Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę sukrėtė žiniasklaidoje pasirodę skandalingi faktai, susiję su Vaikų teisių tarnybos veikla.
Stebina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažeidė europinius socialinio dialogo principus, kuriuos ji privalo puoselėti ir skleisti, ir paruošė poįsatyminius aktus nepasitarusi ir nederinusi jų su nevyriausybinėmis, visų pirma su tėvų organizacijomis.
Dabar dėl skubos tvarka priimtų įstatymų daugybė Lietuvos tėvų gyvena nuolatinėje baimėje, kad dėl įstatyme iki galo neapgalvotų nuostatų, pažeidžiant protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus, jų mylimi vaikai bus atimti.
Niekas nebekapoja rankų nusikaltėliams ir nekonfiskuoja automobilio už greičio viršijimą.
Neaiškus ir iki galo neapsvarstytas Vaikų teisių tarnybos darbo reglamentavimas, leidžiantis dirbti šį atsakingą ir ypatingai socialiai jautrų darbą asmenims turintiems teistumą, sukuria galimybes piktavaliams piktnaudžiauti ir persekioti jiems nepatinkančius asmenis už jų visuomeninę, politinę ar veiklą profesinėse sąjungose.
Kai kurie reikalavimai aklai nukopijuoti nuo kai kurių daug turtingesnių šalių įstatymų užkerta socialiai labiau pažeidžiamiems asmenims galimybę auginti vaikus, nes dėl mažų atlyginimų, mirus sutuoktiniui, išsiskyrus, netekus darbo ar susiklosčius kitoms nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, jie nebegalės to daryti.
Nepaisant nuolatinio Lietuvos ūkio augimo vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, net padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 25,7 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 metais siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 0,2 procentinio punkto. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai, kur skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.
Todėl Lietuvos įstatymuose numatytas reikalavimas užtikrinti nuolatinę vaiko priežiūrą šiuo metu Lietuvoje įmanomas tik turtingesnėms šeimoms, galinčioms samdyti aukles.
Socialiniai darbuotojai, galintys padėti skurstančioms šeimoms, patys gyvena ant skurdo ribos, nors jų atsakingas, aukštos kvalifikacijos ir dorovės reikalaujantis darbas turi būti prestižinis ir gerai apmokamas.
Nėra geresnės aplinkos vaikui augti ir vystytis kokia sukuriama šeimoje, todėl valstybė turėtų padėti, o ne bausti tėvus, kuriems dėl finansinių aplinkybių sunku savo vaikams suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Tuo tarpu valstybė skiria 50 eurų vaiko pinigų tėvams ir dešimt kartų daugiau vaiko globėjams.
Vaikų gyvybė ir sveikata yra ne tik tėvų atsakomybė, bet ir valstybė turi prižiūrėti savo institucijas taip, kad jos padėtų apsaugoti vaikų gyvybę ir sveikatą, o ne taptų smurto prieš vaikus ir tėvus įrankiu.
Kviečiame Valstybines institucijas atsižvelgti į pateiktas pastabas ir kompleksiškai, socialinio dialogo pagalbą, pasikvietus į talką tėvų organizacijas, spręsti smurto prieš vaikus problemą.
Įspėjame, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ gins savo narių šeimų ir vaikų teises visais įmanomais būdais.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
