2023-aisiais minėsime įžymiojo literatūros klasiko, dramaturgo, filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno 155-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Laikas slenka neįtikėtinu greičiu: rodos, ką tik pažymėjome 2018-aisiais LR Seimo skelbtus Vydūno metus, o kitąmet jau penkeri metai bus prabėgę nuo tos įsimintinos datos. Telieka pasidžiaugti tik tuo, kad dar sykį atsigręžėme į šią vieną ryškiausių mūsų tautos asmenybių, dar kartą prabilome apie jo darbų reikšmę savosios liaudies išlikimui, jos sąmoningumo žadinimui. 2018 metais šio šviesuolio vardu buvo pavadinta Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, šiemet švenčianti savo 85-metį.
Tąsyk ji sulaukė gražios dovanos: fotomenininkė Lilija Valatkienė jai sukūrė fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų, pasakojančių apie Vydūną. Fotožurnalistės kūrinių paroda tapo neatsiejama šios knygų šventovės istorijos dalimi, leidusia dar labiau pažinti Vydūno dvasią, jo humanistinį požiūrį į pasaulį, pasinerti į jo gyvenimo ir kūrybos gelmes.
Šios parodos pristatymas, tada virtęs reikšmingu įvykiu, dabar paskatino supažindinti su jos eksponatais naują būrį Vydūno kūrybos gerbėjų. Prieš kelias dienas fotomenininkės Lilijos Valatkienės kūriniai, virtę parodos „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ eksponatais, atkeliavo į Seimą.
Parodos atidarymas buvo įspūdingas: į ją rinkosi ne tik Seimo nariai, žurnalistai, fotomenininkės kolegos ir bičiuliai, bet ir visi, kam artima Mažoji Lietuva, kas puoselėja Vydūno kūrybinį palikimą.
Sulaukta nemažo būrio svečių ir iš Pagėgių krašto, artimais ryšiais susijusio su Vydūnu. Įsigilinę į parodos autorės nuotraukas, turėjome galimybę prisiminti vietas, tiesiogiai susijusias su Vydūno gyvenimu, jo kūrybine ir visuomenine veikla, pažvelgti į fotografijose įamžintus veidus tų asmenybių, kurios artimai bendravo su garsiuoju Mažosios Lietuvos kultūros veikėju ir jį itin vertino.
Autorė pateikė daugybę fotografijų iš muziejų archyvų: juk ne visi Vydūną menantys pastatai yra išlikę, nebelikę buvusių gyvenviečių, aplinka daug kur neatpažįstamai pasikeitusi.
Bet ši praeitis taip iškalbingai siejasi su dabartimi! Ji verčia dar kartą prisiminti filosofo gyvenimą, jo idėjas, kurios tokios aktualios ir neramiame mūsų dienų kontekste.
Medžiagą parodai autorė rinko ilgą laiką: ne taip paprasta buvo surinkti po skirtingas vietoves išbarstytą šio iškilaus mąstytojo kūrybinį palikimą. Juk Vydūno gyvenimo keliai vingiavo ne tik po Mažąją Lietuvą, kur jis 1868 metais išvydo pasaulį. Studijos Ragainėje ir Prūsijos universitetuose, pedagoginis darbas Kintuose, Tilžėje, pagaliau priverstinis pasitraukimas į Vokietijos gilumoje esantį Detmoldą.
Tačiau kur bebūdamas, Vydūnas kūrė. Rašė filosofinius veikalus, istoriografinius darbus, dramas, rengė dainų rinkinius, vadovėlius, užsiiminėjo vertimais. Net sunkiausiu metu, atsidūręs karo audrų nustekentoje Vokietijoje, jis neužmiršo publicistikos – rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas, skaitė paskaitas. Visa tai fotomenininkė pasistengė atspindėti parodoje. Fotografijose užfiksuotas ir Detmoldo laikotarpis – šiame mieste Vydūnas ir buvo palaidotas. Tik 1991-aisiais jo kūnas grįžo į Mažąją Lietuvą ir atgulė Bitėnų kapinaitėse.
Pristatydama parodoje eksponuojamus savo darbus, fotomenininkė daug kalbėjo apie tai, koks svarbus mums visiems šis mąstytojas šiandien, koks aktualus dabarties neramių pasaulio įvykių kontekste yra jo propaguotas žmogaus moralinis tvirtumas, atsakomybė, ištvermė. Sunkiausiomis sąlygomis šis kūrėjas ragino visus neužmiršti gėrio, savosios sielos tobulinimo, propaguoti žmogiškąsias vertybes. Vydūnas daug kalbėjo apie tautą, tautiškumo idealus, tautinio sąmoningumo ugdymą. Taigi siekė visiems skiepyti tuos idealus, kurie tebėra aktualūs šiandien ir bus svarbūs visais laikais.
Aplankykime šią parodą, kurios iniciatoriais mūsų parlamente buvo Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Ričardas Juška. Tikrai pasijusime dvasiškai pakylėti ir morališkai tvirtesni. Paroda Seime veiks iki lapkričio 17 dienos.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
