Ruslanas Baranauskas- mokslo atstovas
Visi politikai, mokslo, visuomenės reprezentantai nuolatos akcentuoja fundamentalų dalyką apie diskusijų būtinybę ir veiksmų pagrįstumą proto ribose. Piliečiai stebi jų pasisakymus, daro analizes, išvadas, turi teisę į nuomonę.
Tačiau galima sakyti minime 1 metines, kuomet vis labiau dominuoja 1 ideologijos, klišės, doktrinos nekvescionuojama tiesa be jokios kitos pozicijos priėmimo, suderinamumo.
Argumentuoju, kad tai nebūtų tuščias kiauro puodelio su vandeniu pilstymas.
1. Vakcinacija, testavimas- pasirenkamas dalykas, prieš žmogaus valią nebus taikoma prievarta, šantažas, spaudimas. Apie tai vasarį kalbėjo pats ministras Arūnas Dulkys. 70 proc. pakanka, idant įgytume kolektyvinį bandos imunitetą ir vėl grįžtame į normalaus gyvenimo vėžes.
Tačiau kodėl įvedamas galimybių pasas ir be jo nepraeisi Kauno autobusų stotyje į knygyną, vaistinę??
Reikėjo tuos 30 proc. numatyti, kaip nebūtinos prievartos dalį, susitarus, kad užtenka dėvėti kaukes. Neabejoju Konstitucinis teismas šį de jure negaliojantį liberalų išmislą panaikins. Kokią galią darbdaviai turėjo net nesulaukus rugsėjo 13 atleidinėti darbuotojus?
2. Universitetai turi visišką laisvę, autonomiją.
Neneigiu emigracija didelė, gyventojų skaičius mažėja, valstybei išlaikyti fakultetus yra nelengva. Tačiau kiek laiko, kaip, kokia forma vyko diskusijos su akademine LEU, Šiaulių universiteto bendruomene dėl jungimosi prie VDU, VU. Mano žiniomis sekantis taikinys- uostamiestis.
Neseniai bendravau su garbiu profesoriumi lituanistu iš Šiaulių, kuris tik rankomis pamojavo jog niekas jo noro, valios Saulės mieste išlaikyti Alma Mater nepaisė.
Apklauskime Vytautą Dumbliauską, kitus iškilius mokslo šviesuolius, kiek jie dėjo pastangų nesuardyti Alma Mater funkcionavimų, tęstinumo? Ar pavyko pasiekti rezultatus?
3. Konstitucija skelbia apie miškų, vandens telkinių išsaugojimą, neliečiamumą. Ar vyko referendumas dėl Labanoro girios niokojimo, Nemuno aptvėrimo Birštone ir pan?
Gintautas Kniukšta, Andriejus Gaidamavičius neduos meluoti, jog vyksta barbariška savivalė ir spjovimas ant įstatymų.
O toliau, kur žiniasklaidos šališkumas, kuomet 15 min, Delfi aiškiai nusistato prieš atsisakančius skiepytis, trina komentarus, klijuoja klišes, etiketes.
Kur prezidentūros svarus žodis, ar šalies vadovas bijo kažkokios neparankios informacijos viešo nutekinimo?
