Štai, ponai, atsitiko toks atsitikimas – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo susirėmimo debesyje yra prošvaisčių. Vilniaus universiteto Centrinės akademinės etikos komisija savo sprendimu šiomis dienomis rekomendavo „taikyti tokius konflikto sprendimo būdus, kurie atitiktų Universiteto interesus ir Akademinės etikos kodekso principus“.
Profesoriui rekomenduota „ateityje vengti tokių pasisakymų, kurie galėtų sukelti abejonių“ (!) dėl tame pačiame kodekse „numatytų Universiteto bendruomenės tarpusavio pagarbos ir geranoriškumo principų pažeidimo“.
Trumpai apibrėžti konflikto tarp TSPMI administracijos ir profesoriaus Radžvilo ribas galima keliais sakiniais (plačiau „Respublikoje“ – „Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI“). V.Radžvilas Europos studijų magistro programos pirmakursiams skaitė Europos idėjos istorijos kursą. Išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo kursą klausiusių studentų prašymą vietoj privalomojo padaryti jį pasirenkamuoju. Atrodo, instituto vadovybė tam reikalui buvo pasiruošusi ir netrukus kursą apie Europos ir sąjungos istoriją iš profesoriaus atėmė.
Masinės propagandos priemonės įžvelgė apokalipsę: „neramumai institute“, „studentai užvertė skundais instituto vadovybę“… Po instituto Studijų komisijos posėdžio paaiškėjo, kad kursas negali būti privalomas, nes jis pernelyg sudėtingas (!) ir netinkamas (!) skaityti dėl skirtingo studentų pasirengimo lygio (!). Tuo tarpu posėdyje dalyvavęs V.Radžvilas atkreipė dėmesį, kad kai kurie studentai pageidauja ne kritiškų, bet euroentuziastingų, ne akademinių, bet ideologizuotų ir pseudomokslinių ES studijų.
Taip vienos studentės organizuotu skundu Europos idėjos istorijos kursas iš Radžvilo buvo atimtas ir pakeistas visai kitos srities disertaciją rašančio doktoranto skubiai parengtu kursu. Nepadėjo nei keliolikos visuomeninių organizacijų kreipimaisi, nei Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų, buvusių TSPMI studentų prašymai ir reikalavimai instituto vadovybei nutraukti profesoriaus diskriminavimą pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu.
Negelbėjo laiškai Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Švietimo ir mokslo ministrei, Vilniaus universiteto administracijai, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje (mat minėta aktyvi studentė yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja)…
Universiteto etikos komisijos sprendimas leidžia neabejoti numanoma instituto administracijos nuostata bet kokia kaina Radžvilą išvaryti, išgyvendinti iš instituto. Ar tai studentų interesus atitinkantis sprendimas? Ar tai ne instituto prestižo smukdymas? Ir kam naudingas ES krizinių problemų nutylėjimas?
Universiteto Centrinės etikos komisijos sprendimas, kad profesorius nepažeidė akademinės etikos, naudodamasis savo kaip dėstytojo ar administracijos viršenybe, yra pergalė, nors ir nedidelė. Tai reiškia – reikia kovoti, yra kam kovoti ir yra dar kam palaikyti. Bus įdomu pamatyti, kaip reaguos TSPMI administracija, kuriai šio mokslininko filosofo autoritetas ir visuomeninė veikla yra rakštis. O kaip tokia rakštis gali atitikti „Universiteto interesus ir Akademinės etikos kodekso principus“ tampa giliai filosofiniu klausimu instituto vadovybei.
Beje, kiek mums žinoma, tik magistro laipsnį turintys ir neapsigynę doktorantai paprastai dėsto tik bakalaurams, o magistrams – išimtiniausiais atvejais, kai absoliučiai nėra kam šito daryti. Šiuo atveju tai galintis daryti yra V.Radžvilas. Iškalbinga?
