Lietuvoje be protestų ar net teismų negalima pastatyti ne tik skulptūrų, kioskų, bet ir visuomeninės paskirties objektų. Kauniečiai dar prisimena, kaip ilgai, vieniems protestuojant, o kitiems pritariant buvo ieškoma vietos Vytauto Didžiojo skulptūrai. Visi prisimena, kiek būta ginčų, kurioje vietoje – Nemuno saloje ar prie „Megos“ turi įsikurti „Žalgirio“ arena. Visi prisimena, kiek būta lietuviams įprastų ginčų, kas areną projektuos – prancūzas architektas ar lietuvių architektų komanda. Taip pat buvo ginčijamasi dėl statybos kainos ir t.t. Tad nieko nuostabaus, jog Kauno miesto savivaldybei užsimojus rekonstruoti Lietuvoje patį seniausią, dar 1921 m. statytą, S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, vėl užvirė tie patys banalūs mūšiai.
Vilniaus „Žalgirio“ stadionas. Dainiaus Labučio nuotr.
Sutikime, jog stadionai ar pramogų bei sporto arenos yra vieni riebiausių statybų bendrovių kąsnių. Kauno stadionas, kuriame rekonstrukcijos darbus planuota pradėti jau šį mėnesį, bet dėl skundų nepradėta, kainuotų miestui 34,95 mln. Eur. Už tiek pinigų stadioną rekonstruoti pasisiūlė savivaldybės viešąjį konkursą laimėjusi Turkijos bendrovė „Kay Insaat Sanayi ve Ticaret“. Darbus planavo atlikti per 20 mėn. Aišku, gali būti, o paprastai taip visada būna, jog statybų eigoje pabrangsta statybinės medžiagos, daugiau užsiprašo subrangovai ir statybos ne tik užsitęsia, bet ir gerokai tampa brangesnės. Kaip ir Valdovų rūmai. Bent Lietuvoje neteko girdėti nė vieno atvejo, kad viešosios paskirties objekto statybos sąmata statant sumažėtų. Atvirkščiai. Jos bent kiek padidėja. Gal ne tiek daug, kiek laikinosios sostinės „auksinio“ tualeto statyba, bet vis vien bent kažkiek.
Kita vertus, nerekonstruoto S.Dariaus ir S.Girėno stadiono išlaikymas kasmet kainuoja Kauno miesto savivaldybei 800 tūkst. Eur. Tad miestas suinteresuotas pradėti, o ir užbaigti rekonstrukciją kuo greičiau. Kad rekonstruotas stadionas pradėtų duoti ne nuostolius, bet pelną. Juolab kai Vyriausybė taip pat pažadėjo prisidėti prie statybų. Kitąmet skirs 1,6 mln. Eur.
Reikėjo parduoti privatininkams?
Turbūt Kauno miesto savivaldybės tarybai, merui bei administracijai būtų buvę daug mažiau galvos skausmo, jei stadiono būtų tiesiog atsikratę. Prieš tai aplaužytose tribūnose priauginę nemažų berželių, krūmelių ar bent dilgėlių. O tada pardavę nualintą stadioną privatiems verslininkams. Kad nusiardytų ir ką nors gigantiško pastatytų. Aišku, jau ne sporto interesams. Būtent taip Vilniuje atsitiko su buvusiu „Žalgirio“ stadionu, prieš kelerius metus parduotu statybų įmonei „Hanner“. Vilniaus savivaldybė sutiko, kad stadiono vietoje, 6,6 ha teritorijoje, išdygtų daugiabučiai administracinės paskirties pastatai, viešbučiai. Stadiono vietoje jau statomas 200 kambarių viešbutis. Išdygs ir įspūdingas verslo centras. Bendra investicija į buvusio stadiono teritoriją sieks 200 mln. Eur.
Tad su visuomeninės paskirties turtu galima elgtis diametraliai priešingai nei elgiasi Kaunas? Vilniaus miestas savo turtą tiek nustekeno, kad stadiono teritorijoje, anot „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, jau lakstė stirniukas. Kažin, ar verslininko nufotografuotas, bet iš principo toks stirniukas ar bent kiškis tikrai galėjo lakstyti. Ir rupšnoti stadioną apžėlusius krūmynus, bruzgynus.
Kada atsitokėsime? Gal kai Vilniuje neliks jokių laisvų plotų stadionų statyboms? Lietuva „laukė“, kol Rūta Meilutytė atveš iš olimpiados Londone auksą. O tada puolė masiškai rekonstruoti, remontuoti apgriuvusius šalies baseinus. O dabar, matyt, teismuose bylinėdamasi besiginčydama lauks, kol Lietuvos futbolo rinktinė taps pasaulio čempione. Štai tada visi susitaikytume. Be jokių teismų, pykčių pultume rekonstruoti ar statyti naujus stadionus.
Nepardavė privatininkui, todėl kentės?
Atrodo, viskas puiku. Liepą oras toks pats karštas kaip Turkijoje. Tik pradėkime dirbti. Tačiau ar pas mus kas nors taip lengvai pradedama, kaip gal norėtų iš verslo atėjęs Kauno meras? Savivaldybės skelbtame S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos konkurse iš viso dalyvavo 8 bendrovės. Kai kurios buvo išbrokuotos, nes neatitiko konkurso sąlygų. Dvi bendrovės – „Versina“ ir „KRS“ – nelaimėjo konkurso, nes pasisiūlė atlikti darbus už didesnę nei turkai kainą. Turkų kaina buvo apie pusmilijonį eurų mažesnė. Atrodo, nieko asmeniško. Kare kaip kare. Pralaimėjai garbingai konkursą – ir viskas. Padėk istorijoje tašką. Dalyvauk kituose konkursuose. Gal laimėsi ten. Bet Lietuvoje taip paprastai nebūna. Lietuvoje mėgstama veikti komplikuotai. Beveik nė vienas viešas konkursas kažkodėl neapsieina be skundų ir teismų šleifų. Net keista, kaip Kauno miesto savivaldybės administracija to iš anksto nenumatė. Tarkime, jei manai, kad darbas bus pradėtas nuo šių metų liepos, labai gali būti, jog darbai bus pradėti kitąmet birželį. Įvertinus bylinėjimosi trukmę. Be to, gali būti, jog turkai tokio delsimo išsigąs ir patys iš Kauno pasitrauks. Juk turkai apie 46 mln. Eur vertės sutartį su Kauno savivaldybe pasirašė dar šių metų birželį, o darbai – nepradėti.
Nesiimu spręsti, ar panašiai galvoja konkursą pralaimėjusieji, tačiau liepos pradžioje teismas stadiono rekonstrukcijos darbus sustabdė. Bendrovė „Versina“ siekia, kad būtent ji būtų pripažinta Kauno savivaldybės skelbto konkurso laimėtoja. Ir taip visai neoriginaliai, bet kaip Lietuvoje jau įprasta, prasidės ilgas teismų maratonas. Per visas pakopas. Bet Kauno miesto savivaldybė – taip pat ne pėsčia. Pareikalavo, kad besibylinėjanti „Versina“ duotų 1,1 mln. Eur užstatą. Ir jei galiausiai bylą pralaimėtų, už tuos pinigus būtų kompensuoti dėl nepradėtos rekonstrukcijos patirti finansiniai bei laiko nuostoliai.
Tad vieni ginasi, kiti puola, o visuomenė vis laukia naujų ar naujai rekonstruotų stadionų bei kitų visuomeninių erdvių. Skaičiai pamąstymui. Po rekonstrukcijos Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione tilps 15 tūkst. žiūrovų per varžybas bei 30 tūkst. – per koncertus. O Vilniuje, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione, kur treniruojasi mūsų futbolo rinktinė, telpa tik 5 tūkst. žiūrovų. Dvigubai mažiau nei laikinojoje sostinėje. Tad savaime aišku, kur vyks tarptautinės varžybos, kur tekės sporto aistruolių srautai, ir kas gaus pelną už bilietus. Gali būti, jog kažkas to labai nenori.
