LGBT iškrypėliais pavadinęs P.Vaineikis įstatymų nepažeidė

Justina GAFUROVA

Dėl pasisakymo per pamokslą iš Pranciškonų gimnazijos Kretingoje kapeliono pareigų atleistas ir LGBT šalininkų užpultas vienuolis Pauliaus Vaineikis įstatymų nepažeidė. Taip nusprendė policija, savo iniciatyva pradėjusi domėtis vienuolio pasisakymu. Galiausiai pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta.

LGBT gynėjų P.Vaineikis buvo užpultas dėl žodžių, pasakytų pamokslo metu. „Šėtonas išmoko netgi politiniu lygmeniu iškreipti žmogaus prigimtį. Kada per LRT moko iškrypėliai. Tiesiai šviesiai galiu pasakyti – iškrypėliai LGBT’išnikai moko mus, kas mes esame. Pasirodo, berniukai jau nebėra berniukai. Vyrai, pasirodo, nėra vyrai, mergaitės – nėra mergaitės, moterys – nėra moterys, bet galas žino kas. Įsivaizduojate? Valstybiniu lygmeniu bando įsiveržti į mokyklas ir mokyti amoralių dalykų”, – pamokslo metu sakė vienuolis pranciškonas P.Vaineikis.

Viešojoje erdvėje pasirodžius kapeliono per pamokslą pasakytiems žodžiams, vienuolis buvo ne tik atleistas, bet ir sulaukė policijos dėmesio.

Kaip „Vakaro žinias” informavo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė, policija dėl pasisakymo negavo jokio pranešimo, tačiau informaciją pareigūnai ėmė rinkti savo iniciatyva. Už neapykantos kurstymą Lietuvos įstatymai numato atsakomybę – nuo baudos iki trejų metų laisvės atėmimo.

Surinkus informaciją, kovo 11 d. Plungės rajono policijos komisariate priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutarime nurodoma, jog pagal vyraujančią teismų praktiką nebūtinai kiekvienas neigiamas pasisakymas apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra BK 170 str. numatyta nusikalstama veika. Kaip informavo Plungės r. PK viršininkas, Plungės r. PK nėra pradėta ikiteisminių tyrimų dėl pasisakymų prieš vienuolį.

Be to, dvasininkas viešai atsiprašė už savo žodžius. „Apgailestauju, jei ką įskaudino mano retorika. Nebuvo intencijos ką nors žeminti ar užgauti. Buvo troškimas išsakyti, kad nepritariu vyraujančiai neteisybei ir ideologijai – nutildyti kitaip manančius ir juos diskriminuoti. Buvau ir būsiu už visų skriaudžiamųjų, pažemintųjų teisę gyventi orų ir pilnavertį gyvenimą. Nei prieš vieną asmenį neturiu pykčio ar nusistatymo”, – sakė vienuolis.

Jo pusėn stojo ir kiti dvasininkai, atkreipę dėmesį, kad kunigai, kalbėdami apie homoseksualų lytinį gyvenimą, kaip nuodėmę, tik skleidžia Katekizmo žodį ir katalikiškąjį mokymą.

O Lietuvos Respublikos Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.