Linas Karpavičius. Nuo plutonio iki plaktuko mėsai mušti, arba koks farsas vaidinamas sudegusiame teatre

Veidaknygė

Chronologija

Antradienį (prieš savaitę) apie 22 val. 6 min. vienas artimiausių Aleksejaus Navalno bendražygių Leonidas Volkovas buvo užpultas sostinėje, Žuvėdrų gatvėje, prie namų, kuriuose apsistojo. Užpuolikas sulaukė momento, kol politikas kieme pastatys automobilį, plaktuku išdaužė langą, į saloną pripurškė ašarinių dujų ir ėmė L. Volkovą talžyti mėsai mušti skirtu plaktuku.

Rusijos opozicijos atstovas sako, kad specialiu plaktuku namo kieme žmogus jam smogė apie 15 kartų į koją ir sulaužė ranką. Įvykį jis pavadino „tipišku banditišku sveikinimu nuo Putino iš banditų Peterburgo“.

„Jie norėjo iš manęs padaryti kotletą (otbivnuju): vyras su plaktuku mėsai mušti prie pat namų, kieme, mane užpuolė, 15 kartų smogė į koją. Mano koja kažkaip liko sveika. Vaikščioti skauda, bet jie (medikai – red.) sako, kad lūžio nėra, tačiau ranką susilaužiau. Tai nėra didelė bėda. Svarbiausia, kad dirbsime ir nepasiduosime“, – vaizdo kreipimesi sakė L. Volkovas.

Mano komentaras

Ir atsitik tu man, kad užpuolimas įvyksta būtent tada, kai visuomenėje kyla nepasitenkinimas visa rusiška ir baltarusiška „opozicija“, kuri nusėdo pas mus ir apsimeta, kad kariauja su Putinu. Su Putinu kariaujanti opozicija yra Ukrainoje. Važiuokite ten ir užsiimkite tikrai rimtais reikalais. Suprantama, šiai „opozicijai“ reikia kažkaip save pateisinti ir legitimizuotis visuomenės akyse. Geriausia tai atlikti sukeliant visuomenės gailestį. Štai ir surengė kažką panašaus į užpuolimą. Bet kodėl už šio kabliuko užkibo ir Lietuvos politikai bei tarnybos? Apie tai toliau.

Atsakingų asmenų reakcija

R. Požėla sakė, kad ištirti Rusijos opozicijos veikėjo užpuolimą mestos didžiulės pajėgos: „Įvykį perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, metamos didžiulės pajėgos – tiek analitiniai gebėjimai, tiek fiziniai pajėgumai“, – kalbėjo jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina neabejojantis, kad Vilniuje įvykęs Rusijos opozicionieriaus L. Volkovo užpuolimas yra susijęs su Kremliaus režimu ir buvo iš anksto planuotas.

„Bet noriu labai aiškiai pasakyti – tarnybos įvertins, ištirs ir, tikiuosi, ras kaltus asmenis. O Putinui galiu pasakyti viena – niekas jūsų čia nebijo“, – pridūrė šalies vadovas kalbėdamas Paryžiuje.

Taip ir nesupratau Prezidento: kur nebijoma Putino – Paryžiuje ar Vilniuje?

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad mirusio Rusijos opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno bendražygio L. Volkovo užpuolimas Vilniuje yra profesionali, gerai suplanuota operacija.

Valstybės saugumo departamentas teigia, kad L. Volkovo užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.

Anot VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, šis išpuolis sietinas su Rusijos specialiųjų tarnybų veikla.

Net „opozicija“ įsitraukė į bendrą chorą – gerai jaučia „vėjo“ kryptį. Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas parlamente Giedrius Surplys trečiadienio rytą Delfi sakė, kad šiuo įvykiu Kremlius rodo, kokios ilgos yra jų rankos.

Mano komentaras

Pasipylę atsakingų asmenų komentarai greitai suformuoja vienintelę ir teisingą viešąją (kolektyvinę) nuomonę net nepasibaigus tyrimui. Taip daromas politinis spaudimas atitinkamoms valstybės tarnyboms, kurios bus priverstos pateikti politinei Lietuvos sistemai reikalingas išvadas. Apie kokį nepriklausomą galimo nusikaltimo ar jo inscenizacijos tyrimą galime kalbėti tokioje situacijoje?

Aš suprantu, kad Rusijoje daug sričių yra degradavusios, bet nemanau, kad FSB nusirito iki to, kad siųstų kažkokį pašlemėką su plaktuku mėsai mušti atlikti specialią „zadaniją“, kai dar visai neseniai tai atlikdavo pasitelkę polonį ir „novičioką“. Tokiais pareiškimais mūsų valstybės pareigūnai ir specialiosios tarnybos, viena vertus, save diskredituoja, kita vertus, galimai neturi jokio žalio supratimo apie FSB ir kartu jos neįvertina kaip grėsmės arba, drįstu nedrąsiai teigti, bando manipuliuoti visuomenės sąmone ir šiurkščiai iškraipę tikrovę pasiekia absurdiškumo aukštumas.

Šiam incidentui paaiškinti turiu tris versijas: tarpusavio rusiškos „opozicijos“ santykių aiškinimasis, buitinis konfliktas iš serijos „cherche la femme” ir paprasčiausia inscenizacija siekiant atkreipti dėmesį.

Kam tai naudinga?

„Akivaizdu, kad tai yra profesionalų darbas. Turime saugoti žmones – kai kurie ir išeina į kitą pasaulį po apsilankymų Vilniuje, kaip ir Nemcovas, Navalnas; prisimenu iki šiol Kara-Murza, kuris dalyvavo visose Kalinausko konferencijose, kaip tik kitą savaitę tokią vėl rengiame. Turime juos saugoti. Tą ir stengiamės daryti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Matote, disidentai yra pripratę, kad juos žudo, niekina, nuodija, bet jiems skaudžiausia, kai lietuviai ar šalys, kurios nuoširdžiai kovojo už jų laisvę prieš tą patį priešą Kremlių, vis dažniau nusisuka nuo jų. Tai, kas vyko Lietuvoje pastaruosius gerus kelis mėnesius, kai plika akimi matyti, kai užsienio šalių tarnybos kurstė neapykantą čia esantiems rusų ir baltarusių disidentams, sulygindami juos su tais pačiais rusais, tai buvo daroma sąmoningai, ir nemažai lietuvių, tiesą pasakius, užkibo ant šių bandymų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Mano komentaras

Žygis eilinį kartą prisikalbėjo ir išsidavė. Štai ir visa šio spektaklio esmė. Visuomenėje kyla didžiulis nepasitenkinimas čia nusėdusia vadinamąja rusiška ir baltarusiška opozicija, kuri yra ne kartą save diskreditavusi įvairiais kontraversiškais pareiškimais, kurių sąrašą galėsiu pateikti kitame straipsnyje. Daliai visuomenės šių atėjūnų buvimo tikslai mūsų šalyje labiau nei neaiškūs. Juk ir pats L. Volkovas, turintis NT Liuksemburge, galėtų vadovauti savo „opozicijai“ iš ten, bet ne – matyt, iš Vilniaus vadovaujasi geriau. Kas galėtų paneigti, kad jam galimai skirtas naujojo Lietuvos generalgubernatoriaus vaidmuo?

Ne pirmus metus matome bandymus įkišti mums svetimšalius „autoritetus“, kurie po įvairiausiomis priedangomis nusėda Lietuvoje ir bando čia įsitvirtinti. Ar tai Putino tarnybų speciali operacija, ar globaliųjų jėgų užduotis – nėra jokio skirtumo. Gali būti, kad abi jėgos veikia ranka rankon. Taip mūsų politikams nuolaidžiaujant ir galimai net tarnaujant išorės jėgoms kitų šalių piliečių srautai į Lietuvą tik didėja, kol vieną dieną nubusime šalyje, kurioje jos šeimininkai lietuviai bus praradę šios teritorijos kontrolę, ir įgyvendinti Konstitucijoje įrašytą priesaką, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta (lietuvių), bus neįmanomas uždavinys.

Mūsų valdantieji pasigavo šią istorija, kad paveiktų visuomenės nuomonę ir pridengtų šios kontraversiškos opozicijos buvimą čia. Tiesiog smagu matyti, kai po politikų pareiškimų į bendrą chorą įsitraukia ištisa politologų, žurnalistų ir valstybės pareigūnų armija, ir visi sutartinai formuoja viešąją vienos krypties nuomonę. Bet kokius bandymus abejoti šiuo naratyvu iš karto pakrikštija sąmokslo teorijų vardu. Taip daug kartų pakartotas melas tampa tiesa, kuri įsitvirtina visuomenės sąmonėje. Tema sistemai pavojinga ir slidi, todėl skubama įtvirtinti vienintelę versiją, kuri nors kiek sveiko proto likučius išsaugojusiam žmogui atrodo labiau nei absurdiška ir siūta geltonais siūlais. Artėjant rinkimams tai gali tapti visos politinės sistemos Achilo kulnu. Ir, matyt, taps.

P.S. Ne veltui ši tema staiga dingo iš viešos erdvės. Per mažai tikinčių? Turime kitą temą – KAM vadovybės perstumdymą.

P.S. 2. Tai gali būti politinė reklama