
Jonas Balčiūnas
Skvernelio istorija kelia vis daugiau klausimų. Prokuratūros kaltinimai kelia teisėtą lūkestį, kad vyksta kova prieš korupcines struktūras. Klausimas kokį vaidmenį ten vaidino Skvernelis, pagal dabar prieinamą informaciją yra labai miglotas. Yra trečių šalių nepatvirtinti įtarimai, kad vienas iš naudos gavėjų buvo Skvernelis. Klausimas ar šie kaltinimai pasitvirtins yra atviras.
Supaprastinus situaciją, jeigu kažkas iš kaltinamųjų prisipažins, kad davė kyšius Skverneliui, jis gali išvengti atsakomybės arba švelnesnės bausmės. Tai viliojantis pasiūlymas. Kita vertus, kaltinimai gali būti pagrįsti, bet gali pritrūkti įrodymų.
Žiūrint iš Skvernelio pozicijų, tai nekeičia jo politinės karjeros žlugimo, kalba eina tik apie baudžiamąją atsakomybę. Skvernelis tiesiogine prasme liko be savo kariaunos. Skandalo pradžioje partija išreiškė palaikymą, bet dabar kardinaliai pakeitė savo poziciją. Nebūtinai šis pokytis įvyko po Virginijaus Sinkevičiaus susitikimo su Skirmantu Malinausku, kuris šiuo metu yra pagrindinis įrankis siekiant sužlugdyti Skvernelį žiniasklaidos priemonėmis. Jo motyvai neaiškūs, bet asmeninis suinteresuotumas akivaizdus.
Matome naujos koalicinės dėlionės užuomazgas. Jau girdime kalbas, apie naujo demokratų lyderio glimus susitarimus su socdemais dėl naujos koalicijos apeinant Žemaitaitį. Ar ši iniciatyva buvo katalizatorius nuskandinti Skvernelį greituoju būdu, ar atsirado natūraliai vertinant susidariusias aplinkybes demokratams išlikti kaip partijai? Nemanau kad sužinosime atsakymą į šį klausimą.
Vis dar kelia pagrįstą nuostabą tiek prokuratūros, tiek žiniasklaidos reakcija vertinant konservatoriaus Starkevičiaus vaidmenį šioje byloje. Jam kol kas keliami abstraktūs kaltinimai, o žiniasklaida apie jo vaidmenį užsimena kaip apie šalutinį, lyg jis būtų visai nereikšmingas. Daug klausimų, mažai atsakymų. Toliau klaidžiojame korupcinių ir valdžios struktūrų sukeltoje migloje.
…
Skvernelis niekada nebuvo mano mėgstamas herojus. Jo pasiaiškinimas nei patvirtina, nei paneigia jo kaltę arba nekaltumą (nuoroda). Man sunku patikėti, kad jis turėdamas tokius politinius užmojus būtų taip lengvai susiviliojęs pinigais. Į žmogaus vidų neįslysi, tad neketinu užsiimti vertinimais. Vertinti galima tai kas vyksta aplink šią istoriją.
Man nesuprantamas Skirmanto Malinausko interesas bėgti priešais traukinį ir mojuoti vėliava. Kokios bebūtų priežastys, jos tikrai ne tokios kokios deklaruojamos viešumoje. Prisiminiau vieną jo paties pasakojimų apie karjeros pradžią Respublikos laikraštyje. Išeidamas iš laikraščio jis pasakojo, koks tas laikraštis baisus, o jis buvo naivuolis nesupratęs kad dirbdamas ten šmeižia žmones. Sena istorija neturi tiesioginio ryšio su tuo kas vyksta dabar. Nebent tai, kad jis elgiasi panašiai. Šiuo požiūriu jis panašus į Šarūną Černiauską, kuris padavinėjo informaciją, o dabar užsiima nors ir kitokia, bet savo esme panašia veikla.
Malinausko viešinami neva slaptų šaltinių duomenys negali būti kažkas kito kaip bylos medžiagos viešinimas, už kurį yra baudžiama. Tiesa, jau ne Lietuvoje. Prieš tai paviešinti slapti bankų duomenys Lietuvoje sukėlė susižavėjimą, o ne atsakomybę. Visuomenė turi teisę nežinoti, o žiniasklaida turi teisę, bet ne pareigą neinformuoti ir netirti. Iki šiol nežinome kokios organizacijos ar asmenys gavo USAID paramą ir už kokią veiklą, nežinome kokie visuomenininkai ir žurnalistai vyko į Izraelį su propagandine misija, išskyrus tuos, kuriems užteko kvailumo karo ir žmonių tragedijos zonoje eiti pusnuogiais į paplūdimį iškėlus du pirštus, nežinome kokie ekspertai dalyvavo garsiajame KAM susitikime, po kurio nulėkė Šakalienės galva, nežinome kokie ekspertai ir už ką gauna atlygį iš LRT. Šis nežinojimas netrukdo gyventi, nes netampa naujienų dalimi. Žinome tik tai, kas kažkam naudinga.
Žiniasklaidos dėka politikas tą pačią akimirką yra palaidojamas
Kastytis Braziulis
Netikiu statistika, nes ji yra puikus manipuliavimo instrumentas. Pirmas klausimas, kurį užduoda statistikas užsakovui – O kokio rezultato pageidaujate?
Tačiau, nežiūrint į tai įvertinkime šį rinkėjo atsakymą.
Politinės partijos „Vardan Lietuvos“ reitingai žiauriai krito, nes jų pirmininkui bus pareikšti įtarimai, nes jų pirmininkas yra kiekvieną dieną linksniuojamas spaudoje. Matyt, daugiau nelinksniuos, nes kažkas pasiekė savo – jis išmestas iš frakcijos ir frakcijai bei partijai jau jokios įtakos daryti negalės.
Politinės partijos TS-LKD (konservatorių) reitingai kyla, nežiūrint į tai, kad jos partijos itin įtakingam nariui jau yra pareikšti įtarimai toje pačioje kaip ir Vardan Lietuvos pirmininkui byloje. Tačiau jis nėra linksniuojamas spaudoje. Jis tiesiog išnyko iš viešosios erdvės.
Sakote, sutapimas? Aš jau seniai sutapimais nebetikiu. Itin skirtinga žurnalistų veikla vieno ir kito politiko atžvilgiu kelia daug klaustukų ir netgi abejonių dėl pačios bylos. Bijau, kad gali būti situacija štai tokia – visi jie ten parišti, nes visi suka neteisėtus „versliukus“ arba gauna kyšiukus. Apie tai yra žinoma teisėsaugai, juk saugumas neužsiima kontržvalgyba, o tik stebi. Tačiau kai įtakingai interesų grupei iškyla poreikis kurį nors politiką išmušti iš žaidimo lentos, tai atsidaro stalčiuką, išsiima kompromatą ir jį panaudoja. Teisėsauga atlieka savo darbą, o žiniasklaida savo. Šiuo atveju žiniasklaida yra svarbesnė, nes jos dėka politikas tą pačią akimirką yra palaidojamas.
![]()






Kadangi lietuvys nė už ką nenori tarnautojo, o nori „valdžios” ir valdytojo, lietuviui lieka kultivuoti mėgstamiausią nacionalinę sporto šaką – gulėti ant sofos, bėdavotis ir laukti išganytojo.
Negi ims, keletas tūkstantėlių, dieną atsikels nuo sofos, skirs 15 minučių laiko nueit prie Seimo ar gen. prokuratūros ir pareikalauti per atitinkamą laiką pateikti atsakymus į esminius klausimus korupcijos ir valstybės būklėje.
Be to, lietuvys net nežino to esminio klausimo. Lietuvio gyvenime yra tik 2 klausimai – kada atpigs kainos ir kas jį valdys po sekančių rinkimėlių.
…atsiplest nuo sofos – misija neimanoma – per giliai ileista saknis – dar nuo baudziavos laiku,todel Blinda ir teige,esa nunai muzikas yra kantrus…
Daugelis žmonių matydami, kaip demokratiniu būdu iškyla autoritariniai prezidentai, kaip iškyla aukšti ir gražūs, bet nelabai protingi prezidentai, kaip aukščiausiose valstybės institucijose klesti korupcija ir melas, o savivaldybės murkdosi čekiukų bylose, abejoja demokratija. Jeigu jūs manote, kad šiandien turime demokratiją, kad visa valdžia kyla iš piliečių valios, tai reiškia, kad jūs nežinote, kokia ji turėtų būti. Šiuolaikinė demokratija yra teatras. Žmonės balsuoja už politines reklamas, už aukštus ir gražius kandidatus, už pažadus, kurie nebūna įgyvendinami. Tai ne demokratija – tai masinė manipuliacija.
Demokratijos negali būti ten, kur informacija valdoma kapitalo. Žmonės negali laisvai rinktis, kai jų nuomonę formuoja tie, kurie turi didelius pinigus, geriausius psichologus ir žiniasklaidos kanalus. Valdžia nėra žmonių, jei tarnauja užsienio korporacijoms. Tai rinkodaros mašina, kuri tik apsimeta politine sistema. Negali būti demokratijos, kai dauguma balsuoja neturėdami supratimo apie šių dienų problemas.
….o tai tamsta cia apie konserwus ir sasalistus,nes kiti dar nevalde…….