Diskutuoja: Istorijos instituto mokslininkas Darius Baronas ir istorijos ir pilietiškumo mokytojas, Nacionalinio susivienijimo valdybos narys Robertas Ramanauskas.
Šią savaitę minėjome Žalgirio mūšio metines. 1410-ųjų liepos 15-oji – tai data, kurią Lietuvoje žino bemaž visi. Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas, prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.
Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu. Tačiau ne tik Žalgirio mūšis yra reikšmingas Lietuvos istorijai. Saulės mūšis, Durbės mūšis, Mėlynųjų vandenų mūšis, Oršos mūšis ir daugybė kitų pasakoja mums apie protėvių karingumą. Kokios taktikos buvo naudojamos, kaip atrodė lietuvių karo menas?
