Ieva Bačiulytė
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus savaitę klausytojų laukia ypatinga dovana. Rugsėjo 26 d. LVSO koncertų salėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) ir choras „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas) surengs bendrą koncertą, kuriame susipins M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai ir M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Tai – išskirtinis žvilgsnis į M. K. Čiurlionio kūrybą savo programa ir sumanymu. Prieš koncertą kalbamės su ilgamečiu choro „Jauna muzika“ vadovu V. Augustinu apie būsimo koncerto koncepciją, kylančius iššūkius ir choro ateities planus.
Gerbiamas Vaclovai, kaip kilo idėja M. K. Čiurlionio jubiliejiniams metams surengti bendrą koncertą su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru?
Bendram koncertui mus pakvietė G. Rinkevičius. Mielai priėmėme kvietimą – labai smalsu išbandyti atnaujintą LVSO koncertų salę.
Ar choras „Jauna muzika“ jau yra bendradarbiavęs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru?
Taip, su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru esame bendradarbiavę ne kartą. Nežinau ar prisimenu viską, bet tikrai kartu atlikome Arthuro Honeggerio oratoriją „Žana d’Ark ant laužo“, George’o Gershwino operos „Porgis ir Besė“ ištraukas ir Steve’o Reicho „Dykumos muziką“.
Papasakokite apie M. K. Čiurlionio jubiliejui skirto koncerto koncepciją. Ką šiame koncerte išgirs klausytojai? Kaip kilo mintis supinti M. K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas ir šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius?
Pirmojoje koncerto dalyje dainuos „Jauna muzika“ a cappella, antrojoje – gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. 2012 m. choras „Jauna muzika“ inicijavo projektą „…iš pagarbos MKČ“. Tuo metu aštuoniems lietuvių kompozitoriams buvo užsakyti kūriniai, vienaip ar kitaip susiję su M. K. Čiurlioniu. Išleidome albumą, surengėme keletą koncertų. Praėjo 13 metų, ir pagalvojau, kad būtų verta prisiminti kai kuriuos iš šių kūrinių. Derinti šiuolaikinių kompozitorių kūrinius su M. K. Čiurlionio harmonizuotomis dainomis – tarytum nutiesti laiko tiltą tarp mūsų dienų ir M. K. Čiurlionio epochos, tarp lietuvių liaudies dainų ir moderniosios kūrybos. Šią idėją labai taikliai apibūdina pats M. K. Čiurlionis: „Esame pirmi lietuvių kompozitoriai, ir ateinančios kartos mūsų veikaluose ieškos pavyzdžių. Esame tarytum mazgas tarp liaudies dainų ir lietuvių muzikos ateityje…“.
Kokių muzikinių iššūkių kyla, chorui atliekant šias dainas?
Pagrindinis iššūkis – tai posminės liaudies dainos interpretacija ir – dar svarbiau – aktualizacija. Daugumoje M. K. Čiurlionio harmonizacijų suharmonizuotas tik vienas posmas, o paskui ta pati muzika kartojama tiek kartų, kiek yra posmelių. Kaip tai atlikti, kad nebūtų nuobodu? Su tuo susijęs ir kitas klausimas: kiek šiuolaikinis žmogus, ypač jaunas žmogus, yra pajėgus perskaityti ir suprasti liaudies dainų tekstų simboliką ir metaforas. Posminės harmonizuotos liaudies dainos, mano manymu, neišvengiamai tampa labiau paveldo objektu, muziejine vertybe, o ne gyva kūryba.
Koncerte skambės ir Jūsų paties harmonizuota lietuvių liaudies daina „Sutems… (kur aš pernakvosiu?)“, kurią 2012 m. įrašėte kartu su choru „Jauna muzika“. Koks Jūsų asmeninis santykis su lietuvių liaudies dainomis?
Labai dažnai imuosi liaudies dainų aranžuočių-plėtočių. (Noriu pabrėžti skirtumą tarp vieno posmo harmonizacijos ir dainos plėtotės-aranžuotės). Kai kurios iš jų sulaukė didelio susidomėjimo visame pasaulyje. Galite tuo įsitikinti, atsidarę „YouTube“.
Chorui „Jauna muzika“ vadovaujate jau daugiau nei tris dešimtmečius. Kokį etapą dabar išgyvena choras? Kokie jo svarbiausi planai?
Choras „Jauna muzika“ – tai nuolatinis vyksmas, nuolatinė kaita. Kartais išgyvename pakilimus, kartais – nuosmukius… Dabar nekantriai laukiame artimiausi projektų: spalio 24, 25 d. dalyvaujame operos „Jūratė“ pastatymuose Vilniaus senajame teatre, šiuolaikinės operos festivalio NOA rėmuose. Opera parašyta remiantis M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės susirašinėjimu, dirbtinio intelekto pagalba – kaip tą operą būtų parašęs M. K. Čiurlionis (autoriai Mykolas Natalevičius, Mantautas Krukauskas ir Arvydas Malcys). Gruodžio 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyks didelės apimties Michaelo Gordon’o kūrinio „Travel Guide to Nicaragua“ chorui ir violončelei premjera Lietuvoje kartu su violončelininku Glebu Pyšniaku. O gruodžio 5, 6 d. – to paties kūrinio įrašai, kuriuos išleis JAV įrašų kompanija „Cantaloupe Music“. Ir koncerte, ir įrašuose dalyvaus pats autorius M. Gordonas.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „LVSO ir „Jauna muzika“: M. K. Čiurlioniui 150“ įvyks 2025 m. rugsėjo 26 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.
