2025-05-05, Pirmadienis
Tautos Forumas

Karas Ukrainoje. Trisdešimt penktoji (kovo 30) diena

Mindaugas Sejunas ir Aurimas Navys

Politinis – strateginis lygmuo

Maskva mobilizuoja penktąsias kolonas užsienyje.
Vokietijoje, Kiolne susirinko per 1000 vietinių rusakalbių su Rusijos vėliavomis, palaikančių putino karą Ukrainoje. Tuteišų teigimu – tokių Vokietijoje 99,9 %.
Putino liežuvis zakharova ir toliau kovoja už „visuotinį gėrį“. Rusijos užsienio pasakų reikalų ministerija išplatino (oficialų!) pareiškimą, jog Vakarai yra supuvę, nes iš Afrikos nuo 16 amžiaus vidurio išgabeno 17 milijonų vergų, iš kurių daugelis kelyje mirė.

O štai demokratinė Rusija vienintelė kovojo prieš vergovę.

Pasaulyje demokratiją galutinai įtvirtins Pekinas ir Maskva, visi laimingai gyvensime „russkij mir“ pasaulyje ir klestėsime, kaip Mariupolis.

Nepaisant to, kad Kremliaus informaciniai kanalai uždaryti, o Facebook ir Instagram uždrausti Rusijoje, per šiuos soc. tinklus vakarus pasiekia pigus kremlinis muilas smegenims.

Darkart raginame atriboti rusakalbes bendruomenes nuo Maskvos informacinių šiukšlių.

Operacinis lygmuo
Nors yra džiūgaujančių dėl pergalių prie Kijevo, Černihiv, Charkiv – tai apgaulinga.

Orkai niekur nepasitraukė, persigrupuoja.

Pentagonas patvirtina – Maskva tikėti negalima.

Šaltiniai Ukrainoje praneša, kad Pentagonas pasirengęs ir juodžiausiam branduolinio ginklo panaudojimo scenarijui.
Putino kursiokas, KGB žvalgas Jurij Švec teigia, kad putinas suprato JAV įspėjimus dėl cheminio ir branduolinio ginklo panaudojimo.

Jei putinas tam pasiryžtų, Kremlius (ups) būtų nušluotas nuo žemės paviršiaus po 15 minučių.

Taktinis lygmuo

Toliau apšaudomas Charkiv, sugriautas Mykolaiv savivaldybės administracinis pastatas, rasta 14 žuvusiųjų, sistemiškai apšaudomi kiti miestai.

Volynės rajone, netoli Lenkijos sienos, numušta rusų raketa.

Atkovojus Kijevo priemiestį Irpenę – sugriautos vilos, išplėšti namai, gatvėse – civilių kūnai, kitaip tariant, „russkij mir“.
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra.

Video: “russkij mir“ Vokietijoje

https://www.facebook.com/100000203023724/videos/pcb.5735400496476661/301114798794125

 

Locked N’ Loaded

Fronte didelių pasikeitimų nėra – agresorius dalinai traukiasi, dalinai rotuoja pajėgas prie Kyivo; prie Izyum agresorius toliau tvirtina savo pozicijas Kamyanka ir rengiasi pulti Slaviansk; Mariupolis kaunasi. Gražus fejerverkas prie Belgorodo – užskaitom.

Ilgai galvojom ar kalbėti apie vakarykštes Rusijos ir Ukrainos derybas, jų rezultatus. Vakar nusprendėme negadinti šventės, bet šiandien norėtume pasakyti vertinimą:

Ukraina kariauja šį sunkų, alinantį karą ir ji turi pilną teisę pasirinkti tokią derybinę poziciją, kokią mato reikalinga. Viską galima suprasti.

Tačiau manytume, negalima pateisinti, kai Ukrainos priimtas sunkus sprendimas atsisakyti narystės NATO perspektyvos pateikiamas kaip didelis laimėjimas:
-Abu keliai – ES ir NATO – nėra trumpi ir lengvi. Karas ėjimo šiais abiem keliais nepagreitina. Ukrainiečiai tai supranta, tačiau atsisako vieno iš kelių, kuris yra įtvirtintas jų konstitucijoje (NATO). V. Zelenskis kalba, jog būtent dėl narystės NATO perspektyvos V.Putinas pradėjo šį karą, ir dabar Ukraina rengiasi to atsisakyti. Narystė ES V.Putinui nekliudo užpulti Ukrainos kada įsigeis – narystės ES perspektyva Ukrainai lieka.
-Saugumo garantų formatas (kalbama apie JAV, UK, Lenkiją, Turkiją ir net Izraelį) pristatomas kaip geresnė alternatyva NATO 5 straipsniui. Geresnė alternatyva, Karlai. Ar Budapešto memorandumo garantai sutrukdė Rusijai pradėti karą 2014 m.? Ar V. Putinui sutrukdys atnaujinti karą Ukrainos žmonių nuomonė referendume? O gal Izraelis pasiryžęs ginti Ukrainą nuo Rusijos? Klausimai retoriniai. V.Putinas žino atsakymus į juos ir bent kol kas tokiam formatui neprieštarauja. O jeigu kokios pratybos su lenkais ar amerikiečiais nepatiks – paprieštaraus. Ir visi, tame tarpe ukrainiečiai, tai supranta.
-Ukraina kariauja už teisę ir laisvę spręsti patiems, gyventi kaip jie nori. Tai jie deklaravo nuo karo pradžios. Ar atsisakymas konstitucijoje įrašytos narystės NATO perspektyvos atitinka šį esminį politinį Ukrainos karo tikslą?

Taip, karas nesibaigia, jis tęsiasi toliau, niekas dar neaišku ir nebaigta. Viskas tik prasideda. Tačiau jei ukrainiečiai viską taip lengva ranka dalins, orkams atsidaro galimybių langas išnešti sveiką kailį, išsilaižyti žaizdas ir sugrįžti. Savo vidinei auditorijai Putinas be vargo tai pristatys kaip strateginę pergalę su perspektyva “pavtarit”. Galima neabejoti, kad Kremlius iš kiekvienos susitarimo raidės spaus naudą sau ir ribos bet kokį jiems nepatikusį Ukrainos žingsnį. Vakarams tai proga pagalvoti „ar tikrai jie nori izoliuotos Rusijos ir gal galima kažkaip susitarti, gi viskas kaip ir išsisprendė“. Kitais žodžiais – grįžtame į ten iš kur išėjo, tik kraujo daugiau. Ir tai ne pabaiga. Jie grįš išmokę pamokas, gudresni ir piktesni. Laiko daug neturime.

Minėtieji fejerverkai. Sėkmingą ukrainiečių raketinė ataka prieš RF sandėlį netoli Belgorodo:

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/1430628344057117

*****

Egidijus Papečkys

Trisdešimt ketvirta diena (kovo 29, antradienis)

Šiandien visai nekalbėsiu apie mūšio laukus, nes nelabai ir svarbu, kas iš kurio kaimo pasitraukė, ir kokį pastatą kokiame mieste šiandien sugriovė rusiška raketa.

Pakalbėkime apie Stambule vykusias derybas. Po jų kalbėjęs Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sukėlė tikrą audrą. Kuri Rusijoje peraugo į uraganą. Keletas svarbiausių punktų:

1. Ukraina nestoja į jokias karines sąjungas. Taigi, kalbama ne tik apie NATO. Tuo pačiu užkertamas kelias sukurti kokią nors regioninę sąjungą. Pvz., Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos. Plius minus dar keletas valstybių. Tai anaiptol nereiškia, kad Ukraina liks viena. Įmanomas toks bendradarbiavimas su NATO, kad Ukraina de facto gali tapti šalimi-nare, ir Rusijai nusprendus dar kartą užpulti, NATO gali imti ir ateiti į pagalbą.
2. Ukraina gali stoti į ES. Rusija Europos nemato kaip karinės sąjungos. Įžvelgiu abejones, kad ES priims Ukrainą – tokiu atveju po eventualaus europiečių atsisakymo Kremlius tikisi galimo Kijevo konflikto su Europa. Bet kokiu atveju Ukraina sulauks milžiniškos ES paramos ir tokių tarpusavio santykių, kurie praktiškai reikš narystę.
3. Kariniai manevrai Ukrainoje galėtų vykti tik suderinus su šalimis-garantais, čia negalėtų būti užsienio valstybių karinių bazių, o ukrainiečių kariniai pajėgumai būtų nuolat stebimi, neleidžiant jų pakelti aukščiau nustatyto lygio. Čia Ukraina turi didelį pranašumą – ji yra viena didžiausių ginklų eksportuotojų, ir turimi gamybiniai pajėgumai bet kada gali žaibiškai aprūpinti kariuomenę moderniais ginklais. Žinoma, jeigu Ukroboronpromas bus išvalytas nuo tų problemų, dėl kurių 8 metus kariaujanti Ukraina buvo priversta prašyti ginklų iš Vakarų valstybių.
4. Ukraina įsipareigotų nemėginti atsiimti Krymo ir Donbaso karine jėga, tačiau Kremlius jiems maloniai tą leistų mėginti politinėmis priemonėmis. Kadangi Ukraina neturi ir artimoje ateityje neturės tam reikalingų karinių pajėgų, tiesiog įteisinama esanti padėtis, leidžiant Kijevui išlaikyti veidą. Čia didžiausias klausimas – o ką gi Rusija norės sau pasilikti? Ar Luhansko ir Donetsko separatistiniai dariniai bus priimti į Rusijos sudėtį, ar bus palikti kaip savarankiškos „respublikos“? Nes būdami savarankiški, šie dariniai bet kada gali rengti provokacijas ir prašyti „pagalbos“, kai tik Kremliui to prireiks.
5. Rusija vienašališkai paskelbė atitraukianti pajėgas nuo Kijevo ir Černihivo ir mažinanti čia karo veiksmų intensyvumą. Sako, kad čia geros valios ženklas. Toks keistas pareiškimas reiškia tik vieną – Rusijos pajėgos čia iš tiesų patyrė skaudžius nuostolius, jų logistika apsunkinta ir reikia trauktis kol nepatyrė dar sunkesnio pralaimėjimo, o gal net ir sutriuškinimo. Kitaip tariant – trauktis, kol dar nereikia viską metus bėgti.

X
Kaip ir buvo galima tikėtis, tokie politiniai viražai sukėlė didelį Rusijos visuomenės, užkaitintos propagandos, pasipiktinimą. Didžioji dalis reikalauja paaiškinimų ir keikia Medinskį. Tačiau jau yra ir tokių, kurie rodo pirštu tiesiai į V. Putiną. Nusiplėšti nuo savęs gėdos žymę – raidę Z – Rusijos visuomenė kategoriškai nenori.

X
Viskas kaip ir būtų palanku Ukrainai – karas baigiasi, o susitarimo punktai tarsi ir palankūs būtent ukrainiečiams. Tačiau JAV sako – no, no, no – Rusija gudrauja. Kremlius kalba viena, o daro kita. Amerikos nuomonė labai svarbi, jau įsitikinome, kad Ukrainoje ji visada pasitvirtina. Iki realių paliaubų gali tekti parašyti dar ne vieną tolimesnių karo dienų apžvalgą. Dar nepraraskime atidumo. Manau niekas neturi abejonių, kad gegužės 9 d. pergalės parade Raudonojoje aikštėje Kremlius parodys ne vieną pergalės Ukrainoje „įrodymą“.

X
O dabar apie mažiau svarbias detales. Kremlius iš kažkur paleido ilgokai nematytą Gynybos ministrą S. Šoigu. Kaip ir prognozavau, Putinas jo padaryti atpirkimo ožiu nenori. Bent jau dabar. Nes tokiu atveju tektų pripažinti, kad vyko karas, o ne specialioji operacija, ir kad kare patirtas pralaimėjimas. O to Kremlius pripažinti negali.

Pasitarime kalbėjęs S. Šoigu atrodė labai silpnai, šiek tiek nerišli kalba ir bendra išvaizda leidžia daryti spėjimą, kad jis laikinai išleistas iš ligoninės palatos, o ne iš kalėjimo kameros. Neliko buvusių kietų gaidelių tone. Štai ką jis mums paporino:

1. Ukrainos karinė galia labai sumažėjo dėl patirtų nuostolių. Detaliai išvardino, kiek kokių ginklų ukrainiečiai turėjo ir kiek neteko. Jo paskelbtais skaičiais nesidalinsiu, nes jais netikiu.
2. Vakarai elgiasi neatsakingai, perduodami ginklus Ukrainai. Ukrainiečiai neatsakingai elgiasi su gautais ginklais, ir išdalina juos gatvėse. Juodojoje jūroje prie Rumunijos ir Bosforo sąsiauryje rastos ir nukenksmintos minos. Kam čia jas reikėtų dėti ukrainiečiams turbūt neatsakytų niekas, bet tai ir nesvarbu.
3. Gegužės pabaigoje bus įprastas šaukimas į privalomąją tarnybą. Tačiau bus pašaukta mažiau jaunuolių, nei pernai pavasarį. Jie bus apmokomi mokymo centruose nuo 3 iki 5 mėnesių. Šauktiniai į jokius karštus taškus siunčiami nebus. Ši dalis skirta nuraminti visuomenei, sunerimusiai dėl ukrainiečių mūšio lauke skriaudžiamų šauktinių.
4. Informavo, apie tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo sistemą „Vega“ A-100. Tai toks lėktuvas, kuris turėtų atitikti NATO sistemos AWACS (Airborne Warning & Control System) lėktuvus. Jie stebi visą oro erdvę ir valdo lėktuvų bei oro gynybos sistemų darbą. Labai efektyvi priemonė. Jos rusams pritrūko Ukrainoje. Čia naudojamos senos sistemos A-50 nepasiteisino, o ir turėta jų per mažai. Papasakojo ir apie stiprinamus jūrinius pajėgumus. Pamiršo paminėti keturis laivus, kuriuos ukrainiečiai sėkmingai atakavo Berdianske.

Bendras vaizdas toks – S. Šoigu buvo liepta greitai pakalbėti ir paduotas lapas, kuriame keletas žmonių paskubomis surašė po keletą sakinių. Todėl kalba gavosi padrika, nerišli, ir beprasmė.

Štai tokia buvo trisdešimt ketvirta karo diena Ukrainoje. Laukiame trisdešimt penktosios.

https://www.facebook.com/100000203023724/videos/pcb.5732177516798959/398728904948113

*****

Linas Kojala

Rusijos atstovai skelbia, jog ketinama „radikaliai mažinti“ karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo kryptimis (atakos šiomis kryptimis strigo jau kurį laiką, ukrainiečiai taip pat sugebėjo sėkmingai kontratakuoti; JAV mato požymių, kad Rusija gali persiorientuoti). Tai tąsa praėjusią savaitę skelbtų tezių, jog nuo šiol bus koncentruojamasi į Donbasą.

Du aspektai:

– Pastaruoju metu Kremlius taip pat teigė, kad: įspėjimai apie galimą invaziją į Ukrainą yra „isterija“; Ukraina siekė įgyti branduolinį ginklą; Ukraina slapta gamino biologinį ginklą; ketino naudoti jėgą prieš kaimynus; yra valdoma „narkomanų ir neonacių“; pati Rusija esą visą laiką taikėsi tik į „karinius objektus“. Tokia tad tų Kremliaus pareiškimų sąsaja su tikrove ir patikimumas.

– Sakinys „mažinsime“ karinius veiksmus dviem kryptimis neprieštarauja, o veikiau papildo tezę „didinsime“ karinius veiksmus rytinėje dalyje: Mariupolis ir kiti miestai toliau niokojami; apie okupacinių pajėgų išvedimą nėra net kalbos, ką jau kalbėti apie faktines aplinkybes.

*****

Sienų stiprinimas ir kontrpuolimas: KGVA kalba apie situaciją prie Kijevo

Vyšgorodo kryptimi Ukrainos gynėjai neleido įsibrovėliams veržtis link Kijevo, pažymėjo Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Nikolajus Žernovas.  Jis pažymėjo, kad padėtis aplink Kijevą yra sunki, tačiau kontroliuojama.

Tai teigiama savaitinėje santraukoje, kurią oficialiame Kijevo portale paskelbė GVA vadovas.

„Situacija aplink Kijevą yra sunki, bet kontroliuojama. Per savaitę ne tik išlaikėme ir sustiprinome savo linijas, bet ir sugebėjome atmušti priešą iš anksčiau jo užimtų pozicijų tam tikrose srityse”, – sakė Žernovas.

Visų pirma, pridūrė jis, Ukrainos kariai tęsia kontrpuolimo operacijas Žitomiro kryptimi.

„Priešas buvo išvarytas iš Irpeno miesto. Makarovo miestas ir toliau yra kontroliuojamas mūsų ginkluotųjų pajėgų”, – sakė karinės administracijos vadovas.

Vyšgorodo kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos neleido įsibrovėliams veržtis link Kijevo ir stabiliai laiko tam tikras pozicijas.

„Rusijos kariuomenės veržimasis Brovarų kryptimi nebuvo sėkmingas. Užpuolikai patyrė nuostolių ir buvo priversti trauktis”, – sakė Žernovas.

Jis taip pat pridūrė, kad per savaitę Kijeve buvo neutralizuoti 166 sprogstamieji objektai. Nepaprastųjų situacijų ministerija ištyrė ir išvalė 7,74 ha teritorijų Kijeve.

Prisimename, kad vasario 24 dieną Rusijos kariai anksti ryte įsiveržė į Ukrainos teritoriją.

Pirmiausia priešas mėtė bombas ant karinių objektų, o paskui užpuolė civilius miestus, ypač Kijevą ir netoliese esančias gyvenvietes. Mūšiai vyko Žitomyro plente, Irpene, Gostomelyje ir Bučoje.

Kovo 28 d. tapo žinoma, kad Irpinas buvo išlaisvintas iš užpuolikų ir vyksta valymas nuo priešo.

******

Locked N’ Loaded

Kyivo kryptis. Panašu, šiaurės vakariame sektoriuje ukrainiečiai dar labiau išplėtė kontrataką ir atstūmė priešą nuo kelio Kyiv – Zhytomir (kol kas sustojo ties Lysne). Atrodytų, kad agresorius kontroliuoja ne daugiau nei 15 km šio kelio (tarp Makariv ir Lysne). Maža to, mūsų mielieji skaitytojai tikrai neturėtų nustebti, jei orkai ir to neteks (Ukrainiečiai atsiėmė Motyzhyn ir artėja link kelio iš pietų). Susidaro įspūdis, kad ukrainiečiai turi pajėgų/resursų žengti ir drąsesnių žingsnių, tačiau dabar jiems rengia dirvą vis atkąsdami po gabalėlį agresoriaus kontroliuojamos teritorijos. Ar tikėtina kontrataka link Buchia – Hostomel bus dar viena eilinių pasistumdymų virtinėje ar kažkas rimčiau – pažiūrėsime. Tiesą sakant sėdint ant sofos smūgis Buchia-Hostomel ir tuo pat metu kontrataka į Borodyanka atrodytų labai gražiai. Klausimas ar ukrainiečiai turi tam pajėgų. Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.

Charkivo kryptis. Agresorius kol kas nepadarė nieko, kad perlaužtų įvykių eigą savo naudai. Tikėtina, tam neturi pajėgų, kadangi kol kas viskas keliauja Izyum link. Tuo metu ukrainiečiai nesnaudžia ir stiprina savo pozicijas aplink Chuhuiv.

Donbaso kryptis:
-Šiauriniame flange atrodytų padėtį prie Kamyanka ir Topolske pavyko stabilizuoti (ukrainiečiai bando atsiimti šiuos miestelius, priešo pajėgos čia sukaustytos). Kita vertus, panašu agresorius sukaupė pakankamai pajėgų į vakarus nuo Topolske ir iš šiaurės rytų puola Barvinovke ir Slaviansk kryptimis. Toliau verda mūšiai Severodonetsk sektoriuje ir aplink Popasna. Priešui čia nepavyko pasiekti savo tikslų.

-Pietiniame flange po vakarykščių nesėkmingų atakų link Vuhledar atrodo, kad agresorius aprimo. Tačiau Mariupolyje priešas pasiekė taktinę sėkmę – panašu užimtas miesto centras (Myr pr. – Shevchenka g – Arena g. rajonuose). Kaip ir minėjom anksčiau, priešas juda vidiniame ukrainiečių gynybos žiede, tačiau panašu į upių dengiamą „citadelę“ dar neįžengė. Vakarykščiai pulko „Azov“ kovos rezultatai – sunaikinti 2 tankai, 1 BMP, 1 BTR. Kova tęsiasi. Apie Mariupolio gynybą galite paskaityti čia: https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/690858392333253/
-Pietų kryptis. Be didelių pakitimų.

RF akivaizdžiai bandė užsiimti kuo geresnes pozicijas prasidedančioms deryboms su Ukraina (puolimas bet kokia kaina Izyum ir Mariupolio sektoriuose) ir taip diktuoti sąlygas. Neatrodytų, kad pasiekė didelių laimėjimų. Nors taktinių sėkmių minėtuose ruožuose yra, tačiau ukrainiečiai tai kompensavo savo rezultatyviais veiksmais aplink Kyivą ir Sumy sektoriuje.

Ukrainos muzikantas Sviatoslavas Vakarčukas lanko Kyivo gynėjus:

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/678587183591384

*****

Gerą vakarą!

Kyivo kryptis:
-Šiaurės vakaruose orkai išstumti iš Irpen. Tai ne primas ir (turbūt deja) ne paskutinis pasistumdymas Irpen – Buchia – Hostomel ruože. Labai gerai, kad ukrainiečiai neleidžia agresoriui atsikvėpti ir jį pastoviai spaudžia kontratakomis ir artilerijos ugnimi.

-Šiaurės rytiniame sektoriuje pastebėtas orkų bandymas sprogdinti tiltus į šiaurės rytus nuo Chernihiv (Snovsk, Stara Rudnya, Smyach, Maly Dyrchyn ir Velykyi Dyrchyn) bei aplink Konotop. Jei planuoji tęsti puolimą, tai toks veiksmas idiotiškas. Tad, panašu ir čia agresoriaus pagrindinis siekis yra įsitvirtinti gynyboje (prisidengti upėmis) ir neleisti ukrainiečiams jų apeidinėti.

-Ukrainiečiai išmušė priešą iš Rudnitske (šalia Brovary). Dėl šio miestelio jau kelinta diena vyko pasistumdymai tarp abiejų pusių. Agresorius pabandė atsiimti prarastą Lukyanivka, tačiau jam ne tik kad nepavyko, bet kartu prarado ir šalia esantį Rudnitske.

-Dinamiškiausia padėtis Sumy sektoriuje. Pasirodė pranešimų, kad šalia išlaisvintų Trostyanets – Slavhorod – Krasnopolia, ukrainiečiai išlaisvino Boromlia ir net Ochtyrka. Dėl pastarojo reikėtų dar tikslinti informaciją, kadangi tai svarbus komunikacinis mazgas, jungiantis Sumy su Charkiv kryptis.

Charkivo kryptis. Čia vertėtų pratęsti kalbą apie Sumy ir pasiremti Conflict Intelligence Team vertinimu, kad ukrainiečiai išvalė visą kelią nuo Charkiv iki Sumy. Jei nuo Sumy iki Ochtyrka gana realu (žvelgiant į paskutinių dienų dinamiką), tai kitos pusė kelio (Ochtyrka – Charkiv) išlaisvinimas skamba tikrai įspūdingai. Oficialiuose ukrainiečių šaltiniuose to nematome, tą patį galime pasakyti ir apie soc. tinklus. CIT apie šį laimėjimą kalba nesureikšmindami, teigia, kad tai lokali sėkmė. Esą orkai ir toliau gali apšaudyti Ukrainos atsiimtas vietas iš RF teritorijos. Na, kaip čia pasakius. Visų pirma jei taip:
-yra skirtumas ar minėta teritorija tik apšaudoma artilerija iš RF teritorijos, ar joje stovi orkų pajėgos (boots on the ground). Net ir lyjant artilerijos salvėms, tačiau nesant tiesioginiam kontaktui su priešu, galima nuveikti tikrai gerų dalykų, skirtingai, negu esant pastoviam tiesioginiam kontakte ant žemės su priešo vienetais.
-atkovota apie 100 km Ukrainos teritorijos, sujungiant tris svarbius komunikacinius mazgus dviejose kryptyse (Sumy – Ochtyrka – Charkiv).
-Charkiv visiškai atblokuotas iš vakarų, kas sudarytų sąlygas aktyvesniam ukrainiečių veikimui į šiaurę, rytus ir pietus nuo miesto, kas itin pagelbėtų Izyum gynėjams. CIT kompetencija neabejojame, tiesiog gal yra kokių patikslinančių šią informaciją duomenų. Jei jų turite, pasidalinkite su mumis, būsime dėkingi.

Donbaso kryptis:
-Šiauriniame flange agresorius toliau siekia blokuoti Izyum iš pietų ir intensyvina puolimą Slaviansk link. Maža to, orkai siekia plėsti savo kontroliuojamą teritoriją šiauriniame Donec upės krante su tikslu turėti daugiau galimybių persikelti į pietinį krantą ir sustiprinti puolimą į vakarus (Slaviansk) arba rytus (Severodonetsk). Bandė užimti Terny, tačiau nesėkmingai. Tuo pačiu agresoriui nesiseka visiškai perimti Rubizhne kontrolės ir taip priartėti prie Severodonetsk iš šiaurės. Toliau aktyviai puolama Popasna, tačiau be didelių rezultatų. Štai taip čia linksmai orkai judėjo į puolimą:

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/1476120542844738

 

-Pietiniame flange karščiausia žinoma Mariupolyje, orkai veržiasi miesto centro link. Tuo pačiu agresoriui ir toliau nesiseka pulti Vuhledar kryptimi. Kitais žodžiais tariant, jų noras apeiti pietinį Donbaso krypties flangą kol kas neįgyvendintas.

Pietų kryptis. Agresorius šioje kryptyje prarado iniciatyvą, tačiau jis ne tik toliau kaupia rezervą, bet ir bando pereiti į lokalia kontratakas. Pabandė prie Blahodatne (Chersono sritis), grįžo sukruvinta nosimi. Tačiau jei tai pavirs į tendenciją ir ukrainiečiai liks pasyvūs, yra grėsmė, kad sukaupę pajėgumą orkai vėl bandys perimti iniciatyvą. Geriausia, kas dabar galėtų nutikti ukrainiečiams, jei į orą išlėktu du tiltai per Dnieprą, kuriais į Chersoną keliauja aprūpinimas.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų meninis performansas:

*****

Linas Kojala

Ukraina. 33-oji invazijos diena.

– Ukraina laikosi. Ukrainos kariuomenė sugebėjo atsiimti Sumų srities Trostjaneco miesto (20 tūkst. gyventojų iki agresijos) kontrolę. Nepatvirtinta žinia, kad ukrainiečiai atsiėmė Irpenį, esantį greta Kyjivo. Šalies sostinė ir kiti miestai toliau apšaudomi. Anot Mariupolio mero, aukų skaičius mieste siekia apie 5 tūkst. Kyjivo mero Vitalijaus Kličko teigimu, nuo karo pradžios sostinėje žuvo 100 žmonių.

– Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir kiti aukšto rango Kremliaus atstovai, galimai ir Vladimiras Putinas, slepiasi bunkeryje Uralo kalnuose, skelbia Christo Grozevas iš Bellingcat

– JAV dislokuoja Vokietijoje šešis Boeing EA-18 Growler elektroninės atakos naikintuvus. Naikintuvai skirti priešo priešlėktuvinės gynybos priemonių naikinimui. Jie stiprins NATO rytinio flango saugumą ir nebus naudojami Ukrainoje.

– Anot Turkijos prezidento atstovų, Ukrainos ir Rusijos derybos prasidės rytoj ryte.

– Nobelio taikos premijos laureato Dmitrijaus Muratovo vadovaujamas Kremliui opozicinis Rusijos leidinys Novaya Gazeta stabdo veiklą. Anot Muratovo, leidinio komanda nesiskirsto, bet šiuo metu negali tęsti tiesioginės veiklos dėl žiniasklaidos suvaržymų.

– Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius ir du Ukrainos delegacijos nariai po derybų su Rusijos atstovais kovo pradžioje, anot WSJ, pajuto galimus apnuodijimo simptomus – akių skausmus, odos lupimąsi ir pan. Abramovičiaus atsigavo ir toliau siekia dalyvauti derybose kaip tarpininkas.

– Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis toliau dirba Rusijos valstybiniame energetikos sektoriuje. Rosneft įmonėje jo alga gali siekti 600 tūkst. eurų per metus, Nord Stream įmonėje – dar 250 tūkst. Kadangi Rusijos energetikos įmonėms tiesioginės sankcijos kol kas netaikomos, formaliai teisės aktams jis nenusižengia, tačiau Vokietijoje yra aštriai kritikuojamas (pvz., neteko Hanoverio miesto garbės piliečio vardo – anksčiau tokia priemonė pritaikyta Adolfo Hitlerio atveju).

– Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, kad “Ukrainos kariuomenė yra pajėgi ilgą laiką gintis nuo Rusijos pajėgų”, tačiau tam reikalinga rimta ginkluotė iš Vakarų. Ypač modernios priešlėktuvinės ir priešraketinės sistemos, artilerija, aviacija.

– Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius, anot Jungtinių Tautų, priartėjo prie 4 mln.

– Karo situacija apsunkina galimybes gauti patikimą ir kontekstualizuotą informaciją apie įvykius, todėl vertinimai turi būti atsargūs.

***

Egidijus Papečkys

Abiejų pusių oficialiuose pranešimuose – štilis. Beveik neminimos gyvenvietės dėl kurių būtų vykę mūšiai, arba kurios būtų skelbiamos kaip perimtos iš priešininko. Yra tik viena vieta, kur mūšiai įnirtingi. Mariupolis. Rusų karo žurnalistas vaikščioja aplink sugriauto dramos teatro griuvėsius. Be abejo pasakoja, kad susprogdino patys ukrainiečiai. Pasigirdo kalbų, kad gynybą pavyko perkirsti pusiau ir padalinti į dvi dalis. Nesu linkęs tikėti, bet jeigu pasitvirtintų, tai reikštų kad besiginančių Ukrainos pajėgų padėtis ženkliai pablogėjo, nes įveikti tokią sutrupintą gynybą daug lengviau. Rusijos gynybos ministerija platina dezinformaciją – neva savo karius paliko ir mėgino pabėgti Mariupolį ginančio „Azovo“ vadai, tačiau atvykęs jų pasiimti sraigtasparnis Mi-8 buvo numuštas Mariupolio prieigose. Tai yra pigus melas. Beje, Mariupolyje rusai praktiškai neturi belaisvių – „Azovo“ kariai nepalieka sužeistųjų ir į nelaisvę nepasiduoda.

Rusijos pajėgos toliau visame fronte apšaudo ir griauna civilinius objektus, vietomis (šiaurėje) ima įrenginėti gynybines pozicijas. Po truputį renkami atskiri padaliniai iš įvairių Rusijos vietų, kuriais bus mėginama papildyti nuostolius patyrusius dalinius. Rusai taip daro visada, čia jų šimtametis tradicinis būdas pakelti apdaužytų mūšiuose dalinių kovinę vertę. Tokiais kuopos dydžio vienetais „sulopomi“ pulkai ir brigados, tačiau tai tik padidina karių skaičių, bet nelabai pakelia kovinę galią. Kodėl? Nes padaliniai neturi būtinos dalinyje bendrumo dvasios, pavaldiniai nepažįsta savo vadų, o vadai – pavaldinių. Todėl atsiranda nepasitikėjimas, pasireiškia iniciatyvos stoka, sudėtingiau planuoti ir perduoti įsakymus. Niekas nežino, kaip kuris padalinys laikysis mūšyje.

Toks sulopytas „vatinukas“ vėl apdaužomas mūšyje, ir vėl reikia lopyti atsiradusias skyles. Visgi toks būdas turi privalumą – priešas sekinamas, eikvojasi jo amunicija, didėja nuovargis ir pamažu silpsta jėgos. Ukrainiečiai turi daug karių, daug lengvų ir efektyvių prieštankinių bei priešlėktuvinių ginklų, kurių vis naujas partijas pristato Vakarai, tačiau anksčiau ar vėliau pasijus sunkiųjų priemonių – artilerijos, raketinių salvinių sistemų, tankų ir kt. trūkumas. Tas pats liečia ir amuniciją.

Nežinia, kiek sovietinio tipo artilerijos šaudmenų dar liko rytinėse NATO valstybėse, bet kol kas dar galima tikėtis stabilaus jų tiekimo Ukrainai. Vakar pranešinėję apie atakuotas kuro saugyklas, šiandien rusai jau pranešinėja apie sunaikintus „stambius amunicijos sandėlius“. Žinoma, kad jie stengiasi tą padaryti, tačiau pranešti lengviau, negu aptikti ir sunaikinti.

Ko trūksta Vakaruose, tai naujos ir kokybiškos 125 mm kalibro amunicijos tankų pabūklams. Ukraina ir Rusija šiandien kare naudoja gerokai senstelėjusią tankų amuniciją, tačiau NATO valstybių turimų sovietinių tankų T-72 komplekte yra dar senesni sviediniai su dar kuklesnėmis pramušamosiomis savybėmis. Taip yra todėl, kad jie jau seniai nebeprioritetiniai ir, išskyrus nedidelį skaičių modernizuotų, laukia savo eilės į metalo laužą. O ir patys tankai yra kuklesnės, eksportinės modifikacijos T-72M1, pagal visus parametrus atsiliekančios nuo šiandien Rusijos pajėgose naudojamų panašaus amžiaus tankų T-72 ir T-80. Ne ką geresnė padėtis ir Lenkijoje, bet lenkai ženkliai didina savo pajėgas, ir jiems reikalingas kiekvienas tankas, jų netgi trūksta.

Daug kas priklausys nuo rytoj įvyksiančių derybų Stambule. Manau, kad Vakarai šiek tiek stabdo ginklų tiekimą prieš derybas, nenorėdami jas apsunkinti, o iš kitos pusės – daro spaudimą Kremliui, užsimindami apie sunkios technikos tiekimą ukrainiečiams, kuris prasidėtų derybose nieko nesutarus. Rusijoje supranta – prasidėjus didesniems ginklų tiekimams Ukrainoje jiems bus dar karščiau. Tačiau puikiai suprantame, kad Kremliaus režimas tokią grėsmę gali prisiimti. Šiek tiek daugiau vilties suteikia tai, kad abi šalys nekomentuoja derybų eigos. Paskutiniu metu aiškiai matėsi tendencija, kad nutaręs veikti vienašališkai Kremlius nutekina visą informaciją apie pokalbius ir derybas. Todėl tikėtina, kad šį kartą iš tiesų yra linkę tartis. Paliaubų rytoj nesitikiu, bet norėčiau apie jas išgirsti kelių savaičių bėgyje.

Rusijos pajėgos okupuotose teritorijose vis nuosekliau ieško Ukrainos patriotų, kariavusių asmenų ir žmonių, galinčių dalyvauti pilietiniame pasipriešinime. Laukiantiems partizaninio karo atsakysiu – šiame etape jo sunku tikėtis, tuo labiau, kad frontas stovi vietoje. Keli bandymai apmėtyti Molotovo kokteiliais pravažiuojančias kolonas baigėsi liūdnai, ypač – vienas iš jų, tada žuvo visi pasalą rengę civiliai ukrainiečiai. Tačiau jeigu Rusijos pajėgoms pavyks įsiveržti giliau, apie partizanus tikrai dar išgirsime. Nenorėčiau kalbėti detaliau, nes priešas klauso ištempęs ausis.

Laukiame rytojaus, ir tikimės gerų žinių.

Slava Ukraini!

 

*****

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Almantas Stankūnas. Atsinaujinanti energetika atjungia Ispaniją ir Portugaliją

Po neįsivaizduojamo masto energetinės sistemos sutrikimo prasidėjo aiškinimai, kad kaltas kažkoks labai retas atmosferos reiškinys. Jeigu tai būtų tiesa,...

Širvintų rajone – ekstremali situacija

Vakar buvo sušauktas skubus Širvintų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis. Jo metu nuspręsta Širvintų rajone skelbti...

Dana Kurmilavičiūtė. Praverkime buvusios rezidencijos duris. Kad ir simboliškai…

Išgirdus, kad Vilniaus valdovų rūmuose atsidaro paroda, pasakojanti apie Ukrainos Pidhircių rūmus ir juose sukauptas meno kolekcijas, atmintyje...

Rasa Čepaitienė. Šviesos takais

Tai, kas labiausiai bado akis, kartais gali būti ir sunkiausiai įvardijamas bei apibrėžiamas reiškinys. Turiu omeny visuotinai klestinčią...