Verdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.
Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M.Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), nes jie abu yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia konstitucinį piliečių lygybės principą.
M. Puiko projektas suteikia privilegiją piliečiams pagal jų kilmę, o grupės Seimo narių projektas privilegijuoja vieną tautinių mažumų grupę, diskriminuodamas kitas Lietuvos tautinių mažumų (rusų, baltarusių, žydų, totorių, karaimų) grupes.
LŽTKC atkreipia dėmesį, kad dabartinis vardų ir pavardžių rašymas asmens dokumentuose nepažeidžia jokių žmogaus teisių. Nei Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimai, nei kuri nors tarptautinė žmogaus teisių institucija neriboja vietinių teisėkūros iniciatyvų ar jas teiktų Seimo nariai Puidokas, G.Kirkilas, I. Šiaulienė, ar Vyriausybė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kitaip tariant, niekas neįpareigoja Lietuvos valstybę keisti nusistovėjusią vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašymo tvarką. Tačiau, jeigu Seimas nuspręstų tą tvarką keisti, o atsižvelgiant į Premjero S.Skvernelio pažadus Lenkijai, matyt, tai ir bus mėginama daryti, jis privalo žinoti, kad keičiant galiojančius nacionalinius teisės aktus nebus toleruojamos jokios diskriminacinės nuostatos teikiančios privilegijas kuriai nors visuomenės grupei dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
LŽTKC nuomone, Seimas priėmęs siūlomas įstatymo pataisas pagal bet kurį iš nurodytų projektų sukeltų tautinių mažumų konfliktą, kuris, tikėtina, bus sprendžiamas Europos Žmogaus Teisių Teisme. O sprendžiant iš EŽTT teismų praktikos, pastarasis įpareigotų Lietuvą pašalinti iš įstatymo bet kokias diskriminacines nuostatas. Tai reikštų, kad tiek M. Puidoko, tiek grupės Seimo narių siūlomas įstatymas taptų dar liberalesnis ir jame turėtų būti panaikinti bet kokie svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose ribojimai lietuvių kalbos pagrindu. Taigi LŽTKC praneša visuomenei, kad lietuvių kalbos vartojimui iškilo realus pavojus – tikėtina, kad Seimas gali iš esmės panaikinti konstitucinį lietuvių kalbos statusą.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Nepartinis demokratinis judėjimas, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Visą pareiškimo tekstą skaitykite ČIA
