Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Seimą, pateikdama savo nuomonę dėl „Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“, kuriuo numatoma „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m. LPK primygtinai siūlo svarstant šį įstatymo projektą įvertinti, ar siūlomos priemonės yra geriausios pasiekti norimą rezultatą Būtina atsižvelgti į faktą, kad siūlomas reguliavimas Lietuvos verslui sukels reikšmingus papildomus kaštus, o taip pat sukurs poreikį samdyti papildomus darbuotojus mažu etatu rinkoje, kur itin trūksta darbuotojų net ir siūlant pilną etatą.
LPK atliko siūlomo įstatymo projekto sukeliamų kaštų analizę, kuri padėjo geriau įvertinti siūlomo įstatymo projekto poveikį: Lietuvoje 165,6 tūkst. šeimų augina 2 arba daugiau vaikų. Šiuo metu „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ gali pasinaudoti apie 97 tūkst. namų ūkių. „Mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ mokamas pilnas atlyginimas, todėl šio reguliavimo kaštai tenka darbdaviams. Dabartinė „mamadienių“ ir „tėvadienių“ sistema darbdaviams kainuoja apie 146 mln. Eur per metus. Įstatymo projekte numatytas Darbo kodekso pakeitimas numato „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m. Priėmus šį teisės aktą šeimų, galinčių pasinaudoti „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, padidėtų 34,6 tūkst. iki 131,6 tūkst., o tiesioginiai kaštai darbdaviams išaugtų 46 mln. Eur per metus (iki 192,7 mln. Eur).
Šiuo metu gamybos įmonėms itin trūksta darbuotojų, todėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo išplėtimas lems, kad per mėnesį bus dirbama mažiau laiko nei anksčiau, o tai netiesiogiai dar labiau didins darbuotojų poreikį, arba mažins įmonės pagaminamos produkcijos kiekį. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai nepateikė jokių argumentų, kodėl šie kaštai turėtų būti perkelti Lietuvos verslo įmonėms, kurios šiuo metu susiduria ne tik su didėjančiomis, transporto, elektros ir dujų kainomis – kas sukelia konkurencingumo problemas eksportuojančioms įmonėms, bet ir su dideliu darbuotojų trūkumu.
Pasak šio siūlymo iniciatorių, pagrindinės įstatymo projektą paskatinusios priežastys yra susijusios su poreikiu užtikrinti didesnes galimybes derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, skatinti tėvus kokybiškai rūpintis savo vaikais ir skirti jiems kuo didesnį ir kokybiškesnį dėmesį. LPK nuomone, profesinių ir asmeninių įsipareigojimų derinimas reikalauja kur kas kompleksiškesnių priemonių nei papildomų laisvadienių suteikimas daliai vaikus iki 16 m. auginančių tėvų. Visi pateikti argumentai yra per daug generalizuojantys ir stinga pagrindimo, mokslinių įrodymų. LPK nuomone, asmeninio gyvenimo – darbo balansas pasiekiamas ne vien tėvams suteikiant laisvadienius, bet priklauso nuo darbuotojo pasitenkinimo darbu, darbo sąlygų lankstumo, paslaugų vaikams prieinamumo valstybėje ir kitų priemonių komplekso. Manome, kad artimo ryšio su paaugliais vaikais skatinimo priemonės turėtų būti orientuotos į kitus galimus ir svarstytinus metodus, o ne papildomus laisvadienius tėvams, kai vaikai tuo metu yra mokymo įstaigose, dalyvauja popamokinėje veikloje.
Konfederacija ragina atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto minimą siūlymą svarstyti klausimą Trišalėje taryboje. Matant būtinybę patvirtinti tokį Darbo kodekso pakeitimą, LPK ragina svarstyti galimybę susidariusius kaštus padengti iš Valstybės biudžeto.
