spot_img
2026-01-27, Antradienis
Tautos Forumas

Lidžita Kolosauskaitė. Santuokos istorija – drama apie dramą

Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad mažai žmonių gyvenime tokių dramų kaip skyrybos. Kartais atrodo, kad prieš tai nublanksta net vaikų netektys ar našlystė (nors tai skamba gana šventvagiškai). Kita vertus, netekus vaiko (ypač, jei yra kitų palikuonių) ar likus našliu gyvenimas keičiasi… mažiau. Įpročiai, rutina, gyvenamoji vieta ir draugų ratas dažniausiai išlieka. Nors prarandama svarbi dėlionės detalė, tačiau pati dėlionė kokia buvusi.

Skyrybos sulaužo visus nusistovėjusius įpročius – pradedant gyvenamąja vieta ir baigiant bendravimu su giminėmis ir draugais. Tiesą sakant, dar daugiau, giminių ar draugų sumažėja per pusę.

Finansinė, socialinė, kaimyninė ir netgi kultūrinė tapatybė keičiasi. Kažkuria prasme žengiamas didelis žingsnis atgal – iš šeimos žmogaus, respektabilaus sutuoktinio į… viengungišką būvį. Ir dar su kokiu bagažu! Vaikais, skolomis, raukšlėmis ir plikėmis.

Blogiausia, kai vaikai dar manipuliuojamo amžiaus, nes tada tėvelis ir mamytė sugalvoja žaisti žaidimą „ką labiau myli“, ko pasekoje vienas paskui kitą bando kuo originaliau sulįsti mažajam į rudąją, kol situacija tampa tiek nevaldoma, kad vaikas praranda bet kokią pagarbą jiems abiems.




Iš esmės, iširus santuokai, atrodo, kad didžiausia gyvenimo investicija prarasta, o naujai trūksta kapitalo. Ir nors tai ne visados tiesa, bet pagrindo tokioms mintims esama – juk po skyrybų dažną slegia ne tik netekties skausmas, sumišęs su neapykantos aitrumu, bet ir neišmokėtos paskolos bei naujo gyvenimo svoris.

Filmas galbūt ir ne visiškai apie tai, tačiau sukėlė būtent tokius pamąstymus. Lėtas, vietomis nuobodus, ne visiškai išpildytas, tačiau vertas dėmesio kaip pasakojimas apie nekviestą svečią dažnuose namuose. Didžiausias mano priekaištas – keisti ir net neįtikinantys skirtumai bendraujant sutuoktiniams tarp savęs, su vaiku ir su advokatais.

Atrodo, kad žmonės, kurie šiaip jau yra artimi ir geranoriški, su advokatais pavirsta piktybinėmis menkystomis, o su vaiku – apykvailiais manipuliantais. Taip pat ne visiškai aiškios ar gal tiksliau taip pat neįtikinančios skyrybų priežastys, kurios atrodo gana menkos, lyginant su noru būti kartu.

Gero žiūrėjimo! Ilgas filmas vakarui „su savimi“:  Santuokos istorija (orig. Marriage Story) – drama apie dramą.

 

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vladimiras Laučius. Vėl – naujas pasaulis, nauja epocha?

Kiekvieną kartą, kai svarbūs pasaulio politikos reiškiniai, įvykiai ar procesai neįsipaišo į įprasto pasaulėvaizdžio rėmus, imama garsiai šaukti,...

Vidas Rachlevičius. Naujojo pasaulio kontūrai (2). Galia, teisė ir mūsų valstybės likimas

Gyvename naujame pasaulyje? Atsakant į šį ore kybantį klausimą, galima kalbėti valandų valandas, tačiau svarstant apie tai, siūlau...

Prof. Algis Krupavičius. Protestai ir demokratinė diskusija: kur eina Lietuva?

Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai...

Vidas Rachlevičius. Atvažiavo tėtis ir „padarė“ Davosą. Degustacinis karčių tiesų meniu

Donaldo Trumpo vakarykštė kalba Davose dar kartą patvirtino tai, ką daugelis puikiai žinome – kas yra kas pasaulio...