Odesos krikščionių, žydų ir musulmonų tikintieji Ukrainoje vienijasi prieš Rusijos agresiją.
Halya Coynash
Didžiausių Odesos krikščionių bažnyčių atstovai, taip pat Odesos vyriausiasis rabinas ir imamo pavaduotojas susivienijo remdami taiką ir prieš karą Ukrainoje.
Prisidėdami prie Odesos gyventojų pastangų ginti miestą nuo laukiamo Rusijos puolimo, šie atstovai savo kreipimesi atskleidė melą, kurį naudoja Maskva mėgindama pateisinti savo invaziją.
Tie, kurie yra laisvi, nereikalauja „išlaisvinimo“. Vadinamasis „rusų pasaulis“, kurį Rusija neša Ukrainai, yra pragaras ir naikinančioji jėga,- sako jie.
Svarbu tai, kad tarp tikinčiųjų atstovų yra Ukrainos stačiatikių bažnyčios arkivyskupas Pavlo Poleščiukas, kuri bent kol kas tebėra susijęs su Maskvos patriarchatu.
Nors jo kreipimasis yra mažiausiai atvirai proukrainietiškas, tačiau pats jo politinis dalyvavimas yra tarp įvairių konfesijų atstovų yra labai svarbus, atsižvelgiant į gan atvirą Rusijos patriarcho Kirilo paramą Rusijos invazijai bei Rusijos lyderio Vladimiro Putino iškreiptam požiūriui į Ukrainą.
Pirmasis kalbėjo tėvas Pavlo, pabrėždamas, kad Odesoje ir Odesos srityje visos tautybės ir tikėjimai visada gyveno darniai ir meldėsi už taiką ir kad Odesa nenukentėtų…
Tėvas Teodoras Orobetsas, Ukrainos stačiatikių bažnyčios Odesos vyskupijos sekretorius prisijungė prie maldos už taiką Ukrainai. Kalbėdamas ukrainiečių kalba, jis sakė: „Laisviesiems nereikia išsivaduoti ir išsilaisvinti. Odesa yra laisvę mylintis miestas, kaip ir visa Ukraina, kuri gyvena taikoje su visais savo kaimynais. <> Rusų pasaulis, kurį Rusija atneša, yra ne taika, o blogis, kuris griauna mūsų miestus, kaimus ir žudo mūsų žmones”.
Odesos ir Pietų Ukrainos vyriausiasis rabinas Avrahamas Wolfas, vadina „Odesos žydų bendruomenę pavyzdžiu daugeliui žydų bendruomenių visame pasaulyje. Jis sako, kad daugelis jo sutiktų rabinų pavydi, kokia laisva yra Odesos bendruomenė.
„Didžiuojuosi, kad gyvenu tokiame mieste, kur galiu susikalbėti rusiškai ir visi mane supranta bei padeda. Tai yra ištikimiausias miestas ir šalis kiekvienam piliečiui, kuriame galite laisvai dirbti ir tobulėti. Meldžiu Visagalį, kad atsiųstų taiką mūsų žemei, kad gyventume taikoje ir santarvėje“,-sako jis.
Ukrainos graikų katalikų bažnyčios ir vyriausiasis karinių jūrų pajėgų kapelionas Odesoje tėvas Oleksandras Smerečinskis Odesą vadina didele šeima, kurioje visi labai skirtingi, tačiau vieningi.
„Mums nereikia nieko išvaduoti. Mums tereikia kad paliktumėte ramybėje, kad galėtume kurti savo daugiatikę, daugiatautę, tačiau vieningą Ukrainos žemės šeimą ir Ukrainos valstybės dalį. Nereikia mūsų išlaisvinti. Eikite namo!”
Imamas pavaduotojas Askaras Olegovičius Džasimovas pabrėžia, kad Ukrainos musulmonai nori taikos visiems, ir meldžia Kūrėją „išsaugoti mūsų šalį, mūsų mylimą Ukrainą, <> Mes visi vieningi kovoje su blogiu, o blogis neturi tautybės. Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!”
Visi griežtai atmeta esminius Maskvos pasakojimą apie Odesą, Ukrainą ir spėjamas Rusijos invazijos priežastis. 2014 m. Putinas tvirtino, kad Ukrainos lyderiai Maidane buvo „fašistai“ ir antisemitai, tačiau Ukrainos žydų bendruomenės lyderiai jam griežtai prieštarauja.
Vėlesniais metais buvo kelios insinuacijos apie tariamą diskriminaciją, „pogromus“ ir kt., kurias atitinkamos bendruomenės taip pat greitai atmetė.
Putinas dabar tvirtina, kad Rusijos invazija ir siaubingas civilių bombardavimas yra nukreiptas tam, ką jis vadina Ukrainos „demilitarizavimu ir denacifikavimu“. Tačiau pastarąjį teiginį atmetė Holokaustą išgyvenę asmenys ir vyriausiasis Ukrainos rabinas bei Odesos vyriausiasis rabinas.
Kremlius taip pat tvirtina, kad Rusija „gina“ rusakalbius nuo tariamo Kijevo „genocido“, kad jis išvaduoja juos iš „fašistinės“ chuntos.
Tokius mitus griežtai atmeta ne tik Odesos religiniai veikėjai. Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos dienos rusakalbiai Odesos gyventojai susivienijo, parodydami Maskvai ir pasauliui, kad jie yra ukrainiečiai, ketinantys ginti savo miestą nuo Rusijos agresoriaus.
Diena iš dienos palei pajūrį ilgos savanorių grandinės pylė smėlio maišus, kad blokuotų įsibrovėliams kelią. Kiti suvirino geležinius strypus, kad blokuotų rusų tankus, kad išmoktų naudotis šaunamaisiais ginklais ar gaminti Molotovo kokteilius.
Kremlius turi suprasti, kad niekas nesiruošia sveikinti įsibrovėlių kaip „išvaduotojų“ ir nedovanoti jiems gėlių, o įsiveržusias pajėgas pasitiks barikados, benzinas ir didžiulės teritorinės gynybos pajėgos, kurios padarys viską, kad apgintų Odesą ir Ukraina.
