Egzotiškasis Iranas daugumai asocijuojasi su margais kilimais ir moterimis, juodomis burkomis. Daugiau apsišvietę galbūt žino ir apie kūno bausmes, vykdomas tiesiog miesto aikštėse – nuplakant, užmėtant akmenimis, pakariant. Visgi, tik labai maža dalis girdėję apie Irano revoliuciją 1978 – ais metais, kuomet ši tuomet dar vakarietiška valstybė per naktį tapo teokratine diktatūra.
Merginos turėjo išmesti trumpus sijonus, dauguma koncertų salių, baleto studijų ar teatrų buvo uždaryti kaip neatitinkantys griežtų šariato teisės reikalavimų, moterims uždrausta dirbti ar vairuoti automobilius, gyvenimą ėmė reguliuoti fanatiški dvasininkai, sadistiškai baudžiantys net už nesantuokinį bučinį.
Tie, kurie norėjo išlikti, turėjo atsisakyti savo įsitikinimų, gyvenimo būdo ir paklusti naująjai tvarkai. Kiti buvo persekiojami, kalinami, žudomi.
Iranas yra puikus pavyzdys valstybės, kurioje valdžia sprendžia, kas žmonėms reikalinga, o kas – ne. Iranas yra puikus pavyzdys, kad įprasto gyvenimo gali nelikti per naktį.
Laisvės partija siūlo įvesti Irano laisvę Lietuvoje. Jie sako, kad skiepų pasas gali pasitarnauti suteikiant teisę gauti „nebūtinas“ paslaugas, tokias kaip koncertai ar kiti viešieji renginiai, kas pagerintų žmonių emocinę būseną.
Pasak Laisvės partijos, Lietuvoje teisę į gerą emocinę būseną turi tik paskiepitieji. Visiems kitiems gera emocinė savijauta nėra būtina.
Štai ir išaušo diena, kai mums, Nepriklausomybės aušroje gimusiems ir individo teise savarankiškai tvarkytis gyvenimą tikėjusiems, valdžia nurodys, kas yra būtina, o kas – ne. Ne polinkiai, gabumai ir norai, o iš mokesčių išlaikomi veltėdžiai apibrėš, ką veikti.
Stebint tendencijas, greičiausiai išgirsime, kad ir mėsa ant stalo nebūtina, ir vaikus gimdyti nebūtina, verslas arba privati nuosavybė – juolab nebūtini.
Apskritai mažai, kas žmogui yra būtina, galbūt tik keli šimtai skiepų nuo ligų, apie kurias net negirdėjęs, ir dubenėlis pliurzės kartą per dieną.
Irano saulė pamažu kyla Lietuvos padangėje. Šviesu, kad net akys ašaroja.
Tenka tik apgailestauti, kad iki šiol taip ir nesupratote, jog turintys imunitetą skiriasi nuo tų kurie neturi ir dažnai net nesistengia jo įgyti. Ar čia diskriminacija? Jeigu taip tai kurių?
Iš tikrųjų tas keičiamas saules mums jau ne pirmą kartą veža ir neša. Buvo Stalino saulės nešėjai: cvirkos su antanais venclovomis, zimanai su niunkomis… Dabar Briuselio neo-marksistai mums neša Irano saulę, padedami šimonyčių, pasirengusių vykdyti iš ten ateinančias „užduotis”. Juk kaip patogu, gauni užduotį ir vykdai, galvoti nereikia.. Genderistai bruka „vaivorykštinę” saulę. Vis dar save krikščionimis besivadinantys, tik jau seniai pamiršę, kas yra krikščionybė, nuolat kaišioja „globalistinę” saulę. Tokie gali nesunkiai apsigalvoti ir užsisakyti raudonai juodą – kraujo ir mirties saulę. Nesvarbu iš kur – iš Pekino ar iš Putino.