Laukėme, laukėme ir pagaliau sulaukėme: pagaliau paskelbta apie nors vieną šios Vyriausybės reformą, kuri galbūt bus naudinga didelei visuomenės daliai.
Iki šiol žadėtos reformos arba baigdavosi kalbomis, arba būdavo priimami prieštaringai vertinami sprendimai. Didžiulių protestų sulaukė miškų pertvarka, vargu ar atsirastų bent vienas dirbantysis, patenkintas naujuoju Darbo kodeksu, aukštojo mokslo pertvarka irgi kol kas atrodo taip, lyg kas būtų šakėmis perbraukęs vandenį. Arba dar baisiau: kalbama apie būsimą universitetų naikinimą, visiškai nepagalvojant apie gresiančias pasekmes.
Vyriausybės programoje numatyta daugybė pokyčių, tačiau artimiausiu metu sulauksime tik vieno. Kol kitų ministerijų vadovai, atrodo, vis dar apšilinėja kojas naujuose postuose, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su savo komanda jau apšilo ir kimba į darbą. Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta, kad teritorinių darbo biržų pertvarka įvyks kitų metų trečiąjį ketvirtį, ministerija nelaukia, kol baigsis terminas, ir pertvarkas pradėjo jau šių metų pradžioje.
Džiugu matyti, kad pertvarka nevykdoma bet kaip. Visų pirma nuo sausio vykdomi bandomieji projektai trijose teritorinėse darbo biržose. Jei tai nepasiteisintų, reformą būtų galima stabdyti. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža įsitikino, kad bandymai pasiteisino, todėl paskelbė apie pradedamą visuotinę reformą.
Reformos esmė – Lietuvos darbo biržoje ir jos teritoriniuose padaliniuose bus mažinamas vadovaujantį darbą dirbančių žmonių skaičius ir didinamas tiesiogiai su klientais dirbančiųjų skaičius. Taip pat ketinama atsisakyti prievolės bedarbiams būtinai važinėti į Darbo biržą, pereinant prie bendravimo nuotoliniu būdu. Tikimasi, kad permainos padės sutaupyti ir sumažės nedarbas. Tiesa, sutaupyta bus ne kažin kas – apie 1,8 mln. eurų per metus. Tačiau jei visos institucijos būtų pertvarkomos, gal ir koks milijardas susitaupytų.
O svarbiausia, kad dėl darbo biržos reformos niekas nenukentės. Lietuvos darbo biržos vadovė Ligita Valalytė užtikrino, kad nebus atleistas nė vienas žmogus, tik bus peržiūrėtos jų funkcijos. Vietoj 1433 liks 1290 etatų. Nebeliks popierių nešiotojų etatų, visi, norėsiantys užsidirbti, turės dirbti, o ne imituoti darbą, kaip neretai būdavo iki šiol. Daug uždirbančių vadovaujančias pareigas užimančių valdininkų skaičius sumažės nuo 223 iki 103. Puiku. Nes dabar yra skyrių ir įvairių padalinių, kuriuose dirba po 5 žmones, iš kurių vienas – vedėjas, neretai dar turintis ir pavaduotoją. Bandomieji projektai Utenoje, Panevėžyje bei Marijampolėje įrodė, kad reforma ne tik padės sutaupyti, bet ir bus išvengta raštų rašymo iš skyriaus į skyrių, todėl liks daugiau laiko bendrauti su darbdaviais bei bedarbiais.
Belieka tikėtis, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos pavyzdžiu užsikrės ir kitos ministerijos. Tada nereikėtų kalbėti apie tai, kad kitąmet Žemės ūkio ministerijai teks nurėžti 25 mln. eurų, kad Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijoms finansavimo didinti neįmanoma, nors prieš rinkimus vėliau juos laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovai dievagojosi, jog švietimui ir kultūrai bus skirtas išskirtinis dėmesys.
