Vasario 13 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta paroda, skirta tragiškai ir didvyriškai Lietuvos istorijos asmenybei, tarpukario diplomatui, politikui ir literatui Juozui Urbšiui atminti.
J.Urbšys buvo Nepriklausomos Lietuvos Generalinio štabo Operacijų skyriaus viršininko padėjėjas, dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinio skyriaus vedėju Berlyne, pirmuoju sekretoriumi, pasiuntinybės patarėju Paryžiuje, nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Rygoje, URM politikos departamento direktoriumi, šios ministerijos generaliniu direktoriumi ir Užsienio reikalų ministru.
1940 m. liepos 17 d. kartu su žmona Marija Urbšiene-Mašiotaite Justo Paleckio ir Mečislovo Gedvilo dėka buvo ištremtas į Rusijos Tambovo miestą, kalinamas Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vladimiro kalėjimuose.
1943–1944 m. žiemą J.Urbšys sovietų diktatoriui Josifui Stalinui nusiuntė du memorandumus „apie reikalingumą atstatyti Lietuvos valstybės nepriklausomybę”.
1954 m. J. Urbšys buvo paleistas iš kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą. Kartu su žmona gyveno Viaznikuose, Vladimiro srityje. Į Tėvynę grįžo tik 1956 m. Mirė 1991 m. balandžio 30 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus.
Surengtoje parodoje buvo pristatyta šiam tarpukario karininkui, diplomatui, kultūros veikėjui skirta knyga „Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją”.
Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos politikos, kultūros ir visuomenės veikėjai, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovas.
Pirmą kartą buvo eksponuojami unikalūs dokumentai bei nuotraukos apie šią iškilią asmenybę. Juozo Urbšio fonde Nacionalinėje bibliotekoje yra net 563 bylos. Dar apie 700 saugomų dokumentų bibliotekoje yra skirti jo gyvenimo draugei Marijai Mašiotaitei-Urbšienei.
Paroda skirta Vasario 16-ajai ir artėjančiam Lietuvos šimtmečiui. Jos organizatorius Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos paklausos vyriausiasis tyrėjas Vilius Kavaliauskas.
Alvydas Pauliukevičius
