Vytautas Sinica
Praėjusią savaitę vyko habilituoto daktaro kalbininko Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas“ pristatymas. Kazimieras yra vienas daugiausiai Rytų Lietuvos tyrimams ir integracijai, lietuvybės gaivinimui šiapus sienos ir Baltarusijoje paaukojusių, savęs atidavusių žmonių. Tikras kalbos patriotas.
Gresia, jog Seimo pavasario sesija bus persmelkta tolesnio kalbos ir raidyno darkymo pavojais. Todėl šios knygos pristatymas buvo kaip niekad aktualus, o visos kalbos krypo tiesiai link kalbos politikos pavojų, kaip monografijos autorius ir mėgsta. Buvo prasminga popietė su iškiliausia kalbininkų bendruomene.
Kalbos instituto dovana visuomenei – knyga skaitmeniniu formatu prieinama visiems nemokamai. Joje kalbos istorijos požiūriu paaiškinta, kaip buvo suslavinti Rytų Lietuvos istoriniai lietuviški asmenvardžiai, o politiniu požiūriu paaiškinta, kaip prieita iki masinio okupacijų kalbinių padarinių įteisinimo Lietuvoje. Ji nedidelės apimties, visiems paskaitoma.
Bet svarbiausia, ji suteikia visai kitą plotmę šiandien itin paviršutiniškai suprantamiems kalbos klausimams. Paaiškina, kodėl priešinamasi „kažkokiems diakritikams“ ar „trims raidelėms“. Lietuva bus lietuviška ir pirmiausiai bus lietuviška kalboje, kaip kad pirmiausiai valstybinės kalbos grąžinimo savo veikimo pradžioje pareikalavo Sąjūdis. Šiandien kalbos politika nukreipta į valstybinės kalbos susinimą, o tam priešintis turinčios įstaigos per praėjusią kadenciją patyrė nuolatinius puolimus ir spaudimą to darbo visgi nedirbti.
Jeigu turite lašą dėmesio ir smalsumo asmenvardžių ir apskritai kalbos politikos klausimams, skirkite juos šiai knygai, kurios PDF versija galite parsisiųsti ČIA.
