Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

Danas NAGELĖ

Vakar Seime kaip pretendentas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pagaliau prisistatė prezidento Gitano Nausėdos teikiamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas prof. Egidijus Šileikis. Prisistatymas buvo itin emocingas, nes, kaip prisipažino pats profesorius, jis – pirmasis kandidatas per 30 metų, kurį parlamentarai pastatė į tokią padėtį: jam prisistatyti Seimas neleidžia nuo kovo pabaigos, o vakar iš darbotvarkės norėjo išbraukti ir dar kartą.

Principingas iki galo

„Nebuvo pateiktos dvi pažymos. Tą pastebėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras”, – tai, kodėl E.Šileikio, kaip kandidato į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, pristatymas Seime buvo atidėtas, balandžio viduryje žurnalistams buvo paaiškinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O štai jos pavaduotojas Jurgis Razma iš anksto išsidavė, kad valdantieji kandidatūrai nepritars.

„Man šiuo metu atrodo, kad jo perspektyvos yra gana miglotos. Teigiamų atsiliepimų apie jį girdėjau tik iš prezidento, o iš Seimo narių – nė vieno. Negirdėjau iš Seimo narių, kad sakytų, jog reikės palaikyti”, – rėžė J.Razma.

Veikiausiai prof. E.Šileikis taip išgąsdino valdančiuosius, nes 2008-2017 m. ėjo KT teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę KT, ne kartą baksnojęs KT sprendimų absurdiškumą.

Pavyzdžiui, būtent E.Šileikis atskirąja nuomone pareiškė nesutinkąs su KT sprendimu, kad steigiant „Leo LT” nebuvo sukurta monopolija. Būtent E.Šileikis pareiškė, kad KT perlenkė lazdą vertindamas VRK sprendimus – pasak jo, sprendimas, kurio pagrindu keli „darbiečiai” 2012 m. neteko teisės į Seimo nario mandatą, buvo nepagrįstas.

Būtent jis 2012-aisiais vienintelis išdrįso pareikšti atskirąją nuomonę, kad KT turėjo keisti ankstesnį savo nutarimą, uždraudusį per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose.

Galų gale būtent E.Šileikis 2014 m. vienoje byloje pareiškė, kad KT ignoravo Lietuvos Konstitucijos viršenybę prieš ES teisę, nors dabar „elitas” bando įtvirtinti nuostatą, kad Konstitucija turi nusilenkti prieš ES teisę.

Asmeninis kerštas

Beje, vakar paaiškėjo, kad ne tik valdantieji bandys išbrokuoti pretendentą. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” vardu parlamentaras Vytautas Bakas paprašė klausimą dar kartą išbraukti iš darbotvarkės ir paragino Seimą kreiptis į KT su prašymu įvertinti, ar prezidento dekretas dėl E.Šileikio kandidatūros neprieštarauja Konstitucijai.

Visgi Seimas dėl siūlymo išbraukti E.Šileikio kandidatūros pateikimą nebalsavo. Mat klausimą įtraukti prašė pats šalies vadovas. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo. V.Bakas vis tiek nenurimo.

„Ar galite pasakyti, kaip visuomenė gali tikėtis pokyčių teismuose, teisingumo, viešojo intereso gynimo, jei jūs net spaudos pranešimais tris kartus klientui, kurio savininkų veikla nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais, teikiate mokslines išvadas? Kitaip tariant, mokslą sukomercinote ir sukūrėte mokslą pagal kliento poreikį. Ir kiek jūs gavote lėšų iš „MG Baltic” grupės ir jos savininkų arba įmonių grupės?” – klausė V.Bakas. Minėtas išvadas E.Šileikis rašė „MG Baltic” teisminiame ginče su pačiu V.Baku, todėl nėra keista, kad šis nejaučia pretendentui simpatijos.

Fantastika mokslui

Pretendentas nusistebėjo, kaip V.Bakas, nors yra teisininkas, nežino elementarių dalykų. Pavyzdžiui, kad Advokatūros įstatymas neleidžia atskleisti ne tik autorinio atlyginimo dydžio, bet net atskleisti susitikimo su advokatu fakto be jo žinios. Be to, E.Šileikis pažymėjo, kad dar prieš pradedant rašyti mokslinę ekspertinę nuomonę, jis turėjo STT gautą atsakymą, kad šis darbas nepažeidžia įstatymų.

E.Šileikis taip pat priminė, kad ekspertines išvadas yra rašęs Notarų, Architektų rūmams, Smulkiojo ir vidutinio verslo organizacijai, Vežėjų asociacijai ir t.t.

„Mano arkliukas nuo studijų laikų – Seimo nario teisinė padėtis. Kodėl sukaupęs tokį įdirbį aš negaliu pamatyti unikalaus dalyko – pirmą kartą Lietuvoje grupė Seimo narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Fantastika mokslui! Tai ne fantastika politikai, liūdnas dalykas, bet mokslui tai yra iššūkis.

Ir vienas Seimo narys pirmą kartą per 30 metų buvo bandomas patraukti ir civilinėn atsakomybėn už žodžius, kurie, tikėtina, pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Ir atėjo advokatai pas Šileikį, ne dėl to, kad jis – buvęs KT teisėjas, o dėl to, kad jis parašęs monografiją, parašęs diplominį darbą, magistro darbą. Ir staiga aš dabar išgirstu, kaip galimą mano reputacijos kompromitavimą. Na, atsiprašau”, – karštai kalbėjo E.Šileikis.

Kam reikia, jei nereikia?

Seimo narė Agnė Širinskienė kandidato klausė apie spekuliacijas, esą jis privalo turėti VSD pažymą, leidžiančią dirbti su įslaptinta informacija, kuri, anot jos, kitiems kandidatams nebuvo reikalinga. Juo labiau kad ir prezidentūra yra priminusi Teismų įstatymo nuostatą: buvusieji KT teisėjai be tokių procedūrų kaip egzaminas ir atranka paskiriami bet kokio teismo teisėju, todėl negali būti keliami ir reikalavimai pateikti minėtas pažymas.

Tačiau E.Šileikis citavo net ne šią nuostatą, o du KT nutarimus, kuriuose pasakyta: ydingas tas įstatymas, kuris pažodžiui neįtvirtina, kad teisėjams teisė dirbti su informacija, turinčia valstybės paslaptį, kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymo ar VSD išduoto leidimo.

„Tai kam pretendentui gauti tokį dokumentą, jeigu paskyrus teisėją tu jį gali suplėšyti, nes tavo teisės gimsta iš Konstitucijos, o ne iš dokumento?” – retoriškai klausė E.Šileikis.

Posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis klausimo svarstymą užbaigė replika, jog tai – vienas iš įdomiausių jo matytų prisistatymų per visą karjerą.

Pretendentas dar turės prisistatyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei frakcijoms.