Netekome mokslininko, mąstytojo, politinio ir visuomenės veikėjo, Kovo 11-osios akto signataro, profesoriaus Broniaus Genzelio

Eidamas 90-uosius metus mirė garsus politinis ir visuomenės veikėjas, Žmogaus teisių gynėjas, Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Valstybinės mokslo premijos laureatas Bronislovas Genzelis.

B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16-ąją Aukštadvaryje, Trakų rajone. 1959 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo valstybinį universitetą, filosofijos istorikas. Filosofijos mokslų daktaras, profesorius.

1959–1961 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija).

1961–1964 m. buvo Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto aspirantas. 1964–1992 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas.

B. Genzelis dar iki Sąjūdžio Filosofų klube prisidėjo prie laisvos minties diskusijų kultūrinėmis, istorinėmis temomis, kurios ardė totalitarinį režimą. 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1958 m. buvo SSKP, nuo1990 m. – Lietuvos komunistų partijos narys, 1989–1990 m. – LKP Centro komiteto biuro narys. Nuo 1990 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys.

Buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys.1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje, 1989–1990 m. buvo SSSR Aukščiausiosios Tarybos narys. Lietuvos komunistų partijos atskyrimo nuo SSKP Koordinacinės tarybos pirmininkas.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose
1992 m. B. Genzelis išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Nuo 1995 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.
1992–1996 m. – Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

1994–2005 m. – Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, taip pat Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.
1995–1998 m. – Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmininko pavaduotojas.

1995–2008 m. – LSDP narys, tarybos narys (1999 m.).

1998–2008 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, nuo 2008 m. – klubo pirmininko pavaduotojas.

2002–2004 m. – Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.

2010 m. B. Genzeliui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriaus vardas.

B. Genzelis: „Studijuodamas pasaulio politinę istoriją suvokiau, kad visos imperijos anksčiau ar vėliau žlunga ir kad po savo griuvėsiais gali palaidoti ištisas tautas. Susimąstydavau: koks likimas ištiks lietuvius? Siekiau, kad Lietuvos piliečiai susipažintų su pasaulio kultūros lobynais, savo tautos praeitimi (jeigu tauta nesuvoks savas ties, vėliau jos niekas nereanimuos.“

Signataras 2000 metais apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2008 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos mokslo premija.

Profesorius B. Genzelis daug jėgų ir išminties skyrė Lietuvos kultūros sąveikos su kitomis tautomis tyrimams, taip pat tapo sovietų imperijos griuvimo metraštininku, paliko daug vertingų atsiminimų apie Sąjūdžio priešistoriją ir veiklą.

Mokslinių tyrimų sritys : Lietuvos kultūros istorija, politinių sistemų raida Lietuvoje ir politinė filosofija.

7–ių monografijų autorius, sudarė ir redagavo 17 kolektyvinių monografijų ir vadovėlių, paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių Lietuvos, JAV, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Čekijos, Rusijos ir Latvijos mokslinėje spaudoje.
Dėsto Lietuvos kultūros istoriją, filosofijos įvadą, politinių ir socialinių teorijų raidą Lietuvoje, aktualias politinės filosofijos problemas, Lietuvos filosofijos istoriją.

Yra parašęs knygų filosofijos ir kultūros istorijos klausimais, sudaręs antikos, viduramžių, renesanso bei naujųjų laikų Vakarų Europos ir Amerikos filosofijos chrestomatijų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių. Išleido Sąjūdžio istorijai skirtas knygas, atsiminimus: „Istorija ir mes“ (1998 m. ), „Sąjūdis: priešistorė ir istorija“ (1999 m.), „Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai“ (2006 m.), „Užvertas puslapis“ (2009 m.), „Kelias į Nepriklausomybę : Lietuvos Sąjūdis 1988–1991“ (2010 m.), „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ (2016 m.).

2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2003 m. vasario 12 d. – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, 2008 m. vasario 5 d. – LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2010 m. kovo 2 d. – atminimo medaliu – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų. 2008 m. jam skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“.

Profesorius B. Genzelis buvo žinomas kaip aktyvus žmogaus teisių gynėjas – buvo 1989 m. iniciatyvinės grupės parengtos Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos bendraautorius ir pirmosios oficialios atgavusios Nepriklausomybę – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjas (1990 m.) bei ilgametis jos komiteto narys.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija reiškia gilią užuojautą velionio artimiesiems, jo mokiniams  ir mokslo bendražygiams. Tegu Dievas suteikia visiems kuo daugiau tikėjimo,vilties ir  stiprybės.