Liudvikas Jakimavičius. Dėl režisieriaus Jono Vaitkaus pareiškimo

Labai nevykusi gynyba – visi tie abstraktūs režisieriaus aiškinimai iš operos “Rusai puola” ir visi ten jų propagandiniai leidiniai bei pro-Putininiai portalai .

Ne rusai, o Metoo su Delfio ir 15 min. leftisčių feminisčių eskadra užpuolė. Klausimas, ar tas puolimas suorganizuotas kieno nors slaptu užsakymu, ar stichiškas, iš Holivudo atrsiritęs?

Dailės Akademijos autoritetas jau sunaikintas, kino bendruomenėje tas pats chaosas, o dabar ir teatre, dar lukterkim – bus kažkas panašaus ir Muzikos akademijoj. Volas per autoritetus ir kultūrą ritasi bjaurus ir grėsmingas, bet “rusai puola” čia visai ne prie ko. Tas komunistinis gaivalas slenka dabar visai ne iš rusų stepių pusės. Nors Rusija tokiomis propagandos kvapą turinčiomis “dovanėlėmis” tikrai pasinaudos, kad iš mūsų išsišaipytų.

Viešosios komunikacijos prasme toks režisieriaus pareiškimas yra tikras nesusipratimas, ypač detalė, įpinant VSD motyvą. Visuomenei nelabai rūpi Rusų dramos teatro konkurso į vadovo vietą reikalai.

Na, o jei su tuo dešimties metų senumo ” trikampėliu ” buvo rengta provokacija prieš jį kaip asmenybę, tai ta provokacija, reikia pripažinti, pavyko. Jonas Vaitkus šovė sau į koją ir išmušė pats save iš politinio lauko (gal ir kultūrinio).

Galėjo paprastai suprantamai pasakyti: “Na žinot, prieš dešimtį metų da jaunas buvau, velnių priėdęs. Virė kraujas. O moterys gražios buvo. Kur nuo tokių susilaikysi. Visko buvo. Atsiprašau.”

Ir būtų visiems labai suprantama, kas anuose laikuose gyveno ir juos prisimena. Visiems geriau būtų po tokio prisipažinimo, ir suprantama, kad kvaila į režisierių teisuolių akmenimis svaidytis, kai tarp menininkų šventų čia nebuvo ir nėra nė su žiburiu. O dabar…

Net tiems, kurie buvo pasirengę nuoširdžiai režisierių nuo puldinėjimų ginti – rankos nusviro.
Ir kaip žmogus, ir kaip menininkas šiuo pareiškimu režisierius pasirodė prastai.