios padidėjo 18,6%, tuo tarpu užsienio skola išaugo 3,7%.
Situacija bankų sektoriuje
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais bankų sistema susidūrė su likvidumo deficitu, palūkanų normų kilimu, valiutų nestabilumu ir indėlių atsėmimu.
Dėl nestabilumo valiutų rinkose, Nacionalinis bankas nuo rugpjūčio 24 iki spalio 15 d. pristabdė likvidumo palaikymo operacijas, kurios buvo vykdomos teikiant kreditus bankams. Tokiu būdu buvo apribotos bankų galimybės papildyti savo rezervus.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ne mažiau 14-os bankų sustabdė arba radikaliai sumažino kreditų išdavimą fiziniams asmenims. Daugelis bankų pablogino arba gerokai apribojo verslo kreditavimo sąlygas. Rugsėjo 10 d. didžiausias Baltarusijos bankas „Belarusbank“ sustabdė prašymų priėmimą kredituoti gyvenamojo ploto įsigijimą arba rekonstrukciją; tokiu būdu yra nutraukiama labai svarbi vyriausybės socialinė programa. Tai gali dar labiau paskatinti socialinę įtampą ir neigiamai atsiliepti statybų sektoriui.
Nors Nacionalinio banko refinansavimo norma sudaro 7,75%, dėl didelių pinigų sumų pasitraukimo iš bankinės sistemos, o taip pat dėl kreditavimo apribojimo iš Nacionalinio banko pusės, rugsėjo mėnesį metinės palūkanos už indėlius baltarusiškais rubliais pakilo iki 18-22%.
Rugsėjo 9 d. tarpbankinė metinė palūkanų norma sudarė 23,49%, t.y., per rugpjūtį išaugo beveik 3 kartus. Rugpjūčio 19 d. analogiško Nacionalinio banko rengto aukciono metu ji sudarė 8,41%.
Kas bus toliau?
Politiniame lauke reikia laukti akistatos tęsinio. Dirgikliais gali tapti Lukašenkos inauguracijos ceremonija, o taip pat ekonominės situacijos pablogėjimas. Visa tai gali paskatinti naują protestų bangą. Net jei valdžiai pavyks suvaldyti situaciją ir išvengti eskalacijos, Lukašenkos atsistatydinimas yra tikėtinas kaip 2021-2022 m. konstitucinės reformos arba protestų spaudimo pasekmė.
Ekonominė situacija blogės. Reikia tikėtis paklausos ir verslo aktyvumo sumažėjimo, ypač srityse, orientuotose į vidinę rinką. Be to, Baltarusijos valdžia stengsis išvengti aštrios krizės (pavyzdžiui, staigios devalvacijos arba infliacijos) ir ištęsti krizę laike, palaipsniui mažindama gyventojų pajamas. Negatyvios tendencijos kreditinėje-finansinėje sferoje veda link paskolų teikimo fiziniams asmenims ir verslui esminių apribojimų arba drastiško sąlygų bloginimo.
Krizės apraiškų reikia laukti bankų sektoriuje. Mažės kreditavimo apimtys, bus ribojami indėlių atsiėmimai, augs probleminės paskolos, mažės bankų įplaukos. Negalima atmesti valdžios spaudimo bankams, reikalaujant papildomų finansinių resursų ekonominės situacijos šalyje stabilizavimui.
Šiame epizode apsireiškė visa „lyčių lygybės“ esmė:
