Penkių Vakarų šalių kontržvalgybos tarnybos atskleidė rafinuotą šnipinėjimo tinklą. Tyrėjai aptiko 13 fiktyvių interneto svetainių, kurios Vakarų šalių ekspertams, konsultantams bei politologams siūlė itin pelningus darbo pasiūlymus.
Svetainės buvo parengtos itin profesionaliai: jose neteisėtai naudotas žinomos tarptautinės konsultacijų įmonės „Horizzen“ pavadinimas, logotipas ir vizualinis turinys. Nors fiktyvūs puslapiai kūrė solidžių, Vakarų šalyse registruotų kompanijų įspūdį, jų serverių pėdsakai atvedė į Indiją, Pakistaną ir Tailandą.
Jauko taktika: nuo nekaltos apžvalgos iki valstybės paslapčių
Kinijos žvalgyba nusitaikė į specialistus, dirbančius saugumo, gynybos, prekybos, politikos ir gamybos sektoriuose. Strategija buvo apgalvota iki smulkmenų – agentai neskubėjo aukų įtraukti į pavojingą veiklą ir iškart neprašė jautrios informacijos, kuri galėtų sukelti įtarimų. Scenarijus paprastas: iš pradžių eksperto paprašoma parengti analitinę pažymą apie tam tikrą politinį procesą, teisės aktą ar viešus ginčus. Užduočiai atlikti pakanka atvirų šaltinių, o siūlomas atlygis – neadekvačiai didelis. Specialistui sėkmingai atlikus pirmąjį darbą ir praradus budrumą, pereinama prie kito etapo. Tuomet už pasakišką honorarą jau prašoma naujos analizės, kuri reikalauja prieigos prie įslaptintos informacijos.
Kodėl mažoji Lietuva atsidūrė Pekino taikiklyje?
Vilniaus ir Pekino santykiai jau kurį laiką išgyvena gilią krizę. Nors Lietuva geografiniu ir demografiniu požiūriu yra maža, Kinijai ji atlieka svarbų geopolitinį vaidmenį dėl kelių esminių priežasčių:
- Reputacijos saugojimas: Pekinas siekia nutildyti griežtą Lietuvos kritiką Vakarų arenoje, kad Vilnius neformuotų neigiamos nuomonės ir neįtikinėtų kitų Vakarų lyderių veikti prieš Kiniją.
- Strateginė infrastruktūra: Kinijos interesų akiratyje išlieka Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – kritinis objektas, turintis tiek komercinę, tiek karinę-strateginę reikšmę.
- Prieiga prie Europos ir NATO paslapčių: Lietuvos analitikai ir pareigūnai disponuoja ne tik nacionaline informacija, bet ir ES bei NATO paslaptimis, kurios itin domina Kinijos žvalgybą.
- Konkurencija su ES: Pekinas Lietuvą vertina kaip sudėtinę Europos Sąjungos dalį, o bendrija šiuo metu yra viena pagrindinių Kinijos geopolitinių ir ekonominių konkurenčių pasaulyje.
Ar Lietuvos kontržvalgyba namų darbus atliko?
Šiame kontekste kyla logiški klausimai: ar Lietuvos žvalgybos tarnybos aktyviai dirba šioje srityje? Ar joms jau žinomos minėtos fiktyvios svetainės? Ar pavyko identifikuoti Lietuvos ekspertus, kurie galbūt jau užkibo ant šio žvalgybinio jauko?
Iš tiesų, identifikuoti potencialias aukas tyrėjams nėra neįmanoma užduotis. Pirmajame etape verbavimas vyksta visiškai atvirai. Ekspertas, galvodamas, kad bendrauja su garsia užsienio korporacija, elektroniniu paštu derasi dėl užduoties apimties bei honoraro, o vėliau išsiunčia atliktą darbą. Jokio slapstymosi čia nėra.
Maža to, pradžioje specialistai neturi pagrindo slėpti šių ryšių. Jie atvirai renka informaciją, konsultuojasi su kolegomis ir netgi džiaugiasi, kad jų kompetenciją įvertino garsi tarptautinė kompanija. Būtent šie du požymiai – atviras pirminis susirašinėjimas ir neslepiamas informacijos rinkimas – Lietuvos kontržvalgybininkams gali tapti esminiu siūlo galu, padedančiu apsaugoti šalies ekspertus nuo patekimo į Pekino pinkles.
