Kristina Zamarytė-Sakavičienė
REPRODUKCIJOS INDUSTRIJOS LOBISTAI MANIPULIUOJA EMOCIJOMIS IR KLAIDINA – kodėl LRT neskelbia „tyrimo“ su tokia antrašte?
LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, vadovaujasi Lietuvos radijo ir televizijos įstatymu, kuris įpareigoja užtikrinti informacijos objektyvumą, nešališkumą ir lygiavertį įvairių nuomonių pateikimą.
O jei jau kalbame apie manipuliacijas emocijomis, tai norėčiau atkreipti dėmesį į keletą pavyzdžių:
Klausiau ir negalėjau patikėti, kad tai ne sapnas, o tikrovė, kai Žinių radijo laidoje, atsakydama į mano teiginius apie lobistinį Reprodukcinės sveikatos įstatymą, ta pati buvusi Seimo narė, kuri piktinasi emocinėmis manipuliacijomis, Morgana Danielė kartojo:
pasipriešinimas aborto, sterilizacijos ir kontracepcijos finansavimui iš PSDF yra dar viena moterų baudimo forma, JIE tiesiog nori bausti moteris – nebegali bausti fiziškai, tai siekia bausti finansiškai, per kišenę. JIE negali pakęsti minties, kad moteris pati kontroliuos savo gyvenimą (mintis perfrazuota).
Gal LRT galėtų pasiteirauti, kokiais matavimais, tyrimais ar duomenimis yra grįstas toks kaltinimas? Ar tik čia ne emocinė manipuliacija?
Idėja iš valstybės biudžeto finansuoti abortus dažnai palydima emociškai jautriu argumentu: o jeigu moters gyvybei ir sveikatai gresia pavojus? O jeigu nustatoma vaisiaus patologija, kuri sugriaus tos moters gyvenimą?
Abortai dėl medicininių indikacijų Lietuvoje jau dabar yra finansuojami iš PSDF lėšų, jei juos rekomenduoja gydytojų konsiliumas dėl grėsmės moters ar vaisiaus gyvybei ar sveikatai (Nėštumo nutraukimo tvarkos 43 p.).
Reprodukcinės sveikatos įstatymas skirtas finansuoti visus abortus – taigi ir sveikutėlių moterų, kurios nešioja sveikus vaikus, turi geras pajamas ir nesiskundžia socialine padėtimi.
Siūlymas iš valstybės biudžeto finansuoti abortus grindžiamas ir tokiu emociškai sukrečiančiu klausimu: ar išprievartauta moteris privalo gimdyti prievartautojo kūdikį?
Taigi, pažiūrėkime į statistiką.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2023 metais Lietuvoje buvo atlikta 2 641 dirbtinis abortas.
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos ATASKAITA APIE VIEŠOJO SAUGUMO BŪKLĘ LIETUVOJE 2005–2023 m. išžaginimų (su pasikėsinimais) skaičius 2023 metais buvo 92.
Žinoma, ne visos aukos kreipiasi, todėl atvejų skaičius gali būti ir didesnis. Tačiau tikrai toli gražu ne visos aukos pastoja – taigi nėštumų po išprievartavimų skaičius yra žymiai, žymiai mažesnis nei vien oficiali abortų statistika.
Tai yra EMOCINĖS MANIPULIACIJOS, norint įstatymu priversti visus mokesčių mokėtojus remti aborto ir kontracepcijos pramonę.
Įdomu, kad Lietuvoje nėra viešai prieinamų oficialių statistinių duomenų, kurie detaliai atskleistų moterų pasirinkimo atlikti abortą priežastis. Tačiau įvairių specialistų dirbančių su abortą patyrusiomis moterimis patirtis rodo, kad šie veiksniai gali turėti įtakos sprendimui nutraukti nėštumą.
Ekonominiai sunkumai:
Finansinis nestabilumas ar skurdas gali lemti sprendimą nutraukti nėštumą, ypač jei moteris jau turi vaikų ar neturi stabilaus pajamų šaltinio.
Socialinis spaudimas:
Nepalaikanti aplinka, partnerio ar šeimos spaudimas gali turėti įtakos sprendimui dėl nėštumo nutraukimo.
Psichologinis smurtas:
Smurtiniai santykiai ar emocinis šantažas gali priversti moterį priimti sprendimą dėl aborto.
Informacijos trūkumas:
Nepakankamas informuotumas apie nėštumo nutraukimo pasekmes ar alternatyvas gali lemti sprendimą atlikti abortą.
Įdomu, kad LRT nekyla klausimų, kiek abortų atliekama dėl medicininių indikacijų ar po seksualinio smurto, o kiek – dėl skurdo, socialinio spaudimo atidėlioti motinystę, auginti vieną ar du vaikus, artimųjų psichologinio smurto, informacijos trūkumo apie vaisiaus raidą ir aborto pasekmes.
Viena vertus, nesuvokdami tikrųjų priežasčių, mes negalime sutarti dėl moterims geriausių sprendimų. Kita vertus, tokia diskusija eliminuoja vyro atsakomybę. Kuriama iliuzija, tarsi psichologinis spaudimas ar fizinis smurtas, kaip raginimas nutraukti nėštumą, neegzistuoja.
Jei mums rūpi moterų teisės ir gerovė, turime kelti klausimą, kiek partnerio smurtą patiriančių moterų patiria ir spaudimą nutraukti nėštumą? Kaip galime joms padėti?
Ar eisime lengviausiu keliu – sumokėsime už abortus ir problema išspręsta?
MOTERYS VERTOS ŽYMIAI DAUGIAU NEI ABORTAS
P.S. Dėl „manipuliacijos emocijomis“, kad 11 sav. embrionas turėtų būti mažesnis.
Pirmiausia, ne dydyje, amžiuje ar kitokiame kiekybiniame ar kokybiniame matavime esmė. Žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo metu ir nuo pirmos ląstelės iki mirties tai yra tas pats žmogus. Jo gyvybės nutraukimo moralinis vertinimas nepriklauso nuo centimetrų. Neįsivaizduoju, kaip galima apie tokį veiksmą kalbėti be emocijų.
Antra, nuotraukoje pavaizduotame leidinyje nurodoma, kad tai yra 11 sav. vaisius. Gali būti, kad sudarytojai rėmėsi kitu skaičiavimu ir nurodė ne gestacinį amžių, kuris skaičiuojamas nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos (angl. Last Menstrual Period, LMP), bet koncepciniu amžiumi, kuris skaičiuojamas nuo apvaisinimo momento ir anksčiau buvo laikomas biologiniu nėštumo pradžios atskaitos tašku, ypač embriologijos moksle. Jis yra apie 2 savaitėmis trumpesnis nei gestacinis amžius – taigi tiek laiko pilnai užtektų pasiekti dydžiui, kuris matosi nuotraukoje, ypač, jei ten moters-gydytojos ranka.
Tiek čia tos manipuliacijos.
