„Aplink nosį vaikšto šeškas –
nieko neužuodžiu”
Po ilgiausios pauzės paskambino Dočys. Sako, nuo Antaninių karantinavausi iki šindei.
-A kolj gi? – klausiu.
-Tai va, sako, – buvo viskas per Antanines. Šventėm pas mano kaimyną Untaną. Jau buvom gerokai įšilį, atsistojo Untanas ir rėžė prakalbų- „Broliai, seserys, paklausykit manys, jūs žynote, kokią aš turiu uoslį, ir kad burnas tuščiai neaušinu. Ir aš pasakysiu jums visiems, kad jokios koronos aš neužuodžiu, kaip ir neužuodžiau Ebolos, ir mana uoslė pasitvirtino, nepavedė nigdi.”
Nu ir ką? Nuo ryto temperatūra, kosulys, čiaudulys ir Korona.
Išvežė greitoji mūsų Untanėlį suvisam. Nu, uoslę turėjo gerą, bet ne visada.
Tai va po Antaninių aš ir karantinavausi.
Gali būt, kad dar turiu vyruso.
