Liudvikas Jakimavičius. Dočio pranašystė iš tvarto

Skambino Dočys.

– O siaube, – sako, – priguliau pokaičio, ir akurat – neeilinis košmaras. Sapnuoju Naujuosius – 2019-uosius. Visai prieš dvyliktą atrieda į kiemą prie tvarto baltas opelis. Nulipu nuo krosnies, įsispiriu į vailokus ir vienmarškinis išeinu į kiemą. Žiū – o iš mašinėlės išlipa pats Naglis Puteikis. Stresas neeilinis.

Tasai ir sako: „Sveikas, rinkėjau Dočy“.

– Sveikas ne visai, organai dažnokai sustreikuoja. Bet jei pačiam viskas tvarkoj, tai gal pats ir sveikas, – atsakau labai mandagiai.

– Nagi, – sako, – nesu greitoji pagalba, bet norėjau iš paties aiškiaregiško patarimo, kokius anksčiau per rinkimus dalindavai.

– Sakau, dabar esu nebe tokios geros formos aiškiaregys kaip anksčiau, bet ką nors gal ir išbursiu.

Tada pakviečiau užsukti į tvartą, nes troboj jau baisokoka betvarkė per praeitus metus buvo susimetusi. Gėda tokį garbingą svečią į bordelį kviestis. Tasai eina iš paskos. Atveriu tvarto varčią, įeinam vidun, o ten, bl..yn – ermideris. Visas tvartas nuo šv. Kalėdų nakties politikuoja. Net ne kalba, o vienas kitą užrėkinėja gyvuliai.

– Mauč, bestijos, gyvuliai ir galvijai, – surinku labai įsakmiai. – Ar nematot, kas atvažiavo? Jūsų visų gelbėtojas Naglis Puteikis.

– Kodėl turėtume užtilti, jei atvažiavo Naglis Puteikis, – pasipiktino vienas drąsus žąsinas. – Mes, žąsinai, Puteikį remiam, nors žąsys labiau už Šimonytę. „Jei kas nors yra panašus į žąsį, tai greičiausiai tai ir yra žąsis“, – taip sakęs pats Mantas Adomėnas, – savo mintį sentencija pabaigė žąsinas.

– Leiskit, Dočy, gyvuliams išsakyti savo nuomonę, – griežtokai pareikalavo Puteikis ir prisėdo ant akėčių.

– Nesėskit ant akėčių, deputate, prasidursit skylių kostiuminėse kelnėse, – paprašiau. – O jūs, gyvuliai, nesielkit gyvuliškai su valdžios žmogum, nekalbėkit vienas per kitą, ko nereikia.

– Kalbėkit, kalbėkit, aš viską pasirengęs išklausyti, o tu, Dočy, gyvulių netildyk, visi turi žodžio ir įsitikinimų teisę ir t. t., ir t. t., – padrąsino tvartą liaudies tarnas ir nuskriaustųjų atstovas.

– Na sakau, jei taip norite išgirsti, ką gyvuliai apie jus kalba, tai klausykitės Gaidžio, kuris tyrinėja tvarto nuomonių įvairovę ir pretendentų reitingus.

– Nagi, tai kas man šviečia, gerbiamas Gaidy, – kreipėsi į pentinuotąjį tyrėją Puteikis.

– Nieko gero nešviečia, nes Ožys tamstos į reitinguojamųjų sąrašą neįtraukė, o ožio čia visi nuo seno klauso. Tiesa, dvi vištos vištidėje už tamstą pasiryžusios galvą ant kaladės guldyti, bet vištidei vadovauja naujasis autoritetas Broileris. Tai rinkimų dieną tų vištų nebeturėtų būti. Jautis baubia už Juozaitį, avys su avinais norėtų Avulio, riebiausi paršai – Nausėdos, bet tamstos perspektyvos visuose trijuose rinkimuose … Na, pats suprantate.

Išraudo Puteikis, išsipūtė visas ir kad ims pūsti, net tvarto senos gegnės ėmė braškėti ir skeldėti šiferis:

– Kiaulė, tu, Dočy, neraliuota. Čia ne gyvulių ūkis, o konservatorių irštva. Ragų ir kanopų kontora.

Ir tada taip pūstelėjo, kad tvarto stogas sutraškėjo ir ėmė žemėn važiuoti.

– Vai vai vai, – suklegėjo, subliovė, sumūkė, sukriuksėjo ir sukudakavo visas gyvulių ūkis.

Triokšt, pokšt, keberiokšt, – ir nubudau.

Mano sapnai didžiai pranašingi. Pasakysiu tik tiek: sunkūs metai laukia Puteikio.