Pagaliau viešumą pasiekė tai, apie ką ilgai buvo tik šnabždamasi – Nacionaliniame susivienijime (NS) prasidėjo įnirtingas ir sisteminis mūšis dėl partijos kontrolės.
Tai nebe paprasti nesutarimai, o egzistencinė kova dėl partijos krypties, vertybių ir net pačios teisės egzistuoti kaip savarankiškai politinei jėgai.
Vos tik įsteigus NS, dar prieš kelerius metus, pasipylė siūlymai jungtis su kitomis tariamai patriotinėmis partijomis – dauguma jų po Europos Parlamento ir Seimo rinkimų buvo nušluotos nuo šalies politinio žemėlapio. Tačiau NS ne tik išgyveno, bet ir sustiprėjo, išlaikydama vertybinę kryptį ir augindamas rėmėjų gretas.
Tikras lūžis įvyko, kai antrajame Seimo rinkimų ture Vytautas Sinica pateko į parlamentą, ir NS įgijo parlamentinės partijos statusą. Nuo to momento susidomėjimas partija išaugo daugybę kartų.
NS tapo patraukli ne tik ideologiškai, bet ir strategiškai – per ją galima pasiekti valstybės finansavimą, žiniasklaidos tribūnas, o svarbiausia – politinį legitimumą. Dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai milžiniškos viešosios lėšos nukreipiamos į ginkluotės įsigijimą bei paramą Ukrainai, NS atsidūrė ir finansinių-interesų lauke. Per mažą, bet oficialų ir vertybiškai aiškų politinį darinį galima bandyti prisidengiant patriotine retorika siekti įtakos ten, kur sukasi realūs pinigai ir sprendimai.
Neatsitiktinai NS gretose atsirado vadinamieji „Kauno vaikinai“ – asmenys, anksčiau sieję save su TS-LKD, kurie dabar netikėtai iškilo kaip aktyvūs veikėjai. Kažkokiu būdu jie prie savęs patraukė net ir V. Sinicą – vieną iš pagrindinių NS lyderių.
Šis pokytis ryškiai pasimatė per 2025 m. Vasario 16-osios eiseną su deglais Vilniuje, kurioje kartu su V. Sinica petys į petį žygiavo ir kelios kontraversiškai vertinamos asmenybės. Šis vaizdas sukėlė rimtų klausimų: ar tai buvo apgalvotas politinis žingsnis, ar tiesiog nekontroliuojamas artėjimas prie marginalių jėgų?
Kad ir kaip būtų, šis pasirodymas neišvengiamai sukūrė viešas asociacijas, kurios leido oponentams prabilti apie NS radikalėjimą ar susiliejimą su veikėjais, turinčiais visiškai priešingus tikslus.
Šarūnas Jasiukevičius su Edvinu Jusiu, kalbėdamas laidoje „Neredaguota“, šiuos procesus faktiškai patvirtino. Jis nedviprasmiškai pareiškė, kad „atgimus konservatoriams“ NS nebereikalinga.
Laidos ištraukas klausykite ČIA:
Tai ne pavienė nuomonė, o signalas, kad partija sąmoningai stumiama į integracijos su TS-LKD pusę. NS tampa „gardžiu kąsneliu“ – jį nori perimti tie, kurie išmano, kaip užvaldyti jaunas, dar besiformuojančias partijas, nukreipiant jas patogių interesų link.
Šioje situacijoje tampa vis aiškiau, kad NS atsidūrė tarp dviejų polių: viename – tie, kurie tikisi išlaikyti pradinę, aiškiai suformuluotą partiją, kitame – tie, kuriems NS yra tik patogi platforma, vedanti į postus, finansines galimybes ar net asmeninį išlikimą besikeičiančioje politinėje struktūroje. Ir ši dinamika neatsiejama nuo platesnio konteksto.
TS-LKD šiuo metu išgyvena vidinę krizę. Tai rodo silpnėjantys rinkimų rezultatai, auganti kritika Gabrieliaus Landsbergio vadovavimui, bei giliai įsišaknijęs nepasitikėjimas partijos viduje, kuris viešai vis dar slepiamas. Lauryno Kasčiūno išrinkimas TS-LKD pirmininku parodė ne tik ideologinį poslinkį konservatyvumo link, bet ir galimą bandymą jį „neutralizuoti“ įtraukiant į senųjų partinių struktūrų logiką. Jo aplinka tai jaučia – todėl vienas iš būdų stiprinti įtaką tampa NS perėmimas ar bent jau jos susilpninimas.
Suprasdami, kad viduje pokyčius inicijuoti sudėtinga, konservatyviojo flango veikėjai gali ieškoti išorinio pastiprinimo. Vienas logiškų žingsnių – pervilioti dalį aktyvių, ideologiškai artimų NS žmonių. Geriausiu atveju – prisijungti visą NS. Net jei jungtuvės neįvyktų, vien NS susilpnėjimas ar skilimas jau būtų pergalė – būtų pašalintas konkurentas, galintis kelti grėsmę TS-LKD dominavimui dešinėje.
Tuo metu NS viduje taip pat netrūksta įtampos. Nepasisekę rinkimai, organizaciniai iššūkiai, aiškios strategijos trūkumas – visa tai kuria dirvą nekantriems sprendimams. Jaunesni aktyvistai nori rezultatų čia ir dabar. O kai kurie vyresnieji, galbūt prisimindami sovietmetį, šiandien žvelgia į politinę naudą ne kaip į priemonę tikslams pasiekti, o kaip į tikslą savaime.
Taigi partijoje vyksta ne šiaip ginčas dėl pirmininko, valdybos ar taktinių klausimų. Vyksta bandymas perrašyti NS tapatybę. Jei laimės tie, kuriems partija tėra įrankis karjerai ar priėjimui prie finansinių resursų, NS taps dar viena politine forma be turinio. Jei atsilaikys tie, kurie mato NS kaip pareigą Lietuvai, istorinei teisybei ir sąžinei – partija išlaikys tapatybę.
Pasirinkimo metas čia pat. Ir jis nulems, ar NS išliks kaip autentiška jėga, ar taps eiliniu projektėliu didesnių struktūrų paraštėse.
Arūnas Ražas
Dėl Lietuvos likimo susirūpinusieji dėjo viltis į susikūrusį Nacionalinį susivienijimą. Tikėjo, ar bent vylėsi, jog tai bus Tautą VIENIJANTI, bendradarbiavimui ją telkianti, o ne nuo visų atsiskyrusi, savyje užsidariusi, arogantiška partija.
Būtų naivu tikėti, jog valdžioje esančios partijos, kurios Susivienijime matys ne bendražygį, padedantį saugoti Lietuvos Nepriklausomybę, jos kultūrinį paveldą, jos Konstitucijos neliečiamybę, nesiims jai kenkti, nekomandiruos į ją tų, kieno užduotis bus skleisti partijoje nepasitikėjimą vienų kitais, skatinti tarpusavio konkurenciją, skaldyti ją ir galiausiai partiją sunaikinti. Naudojantis tuo, kad jėgos nelygios, tai ir vyksta…
Be to, sėkmingai dirbanti ši partija labai trukdytų ir kaimynėms, turinčioms Lietuvoje savo tikslų?
Bet tai nebūtinai turi pribaigti partiją! –
Kad ir kaip sunku būtų, brandūs, suaugę žmonės, pasitelkę išmintį, kantrybę, savo žinias, gali išsiaiškinti silpnąsias partijos vietas (ar net ligas), ir bendrom jėgom visa tai įveikti. Kai kam tektų išmokti ne tik kritiškai, bet ir su humoru pažvelgti į save, į savo klaidas, išmokti laiku save sustabdyti, įsiklausyti ir į kitus. Ir išmokti tapti Tautą VIENIJANČIA partija.
Nepasiduok, Susivienijime – įkvėpk, iškvėpk, ir su RAMIA GALVA, BLAIVIU PROTU imkis vienijimo darbo. PRADĖK NUO SAVĘS!
SĖKMĖS!
Jeigu Šarūnui TS-LKD yra labai šauni – kokia prasmė jam kalbėti apie nešaunias partijas, pvz. NS? Jau vien tai yra įtartina, žinai…
” Nacionalinis susivienijimas kryžkelėje: prasidėjo kova dėl partijos sielos..”
Kas daugiau mažiau seka vietinius „politinius įvykius”, tas skaitė medijose kaip nelabai „patritiniai” NS atžvilgiu akylesni „dėdės” dar NS „gimdymo” laiku pastebėjo ir rašinėjo, kad NS yra „politinių” kovų užgrūdintos, konspiracinius-žvalgybinius… metodus įvaldžiusios KGB pseudo konservatorių chebros eilinis projektas.. Toks pat kaip ir pseudo liberalai, pseudo krikščionys demokratai, buvę „tautininkai”…. Taip kad nuo NS „politinės” pradžios jau yra daugiau nei aišku kam priklauso NS „siela”, kad ir kokie „politiniai” žaidimai ir „patriotinės” scenos visokio „politinio” plauko politikierių būtų vaidinama…
Svarbiausia, kad Sinica tyli ir apsimeta, kad nieko nevyksta. Negalėjau aptikėti, kad jis yra konservų projektas
Taigi jau kartą Sinica pasisakė apie partijos viduje esančius nesutarimus ir dėl pozicijos Š.Jasiukevičiaus atžvilgiu. Sakė reikės spręsti iškilusias problemas. Matyt išsiskaitote iš teksto, kad Sinica yra kitas eilėje būti šalinamas iš partijos. O ir kam smagu skalbti „partijos apatinius” viešai.
Bent jau mano karta patyrė begalę tokių profesionalų šmeižto kampanijų, skirtų „liaudies priešams demaskuoti”. Joms surengti buvo naudojamasi ne tik uolių komjaunimo aktyvistų, sovietinių pareigūnų šeimos narių, bet ir karjeristų, ar tiesiog pavydžių, neramių sielų paslaugomis.
O kokių gudrybių būdavo griebiamasi! Ir kaip tie nusikaltėliai pakenkdavo savo aukos sveikatai! Na, kam, pvz., sukelti triukšmą įmetus savo auką į Nerį, jei galima šmeižto smūgis po smūgio žmogui varyti infarktą. Juk, kuo šmeižiamas žmogus doresnis, kuo labiau nesupras, kodėl ir kas čia dedasi, tuo labiau dėl to pergyvens, grauš save. O tu, „liaudies priešą išaiškinęs”, liksi kone didvyris! Gal ir karjeros laipteliu pakilsi, ar premiją gausi, ar pagaliau kelialapį į Druskininkų (arba Palangos) sanatoriją… Taigi, apsimoka akylam būti ir partijos Šerloko Holmso vaidmenį atlikti, a niaaa? …
Konciervai prisikvietė svetelių iš Rytų, kad šitie palengvintų karinę invaziją į Lietuvą ir mus vėl pasiųstų Sibiran arba sušaudytų už kampo. Nebent vokiečiu brigada galėtų sustabdyti, paversta į korpusą ir pan. Svarbiausia juk Lietuva be lietuvių, tiesa? Tie vadinamieji TS-LKD tik prisiplakėliai prie vienos pavardės, ne daugiau. Nebelikus šios pavardės – partija taps tik LDDP sparnu, o slaptą sutartį su ja juk turi nuo pradžių pradžios, tiesa?
Rimtas skirtumas tarp NS ir TS – LKD išryškėjo tik prasidėjus plačiam Rusų įsiveržimui į Ukrainą, kada suprantama parama pabėgėliams ukrainiečiams buvo begėdiškai „papildyta” atveriant vartus ateiviams iš Baltarusijos, Rusijos ir net Vid.Azijos. Kaip tyčia tada baigėsi nuolatiniai darbdavių skundai dėl darbo jėgos trūkumo Lietuvoje….kas ir paaiškino cinišką TS_LKD vadovaujamos valdžios elgesį. Toje vietoje NS neturi nusileisti nei TS, nei bet kam kitam valdžioje. O kiti skirtumai daugiau konjunktūriniai negu egzistenciniai
Ne. Skirtumai jau stipriai pasirodė kai konservai nusprende vaivorykšte nusidažyti.