Neteisinu Remigijaus Žemaitaičio, pas kurį žodžiai pralenkia mintį, bet gerb. teisėjos aiškinimai (nuosprendžio motyvai) tuo aspektu, kad lietuvių atžvilgiu taikytos represijos neprilygsta žydų holokaustui verčia susimąstyti.
Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT), kuris yra priėmęs kelis svarbius nutarimus, susijusius su sovietinio režimo vykdytu genocidu ir trėmimais, iš kurių svarbiausias – 2014 m. kovo 18 d. nutarimas „Dėl baudžiamosios atsakomybės už genocidą“.
Pagrindinis KT vaidmuo šioje srityje buvo susijęs su genocido sąvokos aiškinimu baudžiamosios atsakomybės kontekste, atsižvelgiant į Lietuvos įstatymuose esantį platesnį genocido apibrėžimą nei tarptautinėje teisėje (1948 m. JT Genocido konvencijoje).
KT konstatavo, kad genocido nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Baudžiamajame kodekse, neprieštarauja Konstitucijai, nors apima ir veiksmus, nukreiptus prieš socialines ar politines grupes (pavyzdžiui, Lietuvos partizanus, dvasininkus, ūkininkus), kurių tarptautinėje konvencijoje nėra.
Nutarime pabrėžta, kad sovietų okupacijos metais vykdytos masinės represijos, įskaitant trėmimus, kėlusios grėsmę visai lietuvių tautai (nacionalinei grupei), gali būti laikomos genocidu net ir tuo atveju, kai buvo naikinama tik dalis (pavyzdžiui, politinė ar socialinė) šios tautos. Tai susiję su Konvencijos nuostata, leidžiančia genocidu pripažinti dalies saugomos grupės naikinimą.
KT nutarime patvirtinta, kad genocidui netaikomas senaties terminas
KT patvirtino, kad Lietuva turi teisę taikyti baudžiamąją atsakomybę už genocidą, įskaitant ir tuos sovietinio režimo veiksmus (tokius kaip trėmimai ir represijos prieš politines/socialines grupes), kurie buvo nukreipti prieš esminę lietuvių tautos dalį.
Panašiai išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėdamas bylas, susijusias su sovietų okupacijos laikų trėmimais ir represijomis, tokiomis kaip Vasiliauskas prieš Lietuvą ir vėlesnė S. Drėlingas prieš Lietuvą.
Buvęs sovietų saugumo pareigūnas V. Vasiliauskas Lietuvoje buvo nuteistas už genocidą dėl dalyvavimo operacijoje, kurios metu žuvo partizanai.
EŽTT Sprendimas: EŽTT Didžioji kolegija konstatavo EŽTK 7 straipsnio pažeidimą ir sprendė, kad Lietuvos teismai, pripažindami partizanus genocido nusikaltimo apibrėžimo dalimi (saugojama grupe, šiuo atveju – kaip nacionalinės-politinės-etinės grupės dalį), išplėtė genocido apibrėžimą analogiškai pareiškėjo nenaudai (žr. § 183).
EŽTT nusprendė, kad 1953 m. pareiškėjas negalėjo numatyti (remiantis tarptautine ir nacionaline teise), jog jo veiksmai, nukreipti prieš partizanus, bus kvalifikuojami kaip genocidas.
Nors šis sprendimas sulaukė kritikos Lietuvoje, teigiant, kad jis neatsižvelgė į okupacinį kontekstą ir sovietų veiksmų nusikalstamumą pagal to meto (1918–1940 m.) Lietuvos teisę.
Byloje S. Drėlingas prieš Lietuvą (2019 m.) buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas Lietuvoje buvo nuteistas už genocidą, susijusį su dalyvavimu sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską „Vanagą“ ir jo žmoną (vėliau įvykdyta mirties bausmė ir lageris).
Šioje byloje EŽTT nenustatė Konvencijos 7 straipsnio pažeidimo ir pripažino, kad Lietuvos teismai tinkamai motyvavo savo sprendimus, konstatuodami, kad partizanai buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės, dalis, ir kad atsakomybė už genocidą prieš juos buvo įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose. Teismas patvirtino, kad genocido nusikaltimo atžvilgiu taikomos normos buvo pakankamai prieinamos ir numatomos, o trėmimai ir represijos (nors Drėlingo byla susijusi su sulaikymu ir mirties bausme, o ne tiesiogiai trėmimais) yra sovietų okupacinės valdžios vykdyti nusikaltimai žmoniškumui.
Ši nutartis pripažino Lietuvos teismų teisę kvalifikuoti sovietų represijas (įskaitant trėmimus, kurie buvo skirti sunaikinti politinę, socialinę ar nacionalinę grupę) kaip genocidą pagal Lietuvos baudžiamąją teisę, nepažeidžiant EŽTK 7 str.
Nors EŽTT tiesiogiai nekonstatavo, kad trėmimai buvo genocidas tarptautinės teisės prasme, tačiau jis pripažino represijų nusikalstamumą: EŽTT pripažino sovietų represijų, nukreiptų prieš partizanus ir, platesne prasme, prieš lietuvių tautos dalį (įskaitant trėmimus, kaip politinės-nacionalinės grupės naikinimo dalį), nusikalstamą pobūdį pagal tarptautinę teisę kaip nusikaltimus žmoniškumui.
Taigi, prieš mūsų tautos dalį taikytos sovietinės represijos neturėtų būti vertinamos kaip nors mažiau reikšmingos, nes EŽTT ir KT jurisprudencijoje jos prilygintos genocidui.
Remigijus Žemaitaitis nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus delfi.lt
Gal nubauskime ir daugelio iš mūsų tėvus, kurie išmokino mus, skaičiuotę apie pagaliuką ir žydus. Gal pakelkime KGB sąrašus ir paviešinkime žydus, dirbusius ar bendradarbiavusius su represinėm struktūrom, kurie užsiimė ne neapykantos kurstymu, bet lietuvių tautos genocidu.