Lidija Veličkaitė. Sąmokslas prieš žmoniją

Įžymaus išeivijos visuomenės veikėjo ir publicisto Viliaus Bražėno prieš 46 metus (1975) Čikagoje (JAV) išleista knygelė „Sąmokslas prieš žmoniją“ labai aktuali šiomis, visuotinės pandemijos dienomis. Knygelė pakartotinai išleista 1978 m., o 1997 m. ir Lietuvoje.

Knygos viršelyje parašyta: „Pasaulis yra valdomas visai kitų asmenybių, negu įsivaizduoja užkulisių nežiną žmonės.“ Bendžaminas Dizraelis (Benjamin Disraeli 1804 – 1881) D. Britanijos Ministras Pirmininkas)

Leidėjo žodyje paminėtos V. Bražėno mintys, kad prof. Albertas Enšteinas nežino, kokie ginklai bus panaudoti III Pasauliniame kare, bet pagrindinis IV Pasaulinio karo ginklas bus kuoka. Taip pat V. Bražėnas jau tada pabrėžė, kad Amerika neturi būti paralyžiuota baimės, negali būti jokio vidurio tarp komunistinio teroro ir laisvės.

Knygelės autorius prašo skaitytojus atsakyti į du klausimus, kurių klaidingas supratimas kelia nemažai sąmyšio: „1. Ar „komunizmas“ yra masių, beturčių, prispaustųjų, tamsiųjų, alkanųjų, „liaudies“, „proletariato“ judėjimas, susprogdinąs esančias santvarkas iš apačios? Ar atvirkščiai, tai yra galingųjų, turtingųjų, inteligentų susimokėlių, mažos grupės daugumai iš viršaus primesta elito diktatūros santvarka, primesta, sutraiškant senąją santvarką, „sistemą“ tarp gerai organizuotų, elito finansuojamų bei kurstomų riaušininkų grupių iš apačios ir tuo pateisinto didesnio valdžios ir galios grobimo iš viršaus?..

2. Ar žinomieji tarptautinio komunizmo vadai yra, kaip įtaigojama ir plačiai priimta, aukščiausioji pagrindinė jėga, planuojanti ir diriguojanti pasaulinį sąmokslą žmonijai pavergti, kai kuriems galingiems ir įtakingiems laisvojo pasaulio asmenims nesąmoningai padedant komunizmui? Ar, atvirkščiai, yra kitos, mažiau matomos jėgos, kurių rankose matomasis atviras komunizmas yra tik sąmokslo įrankis, jų remiamas bei išlaikomas?“

Tik gerai pasvarstę šiuos du klausimus ir pasvėrę jų atsakymus, galima lengviau susivokti, kas darosi pasaulyje.

Po ilgų ieškojimų autoriui teko asmeniškai atsakyti į šiuos klausimus:

I. Komunizmas nėra beturčių masių sąjūdis, bet nusikaltėliškos sielos, neribotos galios ištroškusių didžturčių ir internacionalistų intelektualų elito sąmokslas liaudies vardu žmonijai prievarta primesti diktatūrą ir teroru išlaikyti.

II. Nei Maskvos, nei Pekino komunistinė hierarchija nėra savarankiška, vyriausioji pasaulinio sąmokslo prieš žmoniją galva, o tik tiesiog, ar sudarant sąlygas parinkti vykdytojai dalies to sąmokslo uždavinių, susijusių su karais, riaušėmis, teroru ir propaganda.

Autorius primena 1917 m. revoliuciją Rusijoje, kai rusų anarchistas Bakuninas jau tuomet žinojo „iš kur kojos dyksta“ komunizmui, kai tvirtino: „Komunizmas stovi viena koja revoliucijoje, kita koja banke.“

Tai žinojo ir kitas anarchistas – Trockis, ,,kuris iš Niujorko į Rusiją vežė ne tik būrį revoliucionierių bet ir 20 mln. dolerių auksu, parūpintu didžturčio Jakobo Šifo (Jacob Shiff), kurio finansiniai partneriai Vokietijoje aprūpino „kelionpinigiais“ Leniną.“

1776 m. Ingolstadto universiteto kanonų teisės profesorius Adamas Veišauptas (Adam Weishaupt) (jėzuitų auklėtinis) įsteigė slaptą sąmokslininkų organizaciją – ILLUMINATI ordiną, siekiantį sunaikinti visas pasaulio religijas, sugriauti socialinę santvarką, nuversti visas vyriausybes ir įsteigti pasaulinę diktatūrą, valdomą rinktinių žmonių – NAUJĄ PASAULIO SANTVARKĄ.

Savo simboliu iliuminatai pasirinko piramidę su visa matančia virš jos akimi ir šūkiu – NOVO ORDU SECLORUM (Nauja Pasaulio Santvarka). Knygelės autorius pažymi, kad maždaug 1935 m. šis simbolis kažkaip nematomai atsirado ant JAV dolerio su obalsiu ir akimi.

Reiškia – „Didysis brolis tave mato“. Tai buvo mokytų ir galingųjų sąmokslas masių vardu elito galiai pasiekti. Jis sklido Europoje, dažniausiai infiltruojant masonų ložes, tačiau vargu, ar galėjai jame rasti eilinių darbininkų. Taip Prancūzijoje susikūrė revoliuciniai Jakobinų klubai, Iliuminatai ir jų atžalos reiškėsi Blankistų, Tugendbund, Teisiųjų lygos, Karbonarų, Jaunosios Europos vardais ir forma.

1847 m. Teisiųjų lyga pakeitė pavadinimą – pasivadino Komunistų lyga ir privertė savo narį Karlą Marksą surašyti A. Veišaupto programą manifesto forma. Ir tik po 20-ties metų prie „Manifesto“ buvo prirašytas K. Markso vardas.

Autorius rašo, kad nuo A. Veišaupto laikų sąmokslininkai padarė didelę pažangą. Jie turi daug galingų organizacijų, kurių nariai infiltravo didžiųjų kraštų vyriausybes: Komunistų partija, Apvalusis stalas (veikianti aštuoniose kraštuose), CFR (Council On Foreign Relations) Amerikoje, Royal Institute Of International Affairs Didžiojoje Britanijoje, net sudarytas pasaulinės vyriausybės formatas – Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).

JTO emblema panaši į Sovietų emblemą: projektą parengė JAV vyriausybės tarnautojas Karlas Ardo Marzanis (Carl Aldo Marzani), vėliau atpažintas slaptu Komunistų partijos nariu, turinčiu Toni Velzo (Tony Whales) slapyvardį.

Pirmuoju JTO Generaliniu sekretoriumi buvo Sovietų agentas CFR narys Eldžeris Hisas (Alger Hiss). Sąmokslininkai veikė labai slaptai ir atsargiai, nes sąmokslas prieš visą žmoniją gali pasiekti tikslą tik likdamas nepastebėtas, neatskleistas ir neišvilktas į dienos šviesą. Dar 1798 m. Džonas Robinsonas (John Robinson) parašė nuostabią knygą „Proofs of A Conspiracy“, kurioje atskleidžiama Iliuminatų veikla, jos tikslai ir metodai.

Autorius rašo, kad JAV vyriausybę ir valstybę manipuliuojanti CFR (Užsienio Reikalų Taryba) – privati slaptos veiklos organizacija dirba tylomis, išlieka nepastebėta ir beveik neminima tos pačios CFR kontroliuojamoje spaudoje.

Jau tuo laikotarpiu pastebėta, kad CFR atvedė Ameriką į kritišką padėtį ir viskas priklauso nuo JAV piliečių, kada jie praregės ir demaskuos šiuos sąmokslininkus. Komunizmas – vienas iš pasaulinio sąmokslo įrankių ideologiškai ir materialiai subankrutavo jo užimtose teritorijose, neišauklėjo sovietinio žmogaus, pavertė kraštus elgetynais be vilties pažangai.

Pasaulyje sąmokslininkų samdiniai – marionetės pjaunasi prie lovio, viena grupė nori nustumti kitą grupę nuo ėdalo, žadėdamos greičiau pasitarnauti Naujos Pasaulio Santvarkos kūrimui. Net kalbėta, kad ištęstais nelaimėtais karais nualinus JAV dolerį, įvesti „tarptautinę valiutą“ per kurią galutinai būtų apiplėštas JAV ir likusiojo pasaulio dirbantysis žmogus, tuo panaikinant viduriniąją klasę pasauliniu mastu, paverčiant visą žmoniją vergais, priklausančiais nuo didžiųjų sąmokslininkų.

Autorius pažymi, kad UNESCO (Un Educational, Scientific and Cultural Organization – JT Auklėjimo, Socialinė ir Kultūrinė organizacija), skirta komunistinei propagandai skleisti bei Vakarų moralinėms vertybėms sunaikinti. Nes viskas turi veikti „vieno pasaulio statybai“ ir, žinoma, ant raudonų pamatų.

Kita JT agentūra – UNICEFUN (International Children’s Emergency Fund – JT Tarptautinės bėdos fondas vaikams). Įvairiomis rinkliavomis, aukomis (daugiausia JAV), narių įnašais neva šelpia vaikus, tačiau iš tikrųjų lėšas naudoja komunizmo režimams išlaikyti bei jų galiai skleisti.

Apibendrindamas knygelės „Sąmokslas prieš žmoniją“ turinį, autorius rašo, kad ji neaprėpia viso sąmokslininkų kontroliuojamo tinklo, tik atkreipia dėmesį į pačias svarbiausias spaudoje dažniausiai minimas organizacijas, kurios tiesiogiai per CFR narių vadovavimą joms, ar per CFR kontroliuojamų fondų finansavimą, yra sąmokslininkų manipuliuojamos pagrindiniam pasaulinės tironijos kūrimo tikslui.

Norintiems plačiau susipažinti su kairiųjų organizacijų tinklu žinių pataria ieškoti tam skirtoje enciklopedijoje „Biographical Dictionary of The Left“, kuri redaguota John Birch Society Tyrimų skyriaus vedėjo Frencio X. Genono (Francis X. Gennon) ir tuo laikotarpiu išleisti keturi tomai.

Aleksandras Solženycinas yra pasakęs: „Kas ketveri metai (Amerikoje) vykdomi rinkimai yra tik masių patenkinimui.“ Knygelėje autorius stebisi A. Solženycino įžvalgumu ne tik komunizmui, bet ir Jaltai, bei moraliai bankrutavusioms Jungtinėms Tautoms. Atrodytų, kad yra pakankamai duomenų sutikti su A. Solženycino teiginiu apie prezidento rinkimus JAV, kad jie vykdomi tik masių patenkinimui, o pačios masės į juos praktiškai teturi labai menką įtaką. Autorius pateikia nemažai duomenų apie keletą JAV rinktų prezidentų, pralindusių į prezidentūrą pro CFR koštuvą.

Kai po 50 metų (1994) iš JAV į Lietuvą atvykęs V. Bražėnas apsilankė laikraščio „Tremtinys“ redakcijoje ir susitiko su į laikraštį rašančiais kauniečiais, keletu jaunystės bičiulių, tautinių jaunimo organizacijų atstovais bei žurnalistais, jis atsakė į jų užduotus klausimus. Ir vienas iš svarbiausių, apie kurį niekas nekalba, yra toks platus, neišsenkantis ir senas – pasaulinės valdžios siekimas.

Kažkaip netyčia į V. Bražėno rankas pakliuvo 1991 m. išleista stora knyga, parašyta amerikiečių teologo Malakio Martino (Malaki Martin). Jis yra 14 knygų autorius, Vatikano istorikas, Popiežiaus patarėjas. Knyga parašyta anglų kalba. Jos pavadinimas „To kraujo raktai“ su paantrašte „Grumtynės dėl pasaulio dominavimo tarp Gorbačiovo, Vakarų kapitalistų ir Popiežiaus Jono Pauliaus II“.

Tos knygos turinys atsakė į klausimą, kodėl Popiežius Jonas Paulius II važinėja po visą pasaulį ir susitikinėja su įvairiais valdžios žmonėmis. Pasirodo, kad Popiežius susirūpinęs dėl siekiamos vienos pasaulio santvarkos. Vienam prancūzų žurnalistui Popiežius yra pasakęs, kad net didžiausia Dievo bausmė būtų tik švelnus balzamas, palyginus su tuo, ką žmonijai padarytų pasaulio valdžią perėmę marksistiniai materialistai arba demokratiniai kapitalistai. Jau tada Popiežius matė, kad tai sukels baisius padarinius ir siekė užbėgti už akių, kad pasaulio valdymas nebūtų pagrįstas nuogu materializmu, bet vyrautų krikščioniška dvasia.

Tai, ką matome ir girdime šiomis dienomis, kada iš visuomenės gyvenimo braukiamos tūkstantmečiais puoselėtos normos ir tradicijos, įsivyravęs materializmas užgožia dvasines vertybes, žmogus tampa tarsi sraigtelis šiame baisiame sujauktame pasaulyje. Ir, jei žmonės pasiduos šiam nežmoniškam siautėjimui, žmonijos laukia labai sunki ateitis.