Prieš dešimt metų buvau „Erasmus“ studentas Liverpulyje. Liverpulis – garsus bitlų miestas. Ar ne įdomu, kad nesvarbu iš kur tu, nesvarbu kad bitlai jau 46 metus nebeegzistuoja, bitlų nežinoti yra praktiškai neįmanoma? Na, ir aš gyvenau ten, kur viskas prasidėjo.
Erasmus“ vakarėlis be gitaros – tai ne vakarėlis. Ir man su draugais labai patiko dainuoti daug ir garsiai. Vieną vakarą mergina iš mano draugų kompanijos – labai graži, žavinga ir muzikali lietuvė – norėjo padainuoti vieną lietuvišką dainą. Žinoma, nežinojau nei žodžių, nei akordų, bet vis tiek pabandėme. Kartais tokios akimirkos tiesiog būna – kai viskas tiesiog atitinka. Mano pirma lietuviška daina – studentų virtuvėje Liverpulyje. Ta daina buvo „Rebelheart“ – „Kelias pas tave“. Dar kartą dainavome tą patį kūrinį vieną gražią dieną po trijų metų – mūsų vestuvėse. Vilniuje.
Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, muzika visur buvo aplink mane. Gal todėl, kad man gyvenimas be muzikos atrodo neįmanomas. Sovietiniame bute Fabijoniškėse iš kito kambario girdėjau Andrių Mamontovą (ir jo albumas paskui grodavo mano automobilyje Vokietijoje beveik kiekvieną dieną), gatvės grindiniuose jaučiau miesto ritmą, bare skambėjo saksofonas. Telšiuose įsimylėjau nuostabius „Keistuolius“, o vasaros miške klausiausi medžiuose šokančio vėjo ir šnabždančio ežero.
Dabar Lietuvoje gyvenu jau 7 metus ir suprantu, kad ši maža miela šalis turi daug ką parodyti. Čia pop muzika nėra labai ypatinga, bet Violeta Urmana dainuoja operą kaip retas kas pasaulyje, Vladimiras Tarasovas yra tikras džiazo meistras, tokie ansambliai kaip „Lietuva“ arba „Bel Canto“ yra tyras grožis, o bardų scena – labai stipri. Muzikines grupės „Biplan“, „Karma“ ir „Marga Muzika“ yra puikios gyvo garso atlikėjos. Lietuva, mano nuomone, turi tris tarptautinės scenos vertas dainininkes –
Skaitykite daugiau ČIA:
