2025-05-23, Penktadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 1078

Vidas Rachlevičius. Visas Seimas neatstovauja 350 tūkstančių savo šalies piliečių!

Redakcija
-
7

Lietuva dar kartą įrodė, kad daugumos žmonių, taip pat ir vadinamųjų „žinomų“, žiniasklaidos, politinių partijų, Seimo narių bei jo vadovų demokratijos supratimas formaliai ir teoriškai iš sovietmečio tarsi ir yra pajudėjęs Vakarų link, bet yra įstrigęs kažkur posovietinės pelkėse ir civilizuotos Europos tikrai nepasiekęs. Tai yra tik fasadą bei iškabas, bet ne mentalitetą pakeitusi Homo Sovieticus 2.0 visuomenė.

Tai akivaizdžiai parodė situacija su parašais dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Tai yra viena iš didžiausių lietuviškosios demokratijos ir parlamentarizmo krizių per visą atkurtos Nepriklausomybės istoriją, tačiau tai mažai kam terūpi. O nerūpi todėl, kad dauguma apskritai nesuvokia nei kas įvyko, nei kas po to neįvyko.

Trumpai – faktinė pusė. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.

„Įteiktas reikalavimas dėl Tomo Raskevičiaus pašalinimo iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, kadangi sumaišyti vieši ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, – Seime žurnalistams sakė vienas iš akcijos iniciatorių Raimondas Grinevičius. Ir po to nieko neįvyko ir, regis, neįvyks. Aš dabar nesigilinsiu į tai, kas yra kas, kas ko nori ir kitus dalykus, nes šiuo atveju svarbiausi yra esminiai demokratijos principai, o visa kita tik techninės detalės.

Pagal Konstituciją Seimas yra Tautos atstovybė ir jo nariai yra davę atitinkamą priesaiką. Taigi, jie atstovauja visai visuomenei, nepriklausomai nuo jos narių politinių, religinių ar kokių nors kitokių pažiūrų bei įsitikinimų, todėl kiekviena piliečių iniciatyva yra svarbi, gerbtina ir į ją privaloma atitinkamai reaguoti. Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 449 683 balso teisę turintys piliečiai.

Parašus įteikę piliečiai teigia surinkę 365 000 šią iniciatyvą remiančių parašų. Tiek žmonių nebalsavo nei už konservatorius, nei už jokią kitą dabar valdančiąją koaliciją sudarančią partiją. Kas būtų įvykę civilizuotoje ir demokratiškoje šalyje?

Seimo pirmininkė, atsižvelgdama į tokio skaičiaus rinkėjų nuomonę, privalėjo skubiai organizuoti situacijos svarstymą Seime, rimtus parlamentinius debatus, Žmogaus teisių komiteto darbas bei jo vadovo iniciatyvos turėjo būti viešai ir nuosekliai išnarstytos po kaulelį, išdiskutuotos, o po to priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

Žmogaus teisės – labai platus klausimų spektras, o LGBT bendruomenė sudaro mažiau kaip 5% šalies gyventojų. Seimas privalėjo išsiaiškinti ir išdiskutuoti, ar T. V. Raskevičiaus vadovaujamas komitetas tinkamai atstovauja visos visuomenės interesams? Ar reikia keisti komiteto pirmininką, o gal po kokių nors komiteto darbo korekcijų bei viešų įsipareigojimų jis gali ir likti? O kas įvyko? Seimas paprasčiausiai nusispjovė į 365 000 piliečių kreipimąsi.

Viskas nusirito į biurokratinių formalumų bei standartinio posovietinio mąstymo pelkę. V. Čmilytė-Nielsen aiškina, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų, nes tai yra Seimo nario ir frakcijos apsisprendimas. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija, o šios partijos frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad frakcija remia T. V. Raskevičių.

Seimo pirmininkė suabejojo parašų autentiškumu ir pareiškė nemananti, kad yra tikslinga bandyti juos verifikuoti. „Tai nėra peticija, ji neatitinka peticijoms keliamų teisinių standartų“, – aiškino Seimo pirmininkė ir dar viešai pažemino 365 000 piliečių, pavadinusi juos „visuomenininkais prisistatančiais asmenimis“.

Ir Laisvės partijai „kelia abejonių surinktų parašų autentiškumas“. Be to, Laisvės partijos atstovai iškart ėmėsi galutinės instancijos vaidmens ir a priori pareiškė, kad „Seimo pirmininkei įteikto rašto turinys neatitinka tikrovės“.

Prasidėjo ir labai konservatoriškas kaltųjų ieškojimas: ar tik R. Karabauskio šešėlinis Ministrų kabinetas neprisidėjo prie parašų rinkimo ir t.t. Visos tautos atstovybės pirmininkė nesupranta, o jai niekas nepaaiškina, kad nėra jokio skirtumo, kas tuos parašus surinko, svarbiausia tai, kad ten yra 365 000 Lietuvos žmonių kreipimasis ir visai nesvarbu, ar jis pareikštas internetu, parašytas ant popieriaus lapų ar atvirukų. Tai – tik nereikšmingos techninės detalės. Kaip jau įprasta, svarbiausiais momentais ir klausimais vieningai tyli ir visa dvaro politologija.

Dar kartą įsitikinome, kokia primityvi ir begalvė yra mūsų žiniasklaida, kuri nesuvokia nei kas realiai vyksta šalyje, nei užsienyje. Didieji portalai tai suprato tik kaip puolimą prieš savo seksualinės orientacijos neslepiantį Seimo narį. Prasidėjo viešos psichologinio smurto akcijos prieš iškilius dvasininkus. Išmušė progresyviųjų rėksnių valanda, leftistinio populizmo varžybos.

Kur yra žodžio laisvės ribos? – šaukia vieni. Ar pramogų pasaulio žvaigžde tapęs kunigas turi teisę peržengti savo įvaizdžio ribas? Klausia terminologijoje bei logikoje pasimetęs komentatorius. „O 300 tūkst. radikalų įbaugintų piliečių parašų…“ Taip jam atrodo ši iniciatyva. Kai žmogus visiškai nusišneka, britai nutaisę rimtą veido išraišką paklausia: Are you on drugs?

Apie progresyviojo flango keliamą klausimą apie žodžio laisvės ribas. Čia ypač pasižymėjo žaliomis spalvomis besipuošiantis naujienų portalas, kuris jau senokai tapo lietuviškųjų neomarksistų ir G. Soroso išlaikomų veikėjų tribūna.

Jei vartosime Seimo pirmininkės leksiką, tai aktoriumi prisistatantis Aistis Mickevičius ten kalba: „Galite ten rašyti visokius savo išvedžiojimus apie lytiškumą ir vertybes, galite inicijuoti peticijas prieš Seimo narį Žmogaus teisių komitete, kuris iš principo ir rūpinasi žmonių teisėmis, galite pririnkti pilnas sietkas niekinių parašų (300 tūkstančių – geras makulatūros šmotas), galit pajungti savo planams net koki nors kunigą-pižoną-hipsterį Tualetą (tik taip teišsitaria ta pavardė šiame kontekste), bet vis tiek niekada nesuprasiu, kodėl reikia tiek purkštauti ir eikvoti energijos, kad kažkam sutrukdytum pagaliau tapti pilnaverčiais šios visuomenės nariais priėmus tą nelemtą partnerystės įstatymą“.

Šis pasažas puikiai atspindi visą mūsų neomarksistinio liberalų flango mąstymą, kurio varomoji jėga – neapykanta, pagieža ir cancel kultūra. Mūsų vadinamieji progresyvieji iš Vakarų importavo ne civilizuotų debatų kultūrą, o taškymąsi seilėmis ir leftistinį koliojimasi.

Aš dar nesu matęs, kad Lietuvos didžiojoje žiniasklaidoje kunigas dėl savo pažiūrų būtų pavadintas Tualetu. Tai – naujas mūsų progresyviosios publikos ir jai padlaižiaujančios žiniasklaidos pasiekimas. Manau, kad ne paskutinis. Visiškai akivaizdu ir tai, kad žiniasklaida – sąmoningai ar dėl visiško neišmanymo – kartu su grupe savo aktyvo – „žinomais žmonėmis“ bei influenceriais – kursto ir dalyvauja psichologinio smurto akcijose ir įžeidinėjimuose prieš kitaminčius ir prieš žinomus kunigus.

Tai, kad leftistai ir praktiškai visas progresyvusis flangas nepasižymi nei analitiniu protu, nei gebėjimu mąstyti, visiškai nestebina. Bėgam ir rėkiam yra jų modus operandi. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kaip jie suvokia demokratiją.

Štai įvyksta eiliniai rinkimai ir į valdžią ateina „ne tie“. Tada progresyvusis flangas kokiu nors klausimu surenka 350 000 parašų ir įteikia juos Seimo pirmininkui, o šis pasiunčia juos toli toli… Kokia būtų jų reakcija? Taigi, prieš rėkdami ir stengdamiesi įsiteikti kokiai nors ideologijai, gal pirmiausiai pagalvokite?

Kas iš to? Įvyko labai rimtas precedentas ir visiškai akivaizdus yra svarbiausias faktas: ant Konstitucijos prisiekusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatstovauja 365 000 Lietuvos žmonių, jie jai tiesiog neegzistuoja. Ji nesupranta esminių demokratijos principų ir netinkama eiti tokias pareigas. Seimo pirmininkė vadovaujasi tik siaurais partiniais interesais, nes parašus surinko „ne tie“ ir „ne dėl to“.

Po tokių parlamento pirmininkės veiksmų, paremtų visiškai šališku požiūriu, civilizuotoje šalyje pakviptų arba jos apkalta, arba pirmalaikiais rinkimais, nes visas Seimas neatstovauja šimtams tūkstančių savo šalies piliečių.

Prof. Gediminas Merkys: Valdžios atstovo A. Žukausko elgesys yra akivaizdžiai provokacinis

Redakcija
-
2

Vasario 27 dieną profesorius,  habilituotas mokslų daktaras. Gediminas Merkys kreipėsi į valstybės vadovus, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę, „Laisvės partijos“ lyderę, Generalinę Prokurorę bei Valstybės saugumo departamentą dėl destruktyvaus ir galimai nusikalstamo  Seimo nario Artūro Žukausko elgesio.

Profesorius pranešime nurodo, kad (cituojame): vasario 17 d. vyko  Seimo Švietimo mokslo ir kultūros nuotolinis posėdis (ČIA). Be kita ko posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl piliečių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) pakvietimo į komiteto posėdį diskusijai apie aktualius teisėkūros klausimus. Seimo komiteto (tuo pačiu ir jo posėdžio) pirmininkas minėto posėdžio metu pasakė: „…Kviesime ne visus. Aš nežadu kviesti žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos, kuriems nepatinka, kad ten kažkurioj vietoj pasakyta apie socialinę lytį. Su tokiais žmonėmis šnekėti tas pats, kaip su plokščios žemės šalininkais...“ (žr. nuo 2 val. 54 min.).

Šitoks viešas pasisakymas, jo retorika, tiek turinio, tiek formos požiūriu yra nesuderinami su LR Seimo nario statusu, juolab tatai nesuderinama su parlamento komiteto pirmininko pareigomis bei misija. Minėtas pasisakymas negali likti be pasekmių. Jis privalo būti įvertintas visais atžvilgiais: teisės ir teisėtumo, parlamentinės etikos ir politinės kultūros požiūriu. Maža to, galimai yra prieita iki neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimo, dėl ko taip pat turėtų būti atliktas tyrimas.

Šis kraštutinai kritiškas parlamentaro A. Žukausko viešo poelgio vertinimas yra grindžiamas konkrečių argumentų visuma:

  • Leksinio vieneto „žviegti“ ir jo variacijų semantika yra tiesiogiai sietina tik su kiaule, su paršu. Jokiam kitam padarui savybė – žviegimas – netaikoma, kadangi arklys žvengia, karvė mykia, ožys bliauna. Jei norima neigiamą konotaciją suteikti žmogaus kalbėjimui, tai vartojami tokie žodžiai, kaip „rėkia“, „švokščia“, „putojasi“, „šūkauja“ ir pan. „Žviegimo“ siejimas su žmogumi ar jų grupe reiškia tik tai, kad siekiama žmogaus ar jų grupės įžeidimo, pažeminimo, suniekinimo. Šiuo atveju siekta įžeisti ir paniekinti didelę žmonių grupę, kurią galima aiškiai identifikuoti pagal konkretų socialinį požymį – atstovaujamas pažiūras ir pasaulėžiūrą. Konkrečiai įžeidimas ir paniekinimas nutaikytas į asmenis, kurie abejoja Stambulo konvencijos ratifikavimo nauda ir/arba tokiai parlamentinei-teisinei procedūrai linkę atvirai nepritarti.
  • Visuotinai žinoma, jog ženkliai daliai Lietuvos visuomenės Stambulo konvencijos ratifikavimas kelia nerimą ir yra nepriimtinas dėl galimai įteisinamos „socialinės lyties“ sąvokos. Šiame skunde nekeliamas tikslas gilintis į pasaulėžiūrines alternatyvas, diskutuoti dėl jų pranašumų ar ribotumų. Pažymėtina, nepritarimas Stambulo konvencijai, nerimas dėl jos ratifikavimo ženkliai daliai Lietuvos piliečių kyla būtent iš katalikybės ir krikščioniškos antropologijos pasaulėžiūrinių nuostatų. Atitinkamos pasaulėžiūrinės nuostatos jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti marginalizuojamos, diskriminuojamos, o atitinkamų pažiūrų išpažintojai negali būti vejami iš politinių diskusijų ir viešų politinių debatų. Priešingu atveju atsiranda intervencijos į sąžinės laisvę ir diskriminavimo pagal religines pažiūras ir pasaulėžiūrą akivaizdūs požymiai. Sąžinės laisvė yra nediskutuotina, fundamentali žmogaus teisių norma, besąlygiškai įtvirtinta LR Konstitucijoje (26 str.) ir ratifikuotose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose. Ypač atgrasu ir nepriimtina, jei tokia intervencija ar netgi jos rizika bei regimybė kyla iš valdžios pusės, šiuo atveju iš parlamento komiteto pirmininko A. Žukausko viešo pasisakymo. Ypatingai pabrėžtina, įžeidžiančios, niekinančios frazės apie tam tikrų pažiūrų socialinę grupę yra išsakytos ne kur nors kulisuose, bet viešai transliuojamo Seimo komiteto posėdžio metu. Net ir tuo atveju, jei komiteto pirmininkas būtų vietoje „žviegimo“ pavartojęs gerokai nuosaikesnę retoriką, pats raginimas nekviesti į Seimo komiteto posėdį teisėkūros debatams konkrečios pasaulėžiūrinės grupės yra šiurkštus LR Konstitucijos pažeidimas. Toks pažeidimas yra nesuderinamas su Seimo komiteto pirmininko formaliomis pareigomis ir demokratine misija. Tai, kad šis šiurkštus raginimas diskriminuoti konkrečią socialinę grupę dar palydėtas ir atviru įžeidinėjimu bei niekinimu, tik komplikuoja padėtį. Atsiranda pagrindas manyti, kad galimai buvo padarytos veikos, sietinos su neapykantos nusikaltimais.
  • Seimo komiteto pirmininkui tenka gerokai didesnė atsakomybės našta nei eiliniam Seimo nariui. Čia neužtenka tiesiog atstovauti tik savo rinkėjus ir savo partiją, siekti jos rinkimų programos įgyvendinimo. Pirmininkui kyla prievolė sklandžiai ir demokratiškai organizuoti VISO komiteto, kurį sudaro įvairių politinių jėgų atstovai, darbą. Arogancija, demonstratyvi panieka daliai rinkėjų ir demokratinių procedūrų paniekinimas su komiteto pirmininko statusu yra nesuderinami. Ypatingai skaudu ir nepriimtina, kad tokį destruktyvų elgesį viešai demonstruoja buvęs Vilniaus universiteto rektorius, profesorius ir Seimo Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininkas.
  • LR Teisėkūros pagrindų įstatymas demokratiškai įtvirtina piliečių, NVO, interesų grupių aktyvų dalyvavimą teisėkūros procedūrose. Antai įstatymo, teisės akto rengėjams kyla prievolė viešai debatuoti, skatinti diskusijas, įsiklausyti į visų interesų grupių ir piliečių siūlymus, pagal galimybę siekti, kad interesai ir skirtingos teisinio reguliavimo vizijos būtų subalansuotos, suderintos. Visa tai yra ne valdžios ir jos pareigūnų malonė, bet įstatymu įtvirtinta prievolė. Taigi, komiteto pirmininkas savo poelgiu akivaizdžiai ragino paniekinti pagrindines LR Teisėkūros pagrindų įstatymo teisines normas. Tik pasipriešinus kitiems komiteto posėdžio dalyviams, opozicijos atstovei A. Kubilienei, komiteto pirmininkas buvo priverstas savo diskriminacinius raginimus ir ketinimus nutraukti. Analogija nėra įrodymo argumentas, bet suteikia aiškumo. Tarkime, kas pasitikėtų sporto varžybų teisėju, kuris viešai ragintų varžybose sukčiauti, kažkokių taškų neužskaityti ir būtų aišku, kad jo ketinimai nebuvo iki galo realizuoti tik dėl to, jog pasipriešino jo kolegos kiti teisėjai? Šitaip dabar yra sugriautas pasitikėjimas komiteto pirmininku A. Žukausku. Tuo pačiu padaryta žala ir komiteto, ir Seimo reputacijai.
  • LR Konstitucijos 5 str. nurodo: „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas yra reikšmingas Seimo, kaip valstybinės valdžios įstaigos, padalinys. Priimdamas LR Seimo nario pažymėjimą ir pareigas A. Žukauskas prisiekė: gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus… tarnauti demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Seimo komiteto pirmininko A.Žukausko poelgio atveju toji „tarnystė“ pasireiškia dalies piliečių ir rinkėjų sulyginimu su paršu, diskriminacija, įžeidinėjimu ir viešu niekinimu.
  • 2003 m. Rusijos Dūmos pirmininkas B. Gryzlovas posėdžio metu ištarė: „Dūma ne vieta diskusijoms“ (rus., Дума– не место для дискуссий). Posakis akimirksniu tapo sparnuota fraze, kurią pasigavo pasaulinės medijos. Posakis įėjo į modernius politologijos vadovėlius, kaip imitacinės demokratijos ir išsigimusio parlamentarizmo Rusijoje įrodymas. Profesoriaus A. Žukausko naujausia idėja apie „žviegiančius“ piliečius yra to paties lygio, kaip ir marazmatiko B. Gryzlovo minėta sentencija. Paradoksas, bet mes galime tik pasiguosti, jog Lietuvos politikų vieši pasisakymai ir vyksmas parlamente apskritai nėra užsieninių medijų atidžiai stebimas, jog incidentas lyg ir nevirto tarptautiniu skandalu ir patyčių objektu.
  • Galima pasiguosti tuo, kad Lietuvoje nėra įprasti vadinamieji „garbės nusikaltimai“, taip pat teroro išpuoliai dėl neva kažkieno įžeistos garbės ir religinių jausmų. Deja, ES valstybėse tokių įvykių begalės: žudynės Charlie Hebdo redakcijoje (2015), galvos nupjovimas mokytojui (2020) ir kt. Visgi neturėtume atsipalaiduoti, galvoti, kad tokia patirtis ne mums, kad ji visada apeis Lietuvą. Savotišką teroristinį analogą galima įžvelgti ir Lietuvoje, kada Ukmergės teismo patalpose kažkas papylė gyvsidabrio, kuris ne iš karto buvo aptiktas. Nukentėjo daug žmonių. Nusikaltėliai nerasti iki šiol. Viešasis saugumas yra didžiulė vertybė. Viešasis saugumas nuosekliai kuriamas, įtvirtinamas mūsų valdžios, specialiųjų tarnybų, taip pat sąmoningų piliečių kasdienių pastangų bei atsakingos elgsenos pagrindu. Jei kalbame apie minėto tipo išpuolius, tai toji nuosekliai kurta vertybė gali būti sugriauta akimirksniu.

Dėl pandeminių suvaržymų, ūkio recesijos, pajamų kritimo, augančio kolektyvinio nerimo, saugumo dėl rytdienos jausmo praradimo žmonės yra įsitempę. Greta Lietuvos yra valstybių – Rusija ir Baltarusija, kurių politinės ir ūkinės sistemos grimzta į vis gilesnę krizę, patiria turbulenciją. Kas paneigs, kad sukrėtimų ir desperacijos akivaizdoje nėra pagundos savisaugos ir propagandos tikslais destabilizuoti padėtį kaimyninėse valstybėse: „žiūrėkite, ten nei kiek ne geriau…“.

Įžvalgesniems analitikams Lietuvoje jau matomi bandymai dirbtinai kelti įtampą, varyti antivalstybinę propagandą, provokuoti, žadinti socialinį protestą, įskaitant jo neteisėtas formas.

Netrukus kokie nors „referendumai“ dėl lietuviško „brexit“, beje, mūsų valstybei ir visuomenei nebūtinai reikalingi, gali atrodyti kaip visai nekaltas politinės raidos scenarijus… Būtent parlamentiniai debatai, valdžios atstovų tiesioginis ir pagarbus bendravimas su interesų grupėmis yra išbandytas ir civilizuotas būdas socialinei įtampai išelektrinti, išsaugoti sutarimą ir konsensusą visuomenėje. Dabar gi tarp valdžios ir žmonių kalamas pleištas, dirbtinai didinamas nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas valdžia, didinama socialinė distancija tarp valdžios ir žmonių, eskaluojama neapykanta.

Šiuo požiūriu politiko ir valdžios atstovo A. Žukausko elgesys, kuomet dėl pasaulėžiūrinių dalykų (!) bei įsitikinimų viešai ir brutaliai įžeidinėjama didžiulė grupė Lietuvos žmonių, yra nepasvertas, neatsakingas ir akivaizdžiai provokacinis.

Šiurkščios politinės klaidos akivaizdoje destruktyvi yra ir pagrindinių šalies medijų laikysena. „Žviegiančių“ piliečių istorijos aptarimui ir įvertinimui medijos neatidaro vartų ir laikosi stručio politikos, nors klausimą viešumoje jau bandė eskaluoti pavieniai parlamentarai, Lietuvos tėvų forumas, mažosios nesisteminės medijos, galiausiai, ūžia socialinės medijos Facebook.

Nerimą ir nusivylimą kelia tai, kad į incidentą iki šiol nesureagavo nei vienas iš mūsų valstybės lyderių. Klaidos ir problemos visiškas ignoravimas tiesiogiai liudija demokratijos kokybės deficitą šalyje.

APIBENDRINIMAS. Yra visiškai akivaizdu, kad A. Žukauskas nesubrendęs, socialinės inteligencijos prasme nepasiruošęs atsakingoms Seimo komiteto pirmininko pareigoms. Kai kuriems Lietuvos akademiniams oligarchams ir stambiesiems darbdaviams būdingą aroganciją jis automatiškai, be jokios refleksijos ir elgesio įpročių pasikoregavimo atsinešė į Seimą ir Seimo komiteto pirmininko postą.

Žmogus nesusivokė, kad po Seimo nario priesaikos, po komiteto pirmininko posto perėmimo jo vaidmuo ir misija kardinaliai pasikeitė. A. Žukausko laikysenoje ir poelgyje akivaizdūs daugybiniai LR Konstitucijos, įstatymų tuo pačiu ir Seimo nario priesaikos sulaužymo požymiai, galimai buvo padarytos veikos LR BK įvardinamos kaip neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai.

PRAŠOMA: imtis procedūrinių/procesinių veiksmų ir pasirūpinti, kad:

a) A. Žukausko poelgis būtų visapusiškai įvertintas politinės kultūros, parlamentarų etikos ir LR BK požiūriu;
b) Valstybės vadovai viešai pasisakytų apie incidentą, pateiktų jo vertinimą politinės kultūros ir demokratijos kokybės požiūriu;
b) Klausimas dėl A. Žukausko tinkamumo LR Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininko pareigoms būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę.

Alvydas Jokubaitis. Ar Europos Sąjungai reikia šeimos? – Taip ir ne

Redakcija
-
1
Alvydas Jokubaitis. Ar Europos Sąjungai reikia šeimos? – Taip ir ne

Manęs klausia: kodėl tik labai maža skaičių žmonių liečiantis tos pačios lyties santuokų klausimas tapo visiems svarbiu klausimu.

Reikia atskirti du dalykus: pagarbos ir tolerancijos homoseksualiems žmonėms reikalavimą ir jų teisę į santuoką.

Antrasis reikalavimams yra metafizinis….

 

Siūlome išklausyti  politikos filosofo prof. Alvydo Jokubaičio kalbą Laisvos visuomenės instituto vasario 19 d. surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Europos ateitis, šeima ir prigimtinės žmogaus teisės.

 

Redakcija
-
1

J.E. Jonas Kauneckas: „Partnerystė turėtų būti sprendžiama referendumu“

Redakcija
-
0
J.E. Jonas Kauneckas: „Partnerystė turėtų būti sprendžiama referendumu“

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, ne kartą tiek savo pamoksluose, tiek feisbuko paskyroje pasisakęs prieš Stambulo konvenciją, tvirtina, kad Bažnyčia neužsiima politika, o kaip jai priklauso – rūpinasi žmonių gerove. „Bažnyčiai svarbiausia žmonių laimė ir gerovė, o ne politikavimas“ – įsitikinęs vyskupas.

„Laikmetis“ pasiteiravo vysk. J. Kaunecko apie šiuo metu Lietuvos visuomenę skaldančius klausimus. Vyskupas, paklaustas apie plačiai nuskambėjusią kun. Algirdo Toliato istoriją, nusistebėjo dėl piktos reakcijos prieš kunigą. Kaltinimus, kad Bažnyčios dvasininkai užsiima politikavimu ir noru daryti įtaką bei kontroliuoti visuomenę, vyskupas pavadino nesąmone. „Gyvename ne viduramžiais. Bažnyčia tik skatina nepasiduoti nuodėmei ir bando žmones apsaugoti. Tačiau pagrindinė Bažnyčios ir kiekvieno tikinčiojo mintis – neapykantos prieš kitą žmogų negali būti, bet Bažnyčia priešinasi nuodėmei.“

Pasak J. Kaunecko, konvencija siekia įteisinti socialinės lyties sąvoką mūsų gyvenime. „Žmonės turi žinoti, kas yra stengiamasi padaryti per Stambulo konvenciją. Socialinės lytys yra kuriamos dirbtinai, ir žmonėms reikia tai suprasti. Tuo tarpu daugybė mokslininkų sako, kad lytinio tapatumo problemos yra tik psichologinės. Jei būtų ratifikuota konvencija, keistųsi švietimas. Juk užsienyje mokyklose jau dabar vaikams sakoma – pagalvok, gal tu nori būti mergaite, o gal berniuku. Vėliau daromos lyčių keitimo operacijos, griūna žmonių gyvenimai. Reikia, kad žmonės suprastų, kad tai yra daroma dirbtinai“.

Vyskupo nuomone, šis klausimas yra daug platesnis nei politika, nes kalbama apie problemas, kurios iškyla atsisakius tradicinės moralės. Ganytojas nurodė pavyzdžius, kai po gyvenimo ne santuokoje žmonės patiria dramas, susiduria su teisiniais ir turtiniais iššūkiais. J. Kauneckas minėjo situacijas, kai poroms išsiskyrus viena iš pusių netekdavo oraus pragyvenimo ir iškildavo keblumų auginant bendrus vaikus. „Kokia bus tų vaikų ateitis? Kokia bus tų žmonių ateitis? Sugyventiniai išeina kitur, o vienas jų lieka be nieko, be jokio turto. Nesirūpinama vaikais. Paskui reikia daryti žygius, kad gautum teises į savo vaikus. Ar galima tai toleruoti? Griežtai turime prieš tai kovoti“ – kalbėjo vyskupas.

Pasiteiravus vyskupo apie Seime ruošiamus įstatymų projektus, kurie keistų šeimos sampratą, jis išreiškė viltį, kad tokie pasikeitimai neįvyks. „Turiu vilties, kad Konstitucijoje aiškiai apibrėžta šeimos kaip vyro ir moters sąjungos samprata, nebus pakeista. Reikia, kad žmonės suprastų, kad jei bus sugriauta šeimos institucija, viskas bus sugriauta. Tokie klausimai kaip vienalytės partnerystės turėtų būti sprendžiami referendumo būdu, nes kalbama apie Konstitucijos keitimą“ – mano J. Kauneckas.

Šarūnas Jasiukevičius. Perskaičius tą nelemtą konvenciją

Redakcija
-
1

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo tarybos narys

Kad jau visi, tai ir aš perskaičiau tą nelemtą Stambulo konvenciją, nors galvojau, kad kažkaip pavyks praslyst virš šių nesąmonių.

Apgailėtinai atrodo konvencijos šalininkų melas. Atrodo, kad ta būtų konvencija būtų paslaptis. Matyt, tikėjosi, kad niekas jos neskaitys. Nepamirškit, kad yra internetas ir kiekvienas norintis gali susirasti. Ne viduramžiais gyvenam.

Paskaičius galima įsitikinti, kad konvencijos 4.3 punkte yra įpareigojimas valstybėms nediskriminuoti dėl socialinės lyties (gender). T.y. jei žmogus tą dieną pasirenka būti mergaitė, ar bet kuo iš nuolat augančio naujų lyčių repertuaro, jam turi būti sudarytos sąlygos savo fantazijas realizuoti. Bet čia nėra blogai. Realizuoti galima namie prieš veidrodį.

Blogiau, kad į tą žaidimą bus verčiami įsitraukti ir kiti žmonės. Aš jau nekalbu apie tokias smulkmenas, kaip teisingi kreipiniai, stereotipiniai lyčių elgsenos modeliai. Pvz.: bus galima parašyti policijai pareiškimą dėl diskriminacijos, jei į kažką nesikreipti „jūsų didenybė“ ir priklaupus nepabučiuoti rankos. Aišku čia ironija, bet esmę paaiškina.

JAV kavinė gavo 9000 dolerių baudą, nes neįleido keistai atrodančio vyro į moterų tualetą. Kaip vėliau paaiškėjo, jis save įsivaizdavo moterimi. Ši istorija mūsų žinaisklaidoje buvo nutylėta. Čia jau ne ironija.

Dabar atrodo komiškai, bet radikalai jau prakalbo apie translyčių asmenų diskriminaciją, kuomet su jais lytinių santykių atsisako heteroseksualios orientacijos žmonės. Žinoma, galima sakyti, kad tai radikalų kliedesiai, bet prieš gerus 10 metų į kalbas apie pasakas apie du princus irgi buvo žiūrima, kaip į radikalų kliedesius.

Realus blogis, kad pasirašius konvenciją atsiranda reali moterų diskriminacija. Jau dabar įvairiose šalyse, ir tose, kurios ratifikavo konvenciją, biologiniai vyrai dalyvauja moterų sporto varžybose ir nepalieka joms jokių šansų laimėti. Realiai taip naikinamas moterų sportas. Gal čia vyrams ir nieko tokio, bet moterims, kurios tam atidavė savo gyvenimą turėtų būti apmaudu. Jokių pastangų neįdėjęs, bet biologiškai stipresnis vyras nubrauks jos viso gyvenimo pastangas. Progresyviais save vadinantys tuo sako, kad moterims sporte apskritai ne vieta?

Kalbant apie privačias erdves, moterys ir merginos netenka privatumo ir psichologinio saugumo bei komforto, kuomet į jų dušus ar tualetus veržiasi biologiniai vyrai. Aišku, čia galima kalbėti apie vis populiarėjantį nudizmą ir siūlyti būt moderniais, progresyviais, išeiti iš tamsos ir atsiverti pasauliui. Bet mano nuomone, šiuos procesus reikėtų palikti pačių žmonių apsisprendimui ir visuomenių normoms, o ne prievarta moteris išrengti prieš vyrus, kaip tai darė naciai koncentracijos stovyklose.

Dar vienas liūdinantis dalykas, kad Lietuvoje greičiausiai neliks privalomos karo tarnybos. Nes kas nenorės, galės neiti. Nes moterų į kariuomenę privalomai nešaukia. Užteks gavus šaukimą identifikuoti save kaip moterį. Ir ta aplinkybė kažkaip labai sutampa su Kremliaus interesais. Arba turės pradėti šaukti ir moteris, kas moterims greičiausiai nepatiktų.

Nors konvencijos deklaratyvus tekstas teigia, kad ji kovos prieš diskriminaciją, bet atrodo, kad viskas subalansuota specifinių poreikių turintiems vyrukams, ir iš tiesų jos rezultatas būtų dar didesnė moterų diskriminacija.

Taip akcentuojamai smurto prevencijai įgyvendinti mums nereikia pasirašinėti jokių konvencijų. Ta draudžia jau esami įstatymai ir net JTO konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo. Tiesiog reikia jų laikytis.

Kiek matau, kas agituoja už tą konvenciją, tai pagrinde visokie gyvenantys ne iš tikro darbo, o imituojantys jiems patiems reikalingas veiklas ir čiulpiantys įvairius fondus. Čia yra dar viena didžioji tos konvencijos blogybė, apie kurią mažai kas kalba. Milijonai eurų vėjais, bet daug bukapročių, susirūpinusiais veidais galvojančių, kad tampa svarbūs ir reikšmingi. Tokių pas mus irgi jau užtenka. Nebedauginkime. Nereikia prikurti dar begalės kontorėliu, kurias patys paskui turėsim išlaikyti.

O dabar dėmesio!

Pagal 1995 metų Konstitucinio Teismo sprendimą, ratifikavus konvencijas, nacionalinė teisė privalo būti adaptuota, kad atitiktų konvencijos postulatus. Reiškia, kad visi įstatymai, kurie tam prieštarauja, turės būti perrašyti. Ir sutapk tu man taip, kad mūsų įstatymuose aprašytas šeimos modelis iš vyro ir moters neatitinka konvencijos. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mūsų valstybės įstatymai, parašyti atgavus nepriklausomybę ir nustatantys mūsų, kaip tautos esmę, bus perrašyti pagal kitų valstybių primestus reikalavimus.

Nieko neprimena? Kažkaip asociacijų kyla įvairių…

Stanislovas Kairys. Apie naminį bomondą ir artistę, kuri pasakė „vemsiu”

Redakcija
-
0
Stanislovas Kairys. Apie naminį bomondą ir artistę, kuri pasakė „vemsiu”

Tas viešas kunigo Algirdo plūdimas, regis, kai ką pasako apie aktyviausius to reiškinio dalyvius – vadinamąjį mūsų naminį bomondą.

Pirma, auksinis jaunimėlis (kai kurie jo atstovai jau, tiesa, gerokai pasidėvėję) mėgsta nuduoti,kad Bažnyčia, tie visi „juodaskverniai” su savo pamokslais jiems nė motais. Ir kad apskritai tie moralai „niekam neįdomūs”.

Tačiau kai matai, su kokiu uolumu tose sferose medžiote medžiojami bent menkiausi tikri ar tariami dvasininkų paslydimai, kokios tada bangos keliamos griebiantis pačių vulgariausių sovietmečio karingojo ateizmo klišių, peršasi mintis, jog iš tiesų nuosekli Bažnyčios pozicija dėl svarbiausių visuomenės moralės klausimų tą bomondą vis dėl to verčia jaustis nejaukiai, nes atidengia varganą jų pasaulėlio tuštumą.

Nebūtinai tie solistai-vokalistai geba to vis prasimušančio diskomforto priežastis nusakyti rišliais sakiniais, bet,kaip tame anekdote apie dingusį Moišės sidabrinį šaukštelį – akivaizdi nuoskauda lieka.

Antra, dažnu panašiu atveju paviršių išmargina flirto su mažumomis putos. Taip ir dabar. Kodėl flirto? Jeigu bomondas su Tapinu priešaky kunigo Algirdo atsitraukimą aiškina nenoru netekti konkrečių pajamų, tai ar jo oponentų, ypač iš vokalistų tarpo, taip uoliai demonstruojamo solidarumo su mažumomis negalėtume apibūdinti kaip paprasčiausio flirto, siekiant didinti ir išlaikyti kuo didesnį savo gerbėjų būrį?

O kad ta meną ypač vertinanti visuomenės grupė aistringai palaiko solistus jau ne kartą matėme viename tarptautiniame muzikiniame renginyje. Anokia čia paslaptis. Ir tegu. Gi abupusis pasitenkinimas.

Antra vertus, kaip rodo nelaimėlio Ten Walls atvejis, mažumos, aktyvioji jų dalis, bet kokį solistą gali akimirksniu „diskvalifikuoti” ilgiems metams. Turi tokios galios. Tai geriau paflirtuoti, nors velnią tu ten solidarus iš tiesų.

Trečia, kaip dažniausiai atsitinka sukilus bangoms – į krantą išmetama daug šiukšlių. Šį kartą bjauriausiai pasmirdusi šiukšlė – jau čia paminėta Tapino insinuacija dėl kunigo Algirdo atsitraukimo motyvų.

Proginį įrašą ponas T. pradeda nuo skambios deklaracijos apie savo gilią pagarbą kunigui ir jo talentui atskirai. Čia pat mikliai primena, kad ir jis pats ne ką mažiau gerbtinas bei talentingas, nes, girdi, taip pat ne kartą iškeiktas už laisvą žodį.

Užbaigia p. T. smulkiu flirtu su tamsuomene, mesdamas jai seniai apčiulptą kaulą – kunigas Algirdas atsitraukė, nes, matai, gviešiasi kuo daugiau pinigo. Pacituosiu šita proga solistę: „Vemsiu„.

Algimantas Rusteika. Žmonės gali nebeišlaikyti įtampos ir pagaliau atsibusti

Redakcija
-
1
Algimantas Rusteika. Žmonės gali nebeišlaikyti įtampos ir pagaliau atsibusti

Globalios imperijos protektorato, kuriuo Lietuvą pavertė valdžia, naujoji „konservatorių“ administracija pasišovė daryti rinkiminės sistemos, kuri ir taip užtikrina jų amžiną išlikimą valdžioje, „reformą”.

Sąrašiniai norėtų visiškai panaikinti gyvų žmonių rinkimą vienmandatėse ir palikti tik rinkimus pagal partinius sąrašus.

Dabar partijų finansavimo sistema sugalvota taip, kad jokios naujos jėgos negalėtų ateiti į politiką. Valstybė šeria mūsų pinigais tik tas partijas, kurios jau yra Seime ir kuo daugiau valdžios turi, tuo daugiau pinigų gauna. Kiti negauna nieko, nebent 10 minučių makaraityčių patyčių prieš rinkimus.

Ir gali už savo skatikus kautis su slibinais, maitinamais valstybiniais milijonais – taip užtikrinamos “lygios galimybės“ rinkimuose. Demokratiją imituojanti politinė Lietuvos sistema nieko nebegali pakeisti, bet pati gimdo problemas ir nei vienos nesugeba išspręsti. Didžiausia grėsme nacionaliniam valstybės saugumui ir išlikimui tapo pati valstybės valdžia, kuria nebepasitiki niekas, net iš jos mintantieji pakalikai ir ji pati.

Kompromituojanti specialiųjų tarnybų informacija seniai ir plačiai naudojama politikoje, tai vieša paslaptis. Sekami visi ir pasiklausoma visų, nuolat nutekinami ikiteisminio tyrimo duomenys naudojami susidoroti su neįtinkančiais ir visuomenei bauginti. Politinė sistema uždaryta nuo žmonių. Apie jokią pilietinę kontrolę negali būti nei kalbos, ji tik imituojama valdžią remiančių ir jos išlaikomų „laisvės televizijų” ir kitokių NVO siurbėlių.

Partijos tapo grupinių interesų realizavimo įrankiais, jau perduodamais ir pagal paveldėjimą. Politikos Lietuvos tikrovėje seniai nebėra, nes valdžioje nebuvo ir nėra tikrų politinių partijų, kurios vadovautųsi skirtingomis ideologijomis. Visos „didžiosios” partijos vykdo globalistinę Lietuvos naikinimo ir asmeninio išvogimo veiklą ir šių imitacinių darinių programos niekuo iš esmės tarpusavyje nesiskiria.

Jos yra tik vienos – valdžios partijos – frakcijos, įgyvendinančios atskirų grupuočių vadų karjeros interesus ir besiriejančios prie lovio, tačiau be galo vieningos, kai reikia apginti bendrą interesą. Privatizuotos UAB “Lietuva” akcininkai. Visi dar nepabėgę iš beprotnamio klausia – ką daryti?

Ir tada dvaro apžvalgininkai mums paseka seną, mielą pasaką apie blogą pasaulį, kurį valdo blogi dėdės ir tetos. Matot, tam, kad būtų gerai, reikia tuos blogus pašalinti ir išsirinkti kitus, kuriuos sistema jums padės ant lentynos ir visaip pareklamuos. O kurių neįsileis į ekranus – tų juk ir nematysit ir būsit visada patys kalti, kad blogai apsipirkot.

Atstovaujamoji demokratija yra tada, kai yra atstovavimas. Jeigu renkami žmonės, partijoms reikia lyderių – geriausiems, žinomiausiems, įtakingiausiems siūloma tapti partijų nariais ir dėl visuomenės lyderių partijos varžosi. Todėl nuolat atsinaujina, yra gyvos ir įdėmiai klausosi tų, kurie jiems valdžią suteikia – žmonių, nes kitaip nelaimėsi rinkimų.

Jeigu renkami sąrašai, partijoms visuomenės lyderių nereikia – jos juos jau turi iki gyvos galvos. Reikalingi gabūs, lojalūs prisitaikėliai juodam darbui, jokio pasipildymo tikruoju elitu – sąrašiniai patys iš savęs sukuria elitą. Ir įdėmiai klausosi ne žmonių, o tų, kurie suteikia valdžią – sąrašo lyderių, nes kitaip nebūsi sąraše.

Renkamės iš to, ką mums jau parinko. Kiek kartų bekartotum, rezultatas bus tie patys nepakeičami snukiai, mokantys mus gyventi ir mokėti mokesčius, kuriuos pamatę žmonės spjaudosi ir išmeta teliką per langą. Mūsų valstybėje daugumos seniai niekas neatstovauja – reitinguok nereitingavęs, vis tiek gausi ką nors iš tos pačios gaujos, kurią valdo sąrašo vedlys, o finansuoja nežinia kas.

Bet dabar jie išsigando, kad, net užvaldžius žiniasklaidą ir vyraujant masiniam visuomenės nusivylimui, netikėjimui valstybe ir abejingumui, artėjančios globalios ekonominės krizės sąlygomis žmonės gali nebeišlaikyti įtampos ir pagaliau atsibusti. Ir pasišovė panaikinti net teorinę galimybę ką nors pakeisti.

Apie mažoritarinės ar proporcinės rinkimų sistemos pliusus ir minusus galima kalbėti tik tada, kai rinkimai nors minimaliai egzistuoja ir bent iš dalies realybėje vyksta pagal nustatytas, visiems lygias taisykles. Globalistų užvaldytoje imitacinėje „demokratijoje” tai iš principo neįmanoma. Iš esmės jokia tikrai opozicinė partija tokiomis sąlygomis neturi nei mažiausios galimybės ką nors pakeisti.

Neapsigaudinėkime – Lietuvos ateitis ir išlikimo klausimas gali būti išspręstas ne politikų, o visuomenės judesiais. Vienintelis kruopščiai išravėtame politiniame lauke žmonėms dar likęs įrankis – išsirinkti savo atstovus vienmandatėse apygardose. Ir tą galimybę dabar, naudodamiesi situacija ir pajutę grėsmę sau, nutarė iš mūsų atimti.

Ir atims, jei tylėsime, jie dabar eis iki galo, negi dar nepajutot? Atėjo didelių lūžių laikas ir gal manot, kad demokratiškai galima ką nors pasiekti? Taip, galima, kada jos nors kiek yra, tačiau juk matot – liko tik iliuzija.

Visada galvojau, kodėl Vilniuje stovi paminklas Frankui Zappa. Dabar supratau, nes tai jis pasakė: „Laisvės iliuzija tęsis tol, kol bus pelninga iliuziją tęsti. Tada, kai iliuziją taps pernelyg brangu išlaikyti, jie tiesiog susirinks dekoracijas, atitrauks užuolaidas, išneš stalus ir kėdes ir pamatysite teatro užpakalinės sienos plytas“.

Žmogaus teisių organizacijos: T. V. Raskevičiaus netinkamas ŽTK pirmininko pareigoms, jo elgesį turi vertinti Seimo etikos komisija

Redakcija
-
2
Lietuvos Respublikos Seimas

Penktadienį Žmogaus teisių organizacijos išplatino kreipimąsi į Seimo pirmininkę, Seimo frakcijas ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) diskriminavimo organizuojant konsultacijas su visuomene Žmogaus teisių komitete. Jame nurodoma, kad vadinamos Laisvės partijos atstovo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko atsisakymas kviesti į posėdį jam nepriimtinų pažiūrų visuomenines organizacijas yra žymiai platesnio pobūdžio problema.

Pasirodo, A. Žukausko kolega Tomas Vytautas Raskevičius sistemingai organizuoja Žmogaus teisių komitete (ŽTK) posėdžiuose svarsto klausimus, kviesdamas ir leisdamas pasisakyti juose tik pačiam komiteto vadovui priimtinų pažiūrų organizacijų atstovus. Ir tai vyksta nuo pat naujosios kadencijos Seimo darbo pradžios.

Pernai gruodžio 9 dieną ŽTK posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas klausimas – parlamentinė kontrolė „Dėl aktualiausių klausimų vaiko teisių apsaugos srityje“. Į virtualų posėdį buvo kviesti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir NVO konfederacijos vaikams atstovai. Bet apie tai nebuvo informuota ar kviesta pasisakyti nė viena šeimų ar tėvų organizacija, ar apskritai žmogaus teisių organizacija, kuri kritikavo praėjusios kadencijos Seimo vykdytą vaiko teisių apsaugos reformą.

Toks T.V. Raskevičiaus elgesys kartojosi ir šiais metais. Vasario 4 dieną ŽTK organizavo klausymus bendra žmogaus teisių padėties Lietuvoje tema. Jie nebuvo iš anksto viešinami, apie šiuos klausymus žmogaus teisių organizacijos sužinojo iš žiniasklaidos jau po fakto. Klausymuose dalyvavo ir vienpusišką požiūrį pristatė Žmogaus teisių koalicijos nariai. Šios koalicijos nariais tapo organizacijos, pritariančios žmogaus teisių tapatinimui išimtinai su mažumų teisėmis, ir savo veikloje faktiškai ignoruojančios visiems piliečiams aktualių pilietinių, politinių ir kitų Konstitucijoje užtikrintų žmogaus teisių faktinio įgyvendinimo problemas.

Vasario 10 d. komitete organizuoti dar vieni klausymai žmogaus teisių padėties Lietuvoje tema. Informacijos apie juos ir viešo organizacijų kvietimo į susitikimą taip pat nebuvo. Dalyvavo selektyviai kviestos feministinių teisių stiprinimo organizacijos Posėdyje dalyvavo tik tos moterų teisių organizacijos, kurios palaiko Stambulo konvenciją, turi ideologizuotą požiūrį į smurto prieš moteris priežastis ir siekia, kad į Lietuvos teisinę sistemą būtų įdiegta vyrus diskriminuojanti ir juos viktimizuojanti smurto dėl lyties sąvoka. O Lietuvos Caritas, Krizinio nėštumo centrai, teikiantys realią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, prekybos žmonėmis aukomis, pakviestos nebuvo.

Tokiu būdu ŽTK darbas turi aiškias neigiamas pasekmes demokratijai, visuomenės informavimui ir skaidriam sprendimų priėmimui Lietuvoje. ŽTK nariai susipažįsta tik vien tik su komiteto vadovo atrinktomis pozicijomis. Posėdžius nušvietus žiniasklaidai, plačiajai visuomenei taip pat formuojamas iškreiptas padėties vaizdas, kuriamas įspūdis, jog egzistuoja ar bent vyrauja tik komiteto pirmininko T.V. Raskevičiaus atrinktų organizacijų atstovaujamas požiūris į žmogaus teises.

Toks posėdžių ir klausymų organizavimo būdas tiesiogiai prieštarauja Seimo narių darbą reglamentuojantiems konstituciniams, Seimo statuto ir Valstybės politikos elgesio kodekso principams. Seimo statutas neleidžia į klausymus selektyviai atrinkti suinteresuotų asmenų. Statutas nustato prievolę viešai paskelbti būsimų klausymų rengimo planą, kad suinteresuotos organizacijos galėtų pasinaudoti joms suteikta teise.

Kreipimosi autoriai prašo Seimo valdybą svarstyti klausimą dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo eiti Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas. Taip pat užtikrinti, kad tiek į ŽTK tiek ir į kitų Seimo komitetų posėdžius būtų kviečiamos visos suinteresuotos organizacijos.

Kartu prašo Seimo etikos ir procedūrų komisiją inicijuoti tyrimą dėl ŽTK pirmininko T. V. Raskevičiaus galimai padarytų Seimo statuto, kitų teisės aktų bei etikos pažeidimų.

Kreipimąsi pasirašė: Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Lietuvos nacionalinė vartotojų teisių federacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija ir Laisvos visuomenės institutas.

Kreipimasis ČIA

ŠAUKIU AŠ TAUTĄ NUODĖMĖS UŽGUITĄ…

Redakcija
-
12
 bernardinai.lt nuotr.

Tariamieji žmogaus teisų „ekspertai” įmanomais būdais  spaudžia visuomenę, neva ji labai homofobiška, netolerantiška, nesusipratusi, nepasišvietusi, atsilikusi, kitaip tariant „durna”. Ir čia nieko nedarysi, šita saujelė gerai apmokamų propagandininkų, nors ir patys nėra skaitę Stambulo konvencijos, turi geriausią  laiką eteryje, vietas pirmuosiuose didžiųjų portalų puslapiuose, nekalbant apie nacionalinį transliuotąją, kuris tarsi privalėtų skirti laiką visoms nuomonėms eteryje, tačiau leidžia į valias kalbėti tik influenceriams ir kitokio plauko veikėjams, kurie agituoja už Stambulo konvenciją.

Neapsikentęs dėl nuolatinio tyčiojimosi iš Lietuvos visuomenės Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionas Paulius Vaineikis išplatino atsakymas žmogaus teisių centro „ekspertams“, LRT, Lietuvos Ryto, 15min, TV3, „laisvės“partijos ir visiems kurie IŠKREIPIA Tiesą. (Iš čia kyla žodis – „iškrypėliai“):

Esu jūsų pažemintas! Jūs sutrypėte visas mano socialinės lyties, požiūrio į pasaulį, į LTseimą, į meilę LGBT ir laisvės… (atsiprašau) į mano vaivorykštės partiją. Kaip jūs išdrįsote homofobiškai mane išvadinti „kunigu“ (jūs pavartojote tą bjaurią, purviną vyrišką giminę) pažeisdami mano lytišką susiorientavimą – tą nuostabią Adventinę dieną BŪTI AVATARU!!!

Jūs ką?! Nematėte, kaip aš stengiausi pasipuošti ir būti bent kiek į jus panašus – trans/lezb/Continental/Gay/Space/KalėdųEglutės ORIENTACIJOS!!! O AKINIAI, mano vaivorykštiniai RAINBOW akiniai, kuriai aš norėjau suprasti jūsų HOMOsapiens pasaulį!!!

Jūs net neįsivaizduojat, kaip užgauliai pavadinote mano pirmąjį pamokslą pasakyta jūsų – žmonių gimtąja kalba: „plūdu“!

SIAUBAS! Man tiesiog trūksta avatariškų žodžių išreikšti pasipiktinimui ir nuostabai su kokia NETOLERANCIJA jūs žiūrite į kitaip atrodantį, kalbantį, galvojantį?! Jūs patys tikriausi AVATAROFOBAI! Ir dar drįstate mane vadinti „homofobu“! Mane, kuris su tokia meile jums – HOMAI stengiausi padaryti Šventę!

ĮSIDĖMĖKIT, tai pati baisiausia HATE SPEECH kalba, kurią galėjau patirti aš – mažasis avataras!

Kad jumis UŽBANINTŲ visi pasaulio socialiniai tinklai!!!

Negana to jūs, ruošiatės kitą mėnesį patvirtinti kažkokią stabuburbulo konvenciją, kuria norite visiškai sunaikinti MANO, kaip įtin retos seksualinės – avatariškos mažumos teises! Patys, šlykščiausiu – gyvatišku būdu, niekam nesakant, tyliai, nuslepiant nuo tos gražios Konvencijos Autorių, kurie nuoširdžiai dirbo eilę metų, kad apgintų jūsų HETERO primatų – moteriškas teises nuo smurto, įkišote savo GENDER-pirlį-tirlį, o mane avatarine mažumą, PAMIRŠOTE!?

JŪS – Begėdžiai, be sąžinės! Aš tikrai dabar pasiskųsiu jūsų tarptautinėms homų teisėms! Jus visus atleis iš darbo ir visų Seimo, ministrų pareigų!

Gerai Apie jus toks vienas Homas apaštalas Paulius rašė:
„Jūs pilni visokio neteisumo, piktybės, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, ŽUDYNIŲ, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų!

Jūs – šmeižikai, Dievo nekentėjai, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, IŠRADINGI PIKTADARIAI, neklausantys tėvų, neprotingi, neištikimi, BE MEILĖS, negailestingi! Nors žinot Dievo sprendimą, jog visą tai darantys VERTI MIRTIES, jūs ne tik patys taip darot, bet ir palaikot taip darančius“! (pagal Rom 1,29-32).Hei, mieli HOMO: „Argi Aš trokštu, kad nedorėlis mirtų, o ne kad grįžtų iš savo kelio ir gyventų? Tai Viešpaties DIEVO (Visatos Avataro) ŽODIS“ (Ez 18,23).

Ir dar! Labai RIMTAI: perspėju, kad turite nebedaug laiko! Neerzinkite Dievo ir Lietuvių tautos su savo visoms GENDERIZMO, nesamonėm. Kviečiu visus kurie išdavėt Tėvynę, pardavėt Lietuvos vaikus, jaunimą ir šeimas šėtonui (nesvarbu raudonam, rudam, žaliam ar vaivorykštiniam) nuoširdžiai daryti atgailą!

Gavėnia – Dievo Malonės laikas visiems daryti atgailą, palikti nuodėmę, grįžti pas Viešpatį!
(Jei kam nors, skaitant užėjo noras mane pasiųsti ant „trijų raidžių“, primenu, kad yra toks kurortas Peru valstybėje, paprašysiu nupirkti ir bilietą!).

Jei kas manot, jog šiandien gali likti neutralūs ir tavęs „Stambulo konvencija” nepalies, pasakysiu pranašystę, atsitiks taip, kaip 1940 metais:

„Kai žmogiškos kančios bedugnėje atsiskleidė melas, žmonės TIK TADA suvokė: mus apgavo! Leidomės būti apgauti nacių, bolševikų. Ne, tai nebuvo tiesa, tai buvo baisus tiesos IŠKREIPIMAS!

Siekiant pateisinti ir išlaikyti klikos DIKTATORIŠKĄ valdžią, blogis nuo vaikystės mums buvo pateikiamas, kaip gėris. Diktatoriai žino: blogį būtina vadinti „gėriu“, nes žmogus nori gyventi dėl gėrio…“ (G.Kuby „Gender revoliucija).

…ŠAUKIU AŠ TAUTĄ NUODĖMĖS UŽGUITĄ!

Mažesnysis brolis AVATARAS OFM

1...1 0771 0781 079...1 718Nuo 1 718 1 078 puslapis