Lietuvos Helsinkio grupė grimzta istorijos užmarštin

2016 m. lapkričio 28 d Venclovų namuose-muziejuje buvo paminėtas  Lietuvos ir Ukrainos Helsinkio grupių 40-metis. Renginyje dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės nariai-steigėjai Tomas Venclova ir Eitanas Finkelšteinas, Ukrainos Helsinkio grupės narys- steigėjas Miroslav Marynovič, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs politinis kalinys Stasys Stungurys, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, žurnalistas Jurij Pankiv, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas ir kiti.

Prieš dešimtmetį (2007 m.) LR Seime minint Lietuvos Helsinkio grupės 30-metį Jungtinės  Didžiosios  Britanijos  karalystės  ambasadorius Colinas  Robertsas  yra pabrėžęs, kad „1976 metais Helsinkio grupių įsteigimas Sovietų sąjungoje pasuko pasaulio istorijos ratą. „Pasirašius Helsinkio aktą, Sovietų  sąjungoje  atsirado  ginklas,  kuriuo  buvo  galima  kovoti  už  žmogaus  teises.  Helsinkio aktas sukūrė galimybę Sovietų sąjungos aktyvistams ir vakarų valstybėms – akto signatarėms – inicijuoti procesą, ypač daug prisidėjusį prie Sovietų sąjungos griūties. Lietuvos Helsinkio grupė vadovavo disidentiniam judėjimui, nes Lietuva kovojo ne tik už žmogaus teises, bet ir už savo laisvę. Dėl šios priežasties Lietuvos disidentinis judėjimas buvo pats aktyviausias iš visų disidentinių judėjimų Sovietų sąjungoje. Neabejotina, kad visos Helsinkio grupės kovojo už tautų laisvę, kaip neabejotina, kad Lietuvos grupė kovojo ir už atskirų tautybių laisvę pačioje Lietuvoje, t.y. už rusų, totorių, lenkų, baltarusių ir karaimų laisvę.“

Renginį moderavo Venclovų namų-muziejaus direktorė Birutė Vagrienė. Svečiams apie Helsinkio susitarimų baigiamojo Akto reikšmę tautų išsilaisvinimo judėjimui ir žmogaus teisėms papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius L. Kojala. Helsinkio grupių steigėjai T.Venclova, E.Finkelšteinas, M. Marynovič  dalijosi prisiminimais.

Tenka pripažinti, kad  per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos Helsinkio grupės vaidmens vertinimas atkuriant mūsų šalies nepriklausomybę gerokai pasikeitė – tai grimzta istorijos užmarštin.

Vakario dalyviams buvo parodytas skulptoriaus Vlado Kančiausko bareljefo projektas Lietuvos Helsinkio grupei įamžinti. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas V. Budnikas informavo, jog būta mėginimų tokią atminimo lentą įrengti Vilniuje ant Tauro kalno, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Tolerancijos centre. Tačiau nė vienoje iš paminėtų vietų to padaryti nepavyko, nes nepakako valdžios noro ir ryžto. Tokiu būdu Anapilin išėjusiems kovotojams  už Lietuvos laisvę atminti – Lietuvos Helsinkio grupės steigėjams Viktoriui Petkui, Karoliui Garuckui, Onai Lukauskaitei-Poškienei – iki šiol  nėra įrengta netgi atminimo lenta.

Matyt, neatsitiktinai Helsinkio grupių steigimo 40-mečiui paminėti nei mūsų valstybė, nei Vilniaus m. savivaldybė neskyrė jokių lėšų, ir niekas iš valdžios ar savivaldybės atstovų minėjime nedalyvavo – lėšų skyrė tik Ukrainos ambasada Lietuvoje. Galbūt dėl to ir Helsinkio grupės steigėjai negalėjo atvykti į iškilmes – su renginio dalyviais bendravo per Skype: T.Venclova – iš New Haveno, E. Finkelšteinas – iš Miuncheno, M. Marynovič – iš Lvovo.

Didžiausia renginio dalyvių ir kovotojų už Lietuvos laisvę padėka atiteko šio renginio iniciatoriams – Ukrainos Respublikos ambasadai ir Lietuvoje Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorei B.Vagrienei – pagrindinei šio renginio organizatorei.

„Pozicijos“ informacija