Būtų linksma, jei nebūtų liūdna.
Visą dieną mėginau vaikyti iš savo galvos mintis apie a.a. Ireną Veisaitę, bet nesivaiko. Matyt, reikia išsikalbėti. Prieš akis stovi toks prisiminimas.
Mileniumo naktis. Po fejerverkų nusileidžiam su žmona Rūta nuo Trijų kryžių kalno, kėblinam Vilniaus senamiesčiu ir prie Stiklių sutinkam Ireną. Iš kažkur grįžinėjo ir atrodė labai vieniša.
Pasilabinam, pasibučiuojam. Sakau, einam dar po taurę šampano.
Užsukam į bariuką (nebeprisimenu į katrą), gurkšnojam šampaną, kažkokios per ilgos pauzės, tylim.
Ir tvyrojo negera nuojauta apie būsimą XXI amžių. Ir gera buvo taip patylėt.
Stebint ją man visą laiką atrodė, kad ji supranta kur kas daugiau, negu pasako ir kalba labiau prasmingomis pauzėmis negu žodžiais.
Kai Lietuvoj vieni kitus mėgino sutrypt dėl Holokausto, ji labai liūdnai patylėdavo. Kažkoks didelis paslėptas liūdesys buvo įspaustas į jos akis, nors stengdavosi atrodyti žvali ir linksma.
Informacija.
Eidama 93-iuosius metus mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. Tai buvo unikalus žmogus – išgyvenusi vokiečių koncentracijos stovyklas, praradusi visus artimuosius, tiek patyrusi, išliko neapsakomos tolerancijos – tikros tolerancijos žmogus.
Veisaitė gimė 1928 m. Kaune. Lankė jidiš pradžios mokyklą, nuo 1934 m. iki 1941 m. mokėsi Šolom Aleichemo gimnazijoje.
Pačioje Antrojo pasaulinio karo pradžioje su šeima pateko į getą ir vos po mėnesio neteko mamos.
1944 m. pavasarį Ireną išgelbėjo Stefanija Ladigienė, priglaudusi ir paslėpusi savo namuose. Irena ją vadino antrąja mama. I.Veisaitė Vilniuje gyveno svetima pavarde ir dirbo vaikų namuose. 1946 m. kovo 14 d., sovietai areštavo S.Ladigienę, ji buvo ištremta į Sibirą, o Ireną ėmė persekioti sovietų saugumas. Paklausiusi patarimo bėgti iš Vilniaus, ji atsidūrė pas giminaičius Maskvoje, kur studijavo germanistiką.
1953 m. Maskvos universitete baigė germanistikos studijas, 1963 m. Leningrado universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją apie vėlyvąją Heinricho Heine’s lyriką.
Nuo 1953 m. iki 1997 m. Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė Vakarų Europos literatūrą, vokiečių literatūrą, XX a. teatro istoriją. Nuo 1965 m. – docentė, nuo 1999 m. – VPU garbės profesorė.
Užuojautas dėl Irenos Veisaitės mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė ir Seimo pirmininkė.
Amžinąjį atilsį, duok mirusiai, Viešpatie, o visiems jos artimiesiems, draugams, bendradarbiams nuoširdi užuojauta. Visai Lietuvai skaudi netektis.