Paskutinėmis dienomis stebiu diskusiją apie kanapių kriminalizavimą/dekriminalizavimą ir atrodo tarsi skaityčiau apie pvz. bandelių įtaką sveikatai.
Daug gal ir negerai, bet šiek tiek sveikatai nekenkia, kas čia tokio, kad vaikas nusipirks mokykloje arba kad draugas jį pavaišins.
Tas esminis skirtumas, kuo skiriasi kanapės nuo bandelės, t.y. stiprus poveikis psichinei sveikatai ir priklausomybės formavimąsis yra pamirštamas.
Kaip pamirštamas ir ne narkomanų tėvų poreikis, kad „geri” draugai nevaišintų jų vaikų suktinėmis.
Juokinga buvo skaityti tą naratyvą, kad „va, parūkys paaugliai kiemelyje, pasidalins suktinėmis ir nuteis”. O jei kitoks naratyvas – stovės prie mokyklos koks „geras” dėdė ir atsitiktinai vaišins suktinėmis nepilnamečius? Su užuomina, kur galima gauti daugiau? Apie tokį naratyvą niekas nekalbėjo.
Kas yra narkomanija, supratau šįryt.
Vakar buvau taip apsirgusi, kad nepakilau iš lovos, bet be įprastinių anginos požymių – skaudančios gerklės ir aukštos temperatūros – dar plėšė galvą. Taip stipriai, kad atrodė, jog ją tankas pervažiavo.
Tik šįryt, išsiritusi iš lovos, supratau, kad visą parą negėriau kavos. Mane kankino ne tik angina, bet ir kofeino poreikis.
Išgėrus porą puodelių kavos, galvos skausmas aprimo.
Įsivaizduojate, kokią priklausomybę sukelia kava? Kava, bliamba!
Kuri yra kur kas silpnesnis ir mažiau psichiką veikiantis narkotikas nei kanapės.
Bet ne, viešojoje erdvėje populiariau postringauti apie smagias draugų kompanijas, besidalijančias suktinėmis, o ne apie tai, kiek suktinių reikės pvz. po poros metų.
Man nusišvilpti ant tų, kurie labai bijo, kad jų vaikas ką nors pavaišins suktine.
Nes aš bijau, kad mano vaikas bus pavaišintas.
