Apie šoką.
Pastarųjų metų pandeminę žmonijos būklę bene geriausiai nusako ši triada: šokas, krizė ir akligatvis. Galėtume net pasakyti, kad šoku ji prasideda, krize ilgai slegia, o akligatviu užsibaigia.
Šokas yra šiurpinančio netikėtumo vaisius. Tai visuotinis išgąstis, sutrikimas, nerimas, gluminanti reakcija į netikėtą įvykį. Jis užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, nelauktai ir nepasiruošus.
Pirmiausia tai psichologinis sukrėtimas. Pavojaus signalas. Žmonės išmušami iš įprastų gyvenimo vėžių ir priverčiami keisti visą gyvenimo būdą. Ne tik pavieniai žmonės. Pirmiausia priverčiamos persiorientuoti valstybės. Joms šokas sukelia daugybę politinių, socialinių, kultūrinių problemų.
Europos Sąjunga buvo priversta prisiminti savo sienas. Tai buvo pirmas solidus globalistinės politikos ir jos ideologijos išbandymas, iki šiol dar deramai nesuprastas.
Prancūziškas žodis choc jungia tris pagrindines reikšmes: smūgį, susidūrimą ir sukrėtimą. Stebėtinas coronaviruso biologinis smūgis (galia) pagrįstas jo gebėjimu ne tik prisitaikyti prie moderniosios medicinos pažangos bet ir įtikinamai pranokti šiuolaikinį technologinį moderniosios civilizacijos pajėgumą.
Kokiais keliais ir būdais tas nematomas virusas susiduria regimu civilizuotu pasauliu, sužinome iš masinės komunikacijos priemonių, pranešančių apie tūkstančius ir milijonus mirčių, keliautojų, tarnautojų ir bastūnų išnešiojamų po visą globalųjį pasaulį. slegiančią depresyvią būseną, kurią tenka patirti šios jėgos netikėtai užkluptai žmonijai.
Mirtini biologiniai smūgiai į žmonių kūnus yra ne tik psichologinis sukrėtimas, bet ir pavojingas valstybių susilpninimas, grėsmingas demografinių, ekonominių ir apskritai kūrybinių galių išsekinimas.
Šoką kaip fiziologinę didelio ir staigaus sukrėtimo būseną yra aprašęs dar Hipokratas. O 1737 m. ją šoku įvardino prancūzų armijos chirurgas A.F. Ledranas (H. F. Le Dran).
Medicinoje tuo vardu buvo įtvirtinta patologinė reakcija, kuria organizmas atsiliepia į staigų organizmo perdirginimą ir yra lydima gyvybiškai svarbių funkcijų (kvėpavimo, kraujo apykaitos, nervų sistemos, medžiagų apykaitos ir pan.) sutrikimo.
Vėliau šis terminas plito visur, kur tik reikėjo nusakyti ypatingai įtemptas, stresines, kritines žmonių gyvenimo situacijas. Bet visi tie šokai daugiausia buvo lokaliniai, patiriami tik atskirose gyvenimo vietose ir srityse.
Šįsyk gamta trenkia itin negailestingą ir pasaulinį smūgį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje visi tapome realūs pasaulinės epidemijos liudininkai, stebėtojai ir priešai. Masinės komunikacijos priemonių talkinami regėjome ir girdėjome, kaip ji užsimezgė didžiausioje pasaulio šalyje, o po to keliavo per įvairias šalis, kol pasiekė Lietuvą.
