Seimo konservatoriai inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja pensijų reforma, kuriai pritarė Seimas ir kurios nevetavo prezidentė.
Pagrindinis argumentas – esą dažnai kaitaliojant tvarką pažeidžiami žmonių, kaupiančių tuose fonduose pinigus, lūkesčiai. Tačiau kažkaip panašiau, kad labiau rūpinamasi ne paprastų žmonių, o pensijų fondų interesais. Jiems sąlygos bus gerokai pablogintos. O svarbiausia – apriboti fondų atskaitymai nuo klientų sukaupto turto. Gal ir gerai, nes fondai per 13 metų žmonėms uždirbo tik 19,6 proc. nuo surinktos sumos, kai infliacija per tą patį laikotarpį siekė net 55,9 proc.
Skųsis dvasioms
„Pensijų kaupimo klausimai yra pernelyg jautrūs ir svarbūs, kad juos galėtume kaitalioti, vos tik ateina nauja valdžia. Juo labiau kad tokie pokyčiai, kaip matome, daromi skubos tvarka, neišdiskutavus su visuomene, neįsitikinus, ar atitinka visus teisės aktus. Paklauskite bet kokio žmogaus gatvėje, ar jis žino, kaip pasikeitė pensijų kaupimas, koks modelis bus taikomas. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad sprendimas priimtas ir dabar belieka žmonėms jį išaiškinti. Bet mes manome, kad visų pirma reikia išsiaiškinti, ar tai, kas buvo priimta, atitinka visus teisės aktus“, – „Vakaro žinioms“ aiškino vienas iš kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
Parlamentaro teigimu, kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatoriams abejonių kelia kelios Seimo priimtos nuostatos.
„Visų pirma, ar tokie sprendimai, priimti skubotai, nepažeidžia jau dabar antroje pensijų kaupimo reformoje dalyvaujančiųjų lūkesčių. 15 metų mums buvo formuojamas lūkestis, kad antra pakopa užtikrins mums pensiją, tereikia kaupti, o valstybė prisidės. Ir nuo 2020 m. tik daugiau. Tačiau ši nuostata buvo pakeista. Kitas dalykas – klausimas dėl monopolizuoto anuiteto įtvirtinimo: nes nuspręsta, kad „Sodra“ bus vienintelė anuitetų mokėtoja, nors šiuo metu šią paslaugą teikia trys įmonės ir galima išsirinkti geriausią pasiūlymą. Trečias dalykas – dėl automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą, nes už žmogų bus sudaroma sutartis su privačiu fondu. Nebent jis pats raštu atsisakys. Ir dėl to kreipsimės į Konstitucinį Teismą“, – paaiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys.
Dvejopi standartai
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas įtaria, kad tai yra pensijų fondų lobistų spaudimo pasekmė. Jei bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, jis žada inicijuoti parlamentinį tyrimą, kuris turėtų išsiaiškinti, kaip fondai nuo pat 2002 metų darė įtaką politikams.
„Opozicija nesupranta reformos esmės. Viena vertus, lieka apgailestauti, antra vertus, reikia stebėtis. M.Majauskas prakalbo apie priverstinį dalyvavimą pensijų fonduose. Bet jokios prievartos nėra. Bus automatinis žmonių įtraukimas į pensijų fondus su teise atsisakyti juose dalyvauti. M.Majauskas pats tokius sprendimus siūlo, kai kalba apie donorystę, primindamas Danijos, Švedijos ir kitų šalių pavyzdžius, kur tokie dalykai egzistuoja: žmonės automatiškai įtraukiami į donorų sąrašus, bet gali išsibraukti. Lygiai taip pat ir pensijų sistemos veikia kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur pensijų sistemos valdymas yra pažangiausias“, – dėstė S.Jakeliūnas.
Politikas atmeta kolegos priekaištus ir dėl to, kad „Sodra“ paskirta vienintele anuitetų mokėtoja ir taip esą privačiam verslui atimta galimybė konkuruoti.
„Pasaulio bankas 2012 m. gruodį tokią rekomendaciją pateikė Lenkijai. Tokioms šalims, kaip Lietuva ir Lenkija, pasak Pasaulio banko, rizikinga turėti daug anuitetų teikėjų. Tuo grįstas ir Lietuvos banko, Vyriausybės bei asmeniškai mano pasiūlymas tokią pat nuostatą pritaikyti Lietuvoje“, – tikino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Taiso klaidas
S.Jakeliūnas atmeta ir pagrindinį opozicijos priekaištą – kad sprendimai dėl pensijų sistemos pernelyg dažnai kaitaliojami, taip pažeidžiant jos dalyvių lūkesčius bei pakertant pasitikėjimą pačia sistema.
„Tie kaitaliojimai daromi ne šiaip sau. Tie visi sprendimai – klaidingi, priiminėjami dar nuo 2002-2003 metų. Tai dabar tos klaidos taisomos. Kažkas nesugebėjo jų ištaisyti, tad dabartinė valdančioji koalicija ištaisys taip, kad daugiau, turbūt, nebereikės taisyti“, – sakė S.Jakeliūnas.
Pasak jo, dabartinė sistema yra ydinga, nes dauguma kaupėjų, sulaukusių pensijos, iš fondų gauna tik vienkartinę išmoką, o paskui visą gyvenimą gauna mažesnę „Sodros“ pensijos dalį. Kokia ta fondų mokama vienkartinė išmoka – duomenų nėra.
„Viešos informacijos nėra, todėl vieno anuiteto teikėjas turės užtikrinti, kad ateityje ta informacija būtų prieinama“, – sakė parlamentaras.
Pasak S.Jakeliūno, įsigaliojus pataisoms, „Sodros“ pensija privačių pensijų kaupėjams nemažės – net ir tiems, kurie pradėjo kaupti iki pataisų įsigaliojimo.
Dar per maža
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys tvirtina, kad patiems fondams visos naujai priimtos nuostatos yra žalingos – net ir automatinis žmonių įrašymas į sistemą.
Taip pat jis tikino, neva ir patiems žmonėms bus blogai, kai dings galimybė sukauptą dalį fonduose atsiimti vienu kartu. O labiausia verslui nepatinka, kad bus dar labiau apribojami nuskaitymai nuo sukaupto turto.
„Atsiranda periodinių išmokų dalis. Jei žmogus buvo suplanavęs sulaukęs pensijos padaryti gyvenimo investiciją, tai jis nebeteks tokios galimybės. Aišku, kita vertus, jis turės nuolatines periodines išmokas, tačiau dings galimybė rinktis. Mes, kaip demokratijos šalininkai, matome, kad negerai, kai valstybė mano geriau žinanti, ko reikia kiekvienam jos piliečiui. O dėl nuskaitymų nuo sukaupto turto… Dabar akcijų fondams buvo nuskaitymas 1 proc. nuo sukaupto turto vertės per metus, konservatyviems – 0,65 proc. Nuo kitų metų įvedami „gyvenimo ciklo“ fondai. Kadangi pripažinta, jog tam fondai turės labai pasiruošti ir turės daugybę išlaidų, nuo kitų metų nuskaitymai bus 0,8 proc.; 0,65 proc. – nuo 2020 m. ir 0,5 proc. – dar po metų. Tarkime, jei žmogus turi 1 tūkst. eurų pensijų fonde, tai galimas nuskaitymas 2021 m. bus 5 eurai per metus arba, kaip mes sakome, vienas kavos puodelis. Vidutiniškai žmonės yra sukaupę po 3 tūkst. eurų, tad per metus administravimo kaštai jiems sieks po 15 eurų“, – teigė Š.Ruzgys.
Faktai
Iš 80 tūkst. žmonių, kaupusių fonduose ir sulaukusių pensinio amžiaus, tik maždaug 400 gauna nuolatinę papildomą pensiją, kurios dydis priklauso nuo daugybės aplinkybių. Kiti 79,6 tūkst. iš fondų gavo vienkartines išmokas Š.Ruzgio teigimu, vidutiniškai kiekvienas žmogus yra sukaupęs po 3 tūkst. eurų, tad ir vienkartinė išmoka yra maždaug tokio pat dydžio) ir iki mirties gaus maždaug 15 proc. mažesnes „Sodros“ pensijas.
Nuo 2004 m., kai ėmė veikti privatūs fondai, iki šių metų pradžios juose sukaupta 2,911 mlrd. eurų, tačiau didžiąją dalį sudarė „Sodros“ bei pačių dirbančiųjų įmokos. Fondai žmonėms teuždirbo 571,2 mln. eurų arba 19,6 proc. Tai toli gražu nedengia net infliacijos kaštų, nes infliacija „suėdė“ daug didesnę sukauptų pinigų dalį. Statistikos departamento duomenimis, šių metų birželį, lyginant su 2004 m. sausiu, infliacija Lietuvoje sudarė net 55,9 proc.
Visose įmonėse, administruojančiose pensijų fondus, vidutinė alga yra apie 2 tūkst. eurų. Kitaip tariant, maždaug pustrečio karto didesnė nei vidutinė alga Lietuvoje.
Kadangi pensijų fonduose sukaupta beveik 3 mlrd. eurų, per metus už administravimą fondai gali pasiimti po beveik 30 mln. eurų. Tiesa, pasak Š.Ruzgio, tai nėra grynas pelnas, nes iš tų pinigų mokamos algos ir dengiamos kitos sąnaudos.
