Olava Strikulienė / Respublika
Tautinės neapykantos kurstymu kaltinamos anglų kalbos mokytojos, partijos Nacionalinis susivienijimas narės Alinos Laučienės byla vėl grįžta į Vilniaus apylinkės teismą.
Generalinė prokuratūra buvo bylą atsiėmusi, tačiau teisiamoji pageidavo, kad būtų teisiama. Mat priešingu atveju taip ir liktų neaišku, ar A. Laučienė, 2023 m. parašiusi straipsnį „Lietuvi, tavo šalis pavojuje”, tikrai jame kurstė ar nekurstė tautinę neapykantą. Juk tokį atsakymą gali pateikti tik teismas.
„Oi ne, neatsikabino, – patikino A. Laučienė, paklausta, ar prokurorai ją paliko ramybėje, – bet gera žinia yra ta, kad yra šioks toks procedūrinis laimėjimas. Susitarėme su mano advokatu, kad reikia apskųsti Vilniaus apylinkės teismą ir Generalinę prokuratūrą, kad jie neteisėtai pasiėmė mano bylą. Prokuroras neteisėtai tos bylos pareikalavo, nors aš per trečią teismo posėdį nesutikau, kad mano byla būtų grąžinta prokuratūrai. Tačiau teismas mano bylą prokuratūrai vis vien atidavė, nors nebuvo jokių naujų įkalčių, jokių papildomų duomenų iš mano pusės.
Ir visiškai nebuvo atsižvelgta į žmogų.
Pirmiausiai turėtų rūpėti žmogus – jo emocijos, jo sveikata. Aš juk nesu dar nuteista. O jeigu būčiau nuteista, vis vien esu Lietuvos pilietė. Jie negali su manimi tvarkytis taip, kaip jiems šovė į galvą! Arba taip taisyti savo darbo brokus!
Deja, kiek girdėjau, tai buvo pirmas atvejis Generalinės prokuratūros gyvenime, kada jie viešai paskelbia, ką darys su įtariamuoju nusikaltėliu! Šiuo atveju – su manimi. Juk jie patys pripažino, kad padarė broką, kad būtent todėl byla turėtų būti grąžinama į prokuratūrą. Tačiau byla į prokuratūrą grąžinta be mano sutikimo. Aš pasakiau, kad su tuo nesutinku ir turiu teisę nesutikti. Pasakiau, kad aš noriu, jog teismas mane arba nuteistų, arba išteisintų, kaip jau ten sugalvos pagal įstatymą. Bet jie, prokuratūra, pasiėmė bylą, sugaišino visą mėnesį. Dėl to mes apskundėme aukštesnės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas, ačiū Dievui, per mėnesį skundą išnagrinėjo ir nustatė, jog prokuratūra mano bylą atsiėmė neteisėtai. Todėl mano byla grąžinama į teismą. Jau paskirta teisminio posėdžio data, gegužės 14 dieną, 14 valandą.
Ir ką jie (prokuratūra) dabar darys?”
Kas liko svarstyti šiame, jau ketvirtame teismo posėdyje?
Turi būti bylos nagrinėjimo tęsinys, nes mane kaltinęs privatus detektyvas Olegas Rimanas dar nepasirodė.
Mane kaltinęs, skundą parašęs Markas Adamas Haroldas (buvęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys – aut. past.) apklaustas jau antrajame posėdyje.
Dar turi kalbos ekspertė Gintarė Herasimenkienė pasisakyti, kuri parašė ekspertizę prieš mane. Na, o paskutinė turėtų būti kalbos eksperto, gerbiamo Laimučio Laužiko ekspertizė, kuri yra už mane. Po to bus mano baigiamasis žodis.
Ar nepavargote kovodama?
Baisūs dalykai. Tai labai daug kainuoja jėgų. Ne tik man, bet ir Nacionaliniam susivienijimui. Kai važinėjame po Lietuvą, tai matome, kiek žmonės „išardyti”, kiek supykę dėl viso šito. Sako – kaip gali būti, kad vienas gali kalbėti, jog reikia šaudyti tėvus ar atimti vaikus, jeigu klausosi rusiškos muzikos – ir nieko?! Ir tokius kalbėtojus išteisina, nes, pasirodo, tai esanti jų nuomonė.
Pati ekspertė antrame teismo posėdyje aiškino, kad jei komentaruose žmogus parašo, kad galima ar reikia kažką sušaudyti, tai, pasirodo, čia ne agresija, bet tik jo nuomonė. Ar jūs galite įsivaizduoti, kur mes gyvename? O mane teisia dėl to, kad pavadinau perėjūnais tuos migrantus ir tuos vietinius žmones, kurie čia gyvena, bet nepadeda kurti mūsų šalies. Netgi čia gimę neišmoksta lietuvių kalbos ir nekalba lietuviškai. Gal dėl to, jog buki? Esą „bukas”, anot prokurorų, yra labai didelis įžeidimas, nors bukas yra medis – ne liaunas, bet užsispyręs, lūžtantis tuojau pat.
O šeštoji buko reikšmė – abejingumas. Jis abejingas ir sau, savo gyvenimui, savo vaikams. Leidžia juos į rusiškas mokyklas, nors puikiai žino, kad jų vaikai bus kiemsargiai, nes be lietuvių kalbos neįstos į universitetus Lietuvoje. Tai yra labai abejingi žmonės, o aš sakau, kad mes esame labai išprususi šalis ir tai įrodžiau.
Mes – labiau išprusę, nes mūsų kalba yra archajiškiausia visoje indoeuropiečių kalbų šeimoje. Mūsų kalba yra indoeuropietiškų kalbų pramotė. Įrodyta, kad net sanskritas už mūsų kalbą jaunesnis. 1992 metais parašiau straipsnį, kuris pasklido po visą pasaulį tarp lietuvių. Parašiau, kokiais punktais remdamasi UNESCO 1992 m. nustatė, kad mūsų kalba pati gražiausia, melodingiausia pasaulyje, ir į šitą kalbą dabar kiša svetimas raides ir dar svetimus diakritinius ženklus nori įkišti!
O Dieve, rašykite, kiek įmanoma dėl šitų dalykų! Budinkite tautą!
Kalbate taip, tarsi iškelta byla, skundai, prokuratūra jūsų nė kiek neišgąsdino…
O kodėl mane gali išgąsdinti? Aš esu pilietė, aš esu lietuvė. Aš esu atsakinga už savo kraštą. Vilniuje lietuvių kalbos jau beveik nėra, visi užrašai rašomi angliškai. Juk jie pratina mus, pamažėle lenda į mūsų sąmonę, kad ir močiutė iš kaimelio išmoktų perskaityti angliškus užrašus.
Jeigu mane nuteis, na, už grotų gal neįkiš, bet skųsimės aukštesnės pakopos teismams. Jei reikės, tai ir į Strasbūrą.
Gal prokuratūra norėjo pasiimti jūsų bylą ir daugiau dėl jos į teismą jau nesikreipti?
Taip ir buvo! Kaip man aiškino teisininkai (ne vienas, bet keli), jeigu mane teismas išteisins, prokuratūra turės man kompensuoti už išlaidas advokatams, už patirtą neturtinę žalą ir t. t. Nes mes (Nacionalinis susivienijimas – aut. past.) mokame advokatams, o ir žmonės aukoja. Jeigu būtų uždarę mano bylą, aš tada vis vien nebūčiau išteisinta. Aš kybočiau tarp mėnulio ir žemės. O aš noriu teisiškai žinoti, kokia yra mano vieta Lietuvoje, kur aš gyvenu. Nes išteisina arba nuteisia tik teismas, o ne prokuratūra.
Tai politinė byla ir ji nukreipta prieš Nacionalinį susivienijimą, kad jį sužlugdytų. Bet išėjo atvirkštinis procesas. Jie neapsižiūrėjo, kad Tauta jau pradeda kilti. Pradeda atsibusti ir galvoti, kas čia vyksta Lietuvoje.
Jaučiu didžiulį žmonių palaikymą. Kur tik nuvažiuoju, žmonės atpažįsta mane, apkabina ir už galvos susiėmę klausia, kas bus jų vaikams, kas jų laukia?
Į trečią mano teismo posėdį atėjo 60 žmonių, net nebuvo, kur sėstis, nes neleido įsinešti papildomų kėdžių. Senukai į sienas ramstėsi, nors kojeles jau skauda…
Labai daug sveikatos tai kainuoja. Gal tikslas toks – sužlugdyti tuos, kurie dėl Lietuvos dar kovoja? Sužlugdyti būtent tokiais metodais?
