LGGRTC negali panaikinti galiojančių Prezidento dekretų dėl partizano Juozo Krištaponio apdovanojimų nei žurnalistų, nei kitų valstybių ambasadorių pageidavimu

Praėjusią savaitę Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos, LRS Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos ir per 20 Visuomeninių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus atstovai pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generaliniam direktoriui ir Ukmergės rajono savivaldybės merui Dariui Varnui, kad (LGGRTC) negali vykdyti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos (toliau – Komisijos) rekomendacijų, kad LGGRTC priimtų sprendimą, įpareigojantį Ukmergės rajono savivaldybės administraciją nukelti Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje.

Visuomeninės patriotinės papildė Komisijos medžiagą konkrečiais  faktais, įrodančiais,  kad J. Krikštaponis žydų žudynėse nedalyvavo.

Be to, 2015 m. Generalinė prokuratūra įvertinusi J. Krikštaponiui mestus kaltinimus dėl žydų naikinimo konstatvo, kad kaltinimai nepakankami ir reikalauja papildomų tyrimų.Todėl pastaruoju metu besitęsiantys kaltinimai J. Krikštaponiui, dalyvavus žydų žudynėse, ir reikalavimas iškelti jam skirtą paminklą yra nepagrįsti.

Kita vertus, Pagal Lietuvos Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, o valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose pateikia tik prokurorai, o ne politikai, žurnalistai ar kitų valstybių ambasadoriai,- teigiama patriotinių organizacijų atstovų rašte LGGRTC generaliniam direktoriui.

Iškelti jo paminklą iš Ukmergės į jo žūties vietą arba į mons. A. Svarinsko parką yra nepriimtinas. Šie argumentai buvo išsakyti  susitikime su Ukmergės meru Dariumi Varnu. Jo metu buvo prieita išvados, kad paminklas turi likti Ukmergėje, visų ukmergiškių garbingo dėmesio centre.

Galiausiai minėtų organizacijų atstovai pažymėjo, kad:

1. Ukmergėje paminklas Juozui Krikštaponiui partizanų Vyčio apygardos vadui pastatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais;
2.  Lietuvos Respublika 2002 metais spalio 31 d. pripažino Juozui Krikštaponiui garbingą kario-savanorio vardą (Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr.1965 „dėl pulkininko laipsnio suteikimo kariams savanoriams“);
3. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Juozui Krikštaponiui suteikė po mirties pulkininko laipsnį (2007 m. sausio 5 d. dekretas „Dėl Respublikos Prezidento 2002 m. spalio 31 d. dekreto Nr. 1965 „Dėl pulkininko laipsnio suteikimo kariams savanoriams“ pakeitimo Nr. 1k-849)

Taigi nei Komisija, nei LGGRTC neturi jokių teisių bei įgaliojimų naikinti nurodytus Lietuvos valstybės teisės aktus, todėl jie yra galiojantys. Dėl šios priežasties minėti atstovai siūlo LGGRTC gen. direktoriui nepriimti neteisėto sprendimo partizanų vado kario savanario, plk. Juozo Krikštaponio paminklo atžvilgiu, nes minėti teisės aktai gali būti panaikinti tik teismo sprendimu įstatymo nustatyta tvarka.

Visas dokumento tekstas žemiau:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
generaliniam direktoriui dr. Arūnui Bubniui
Kopija:
Ukmergės rajono savivaldybės merui Dariui Varnui

DĖL GALIMAI NETEISĖTŲ VEIKSMŲ MĖGINANT PAŠALINTI KARIO SAVANORIO PLK. JUOZO KRIKŠTAPONIO PAMINKLĄ UKMERGĖJE

2023 m. liepos 21 d.

2023 m. birželio 29 d. Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija (toliau – Komisija) rekomendavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) priimti sprendimą, įpareigojantį Ukmergės rajono savivaldybės administraciją nukelti Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje.

Komisija, rekomenduodama nukelti minėtą paminklą, nesivadovavo pamatiniu teisinės valstybės principu, jog asmuo gali būti laikomas kaltu tik remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tokio nuosprendžio J. Krikštaponio atžvilgiu nėra. Todėl Komisijos rekomendacija laikytina neteisėta ir niekine. Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 str. 8 dalies 2 p. pagrindu LGGRTC negali įgyvendinti minėtos komisijos rekomendacijos J. Krikštaponio paminklo atžvilgiu, nes neturi tam teisinio pagrindo.

Šio rašto įžangą papildome konkrečiais faktais, liudijančiais, kad J. Krikštaponis žydų žudynėse nedalyvavo.

1. 1945-08-25d. generolo majoro P. Kapralovo (rusų kalba) raštas generolui leitenantui I. Tkačenkai, kad 1945-01-12 d. sunaikintas J. Krikštaponio būrys. Tam mūšiui vadovavo J. Krikštaponis, mūšyje žuvo 18 partizanų (pagal raštą 30), 12 iš apsupties pasitraukė. Bendražygiai kvietė vadą trauktis, bet jis pasakė: jūs traukitės, aš jus pridengsiu. Tame mūšyje žuvo per 100 sovietinių NKVD divizijos karių. Didvyriškai žuvo tame mūšyje J. Krikštaponis, suimtas sunkiai sužeistas į krūtinę, jo brolis Jonas, kuris greitai mirė arba buvo nužudytas, stribų terminais pribaigtas. Brolių palaikų užkasimo, išniekinimo vietos nežinomos. Kitus žuvusius partizanus palaidojo kaimynai, patriotai Lėno kapinėse. Nukauti NKVD kariai buvo išvežti į Taujėnus.

Be to, tame rašte generolai vienas kitam rašo, kad žuvęs J. Krikštaponis g.1912 m. buvusios Lietuvos kariuomenės leitenantas vokiečių okupacijos metais buvo suimtas ir tris mėnesius kalėjo Kauno kalėjime. Jo gyvenimas gal būtų ir pasibaigęs vokiečių koncentracijos stovyklose, bet jį išgelbėjo tuo metu Kaune buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis, jo tetos vyras.

2. Rusų kalba pateiktas 2 policijos bataliono, sudaryto 1941 m. spalio 6 d. pagal įsakymą Nr. 42 sąrašas: Kuopos vadas Krikštaponis Juozas, Karolio (faktinai Jono) žuvęs (nušautas).

Nuo 1941m. spalio 6 d. kuopos vadu paskirtas vyr. ltn. Reikalas Nikodemas, Simono g. 1907 m., gyvena JAV. 1941 m. spalio pradžioje 2-is batalionas gavo vokiečių rezervinės policijos bataliono majoro F. Lechthalerio įsakymą „išvalyti Minsko, Borisovo ir Slucko sritis nuo ten užsilikusių bolševikų kariuomenės likučių ir bolševikų partizanų“. Būtent nuo 1941 m. spalio 6 d. 2-as policijos batalionas išvyko į Minską. Net jeigu ir būtų įrodyta, kad J. Krištaponis iki 1941 m. spalio mėn. vadovavo 2-o bataliono kuopai, tai nereikštų kad jis dalyvavo masinėse žudynėse, kurios Minsko apylinkėse prasidėjo 1941 m. spalio 8 d.

I bataliono kuopa: būrio vadas ltn. Vladas Tamošiūnas iš Ukmergės rajono, jo likimas nežinomas; būrio vado pav. Augustas Panuškis iš Ukmergės rajono iš bataliono pabėgo.

Krikštaponis Juozas taip pat ukmergiškis, kuris galėjo su savo žemiečiais pasitraukti iš bataliono, nes nuo 1941m. spalio mėn 6 d. kuopai jau vadovauja Reikalas Nikodemas.

Vienas tardomas bataliono karys teigė, kad iš bataliono dezertyravo 57 asmenys. Pagal J. Krikštaponio sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės liudijimą, kurį užrašė žymus Panevėžio kraštotyrininkas Romas Kaunietis, 1991m. liepos mėn. brolis Juozas visą vokiečių okupacijos laikotarpį gyveno tėviškėje, savo namuose. Tai liudija ir J. Krikštaponio kaimynai Antanina Misiukaitė ir Julius Čeponis, kad jis visą laiką gyveno savo namuose arba slapstėsi. Apie tai liudijo ir kiti to krašto gyventojai.

3. Jonas Burokas – Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis pamena klasės draugo Juliaus Čeponio (J. Krikštaponis buvo J. Čeponio kaimynas), kad yra amžinai dėkingas J. Krikštaponiui už jo ir jo kaimynų šeimų išgelbėjimą. Vokiečių okupacijos metais į Užugirio kaimą atjojo du vokiečiai reikalauti iš ūkininkų prievolės. Jie užsibuvo iki pavakario. Grįžtant į savo būstinę juos ir arklius nušovė rusų desantininkai. Po kelių dienų į kaimą atvyko daug vokiečių karių, apsupo trijų sodybų pastatus, suvarė gyventojus ir įsakė niekur nesitraukti, sudegino vieną didelį pastatą. Vieno tėvo iš tų apsuptų šeimų, tuo metu tarp suimtųjų nebuvo. Jis pamatęs apsuptus namus ir daugybę vokiečių karių skubiai pranešė J. Krikštaponiui apie galimą susidorojimą su suimtaisiais. J. Krikštaponis kartu su Lėno klebonu greitai atvyko į tą kaimą ir padėjo, kad būtų išgelbėti nekalti žmonės, moterys ir vaikai nuo sušaudymo.

4. Apie J. Krikštaponio didelę neapykantą vokiškiesiems okupantams liudija dar vienas faktas. Visiems to krašto gyventojams žinomas faktas, įvykęs Ukmergės restorane. Jame valgė ir vaišinosi vokiečiai. Atskirai nuo jų pietavo ir J. Krikštaponis. Tuo metu įėjo į restoraną 2 valstiečiai su sermėgomis. Einant jiems pro vokiečius, vienas iš jų šūktelėjo – „russishe Schweine“ (rus. rusiškos kiaulės). J. Krikštaponis, būdamas kilnios lietuviškos, patriotinės dvasios, aukšto lygio sportininkas, ieties ir disko metikas – net Lietuvos čempionas, stipruolis- pagriebė už pakarpos abu vokiečius, įžeidusius valstiečius, išmetė pro duris ir nurideno, kaip bulvių maišus, laiptais žemyn. Dėl to gestapo jis buvo suimtas, tris mėnesius kalėjo kankinamas Kauno kalėjime.

5. 1948 – 1949 metais už sovietinių piliečių, žydų žudynes Baltarusijoje nuteista 40 bataliono karių, tačiau tardymo metu nė vienas nepaminėjo J. Krikštaponio dalyvavus žydų žudynėse. Tik praėjus 15 – 30 metų, t. y. 1961-1982 m, tik du iš 14 apklaustųjų (ne tardomų) prisiminė J. Krikštaponį dalyvavus šiose egzekucijoje. Tokia papildoma apklausa buvo daroma pagal LKP vadovybės ir KGB užsakymą. Manoma, kad tai buvo daroma dėl to, kad fiktyviais liudininkų parodymais įteigti, kokia buvo niekinga Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminė, sūnėno J. Krikštaponio asmenyje. Taip pat žinoma, kad dažnai MGB-KGB tardomieji mėgino kaltes suversti mirusiesiems, kad apsaugoti save nuo griežtų bausmių arba sušaudymo.

2015 m. Generalinė prokuratūra įvertinusi J. Krikštaponiui mestus kaltinimus dėl žydų naikinimo pranešė, kad kaltinimai nepakankami ir reikalauja papildomų tyrimų. Pagal Lietuvos Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, o valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose pateikia tik prokurorai, o ne politikai, žurnalistai ar kitų valstybių ambasadoriai. Jei prokurorams neužtenka įrodymų, kad J. Krikštaponis nusikalto, tai kodėl jo kova ir didvyriška žūtis už Lietuvos laisvę turi būti paniekinta, paminklas jam Ukmergėje nukeltas. Tuo ardomi valstybės konstituciniai pamatai ir klastojama Lietuvos laisvės kovų istorija, kas labai tenkina fašistinės Rusijos ideologus.

J. Krikštaponis 1942 metais vadovavo Ukmergės apskrities antinaciniam tautiniam frontui. Ukmergės krašto gyventojas M. Dirsė liudijo, kad artėjant antrajai sovietinei okupacijai J. Krikštaponis buvo raginamas trauktis į Vakarus, bet to atsisakė ir liko tėviškėje kaip garbingas Lietuvos karininkas.

Pastaruoju metu besitęsiantys kaltinimai J. Krikštaponiui, dalyvavus žydų žudynėse, ir reikalavimas iškelti jam skirtą paminklą yra nepagrįsti. Apie tai argumentuotai buvo išdėstytą ir naujai išrinktam Ukmergės merui Dariui Varnui. Iškelti jo paminklą iš Ukmergės į jo žūties vietą arba į mons. A. Svarinsko parką yra nepriimtinas. Susitikime buvo prieita išvados, kad paminklas turi likti Ukmergėje, visų ukmergiškių garbingo dėmesio centre.

Konkretūs faktai ir liudijimai rodo, kad karys savanoris, plk. Juozas Krikštaponis buvo garbingas Lietuvos karininkas, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos sūnėnas griežtai nusistatęs prieš fašistinę ir sovietinę okupaciją. Jis garbingai paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę.

Taip pat informuojame, kad:

1. Ukmergėje paminklas Juozui Krikštaponiui partizanų Vyčio apygardos vadui pastatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais;

2. Lietuvos Respublika 2002 metais spalio 31 d. pripažino Juozui Krikštaponiui garbingą kario-savanorio vardą (Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr.1965 „dėl pulkininko laipsnio suteikimo kariams savanoriams“);

3. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Juozui Krikštaponiui suteikė po mirties pulkininko laipsnį (2007 m. sausio 5 d. dekretas „Dėl Respublikos Prezidento 2002 m. spalio 31 d. dekreto Nr. 1965 „Dėl pulkininko laipsnio suteikimo kariams savanoriams“ pakeitimo Nr. 1k-849)

Pažymėtina, kad nei Komisija, nei LGGRTC neturi jokių teisių bei įgaliojimų naikinti nurodytus Lietuvos valstybės teisės aktus, todėl jie yra galiojantys.

Dėl šios priežasties siūlome LGGRTC gen. Direktoriui nepriimti neteisėto sprendimo partizanų vado kario savanario, plk. Juozo Krikštaponio paminklo atžvilgiu, nes minėti teisės aktai gali būti panaikinti tik teismo sprendimu įstatymo nustatyta tvarka.

Arnoldas Kulikauskis

Visuomeninių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus Visuomeninės tarybos pirmininkas (atstovauja 24 Lietuvos visuomeninėms patriotinėms organizacijoms)

Gvidas Rutkauskas

LRS Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos Visuomeninės tarybos pirmininkas, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas
Pranas Ulozas

Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas

Ernestas Subačius
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininkas

Giedrius Gataveckas

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Pirmininkas

Antanas Burokas
Krašto apsaugos bičiulių klubas

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PADEDANČIŲ STIPRINTI LIETUVOS VALSTYBĖS GYNYBINIUS PAJĖGUMUS, KOORDINACINĖS TARYBOS NARIAI
Organizacijos pavadinimas
Asociacija „Vilniui ir tautai“
Atlanto sutarties Lietuvos bendrija
Atsargos karininkų sąjunga
Gervėčių klubas
Krašto apsaugos bičiulių klubas
Lietuvai pagražinti draugija
Lietuvos atsargos karininkų sąjunga
Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas
Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga
Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija
Lietuvos kariuomenės savanorių draugija
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga
Lietuvos laisvės kovų sąjūdis
LPKT draugija „Kolyma“
Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
Pasieniečių klubas
Vilniaus molėtiškių bendrija
Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“
Vilniaus Vytautų klubas
Vilniaus zarasiškių klubas „Ežerėnai“
Vilniaus vietinės rinktinės apygarda
Šaulių Vlado Putvinskio klubas