Jan Cienski ir Wojciech Kość
VARŠUVA. Donaldas Trumpas ir jo šalininkai atvirai palaiko sekmadienį vyksiančių Lenkijos prezidento rinkimų favoritą – populistinių pažiūrų dešinįjį Karolį Nawrockį.
Tačiau patys lenkai dar neapsisprendė. Visos pastarųjų savaičių apklausos rodo, kad Nawrocki ir jo liberalus varžovas, Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis, žengia koja kojon.
Rinkimų baigtis nulems, ar premjero Donaldo Tusko, palaikančio Trzaskowskį, vyriausybei pavyks paspartinti teisėkūros darbotvarkę ir tęsti Lenkijos reintegraciją į Europos Sąjungą.
Nawrockį remia nacionalistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), valdžiusi šalį nuo 2015 iki 2023 metų. Jis žada sugrąžinti „tradicines vertybes“, taip užkertant kelią Tuskui ir atnaujinant įtampą tarp Varšuvos ir Briuselio.
Kas yra kandidatai?
53-ejų Rafałas Trzaskowskis – patyręs politikas, buvęs ministras ir Europos Parlamento narys. Prieš penkerius metus jis nedideliu skirtumu pralaimėjo prezidento rinkimus tuometiniam šalies vadovui Andrzejui Dudai.
Daugiakalbis džiazo muzikanto sūnus nuo 2018 m. eina Varšuvos – didžiausio Lenkijos miesto bei jos politinio, kultūrinio ir ekonominio centro – mero pareigas.
Čia jis sukėlė konservatorių pasipiktinimą palaikydamas kultūrinę įvairovę ir LGBTQ+ teises, taip pat uždrausdamas krikščioniškus kryžius naujuose biurų pastatuose.
Trzaskowskis yra centristinės partijos „Pilietinė platforma“, kuriai vadovauja Tuskas, pirmininko pavaduotojas, dėl ko sulaukia kritikos kaip per daug susijęs su vis mažiau populiaria vyriausybe.
42-ejų Karolis Nawrockis – politikos naujokas. Nors jis nėra PiS narys, partija pasirinko jį savo kandidatu.
Istorikas anksčiau vadovavo Antrojo pasaulinio karo muziejui Gdanske, kur sulaukė kritikos dėl ekspozicijos pakeitimų, neva akcentuojančių lenkų kančias karo metu. Šiuo metu jis vadovauja Nacionalinės atminties institutui – valstybės institucijai, tinkančiai nacių ir komunistų nusikaltimus prieš lenkų tautą.
Iš pradžių Nawrockis bandė parodyti savo stiprybę bėgiodamas ir darydamas atsispaudimus, tačiau kampanija jam tapo išbandymu.
Kovo mėnesį paaiškėjo, kad jis pasirodė televizijos laidoje persirengęs, užmaskuotas ir naudodamas pseudonimą – taip reklamuodamas savo knygą apie organizuotą nusikalstamumą ir gyręs pats save.
Vėliau jis sulaukė kritikos dėl įtarimų, kad neteisėtai užėmė vyresnio amžiaus vyro butą. Pats prisipažino jaunystėje dalyvavęs futbolo chuliganų muštynėse. Taip pat jis ginasi nuo kaltinimų, kad dirbdamas apsaugininku prabangiame viešbutyje prie Baltijos samdė prostitučių. Be to, tyrimas parodė, kad jam vadovaujant Nacionalinės atminties institutas patyrė „neteisėtą, nepatikimą ir įstatymus pažeidžiantį lėšų valdymą“.
Kokia rinkimų padėtis?
Padėtis įtempta – „ant peilio ašmenų“.
Trzaskowskis pirmąjį rinkimų turą gegužės 18 d. laimėjo nedidele persvara, surinkęs 31,4 proc. balsų. Nawrocki atsiliko nedaug – surinko 29,5 proc. Pastarosios apklausos ir toliau rodo minimalius skirtumus: Trzaskowskis dažniausiai pirmauja vos vienu procentiniu punktu, o tai telpa į apklausų paklaidos ribas.
Abu kandidatai siekia pritraukti balsus tų, kurie pirmajame ture rėmė eliminuotus kandidatus.
Trzaskowskis greičiausiai sulauks centristinių ir kairiųjų partijų rinkėjų palaikymo – tai dabartinės Tusko vadovaujamos koalicijos elektoratas.
Didžiausias iššūkis – įtikinti nusivylusius rinkėjus, nusisukusius tiek nuo PiS, tiek nuo „Pilietinės platformos“. Kraštutinių kairiųjų atstovas Adrianas Zandbergas surinko 4,9 proc., euroskeptikas ir antisemitas Grzegorzas Braunas – 6,3 proc., o kraštutinių dešiniųjų libertarų partijos „Konfederacija“ lyderis Sławomiras Mentzenas – net 14,8 proc.
Po susitikimų su abiem kandidatais Mentzenas savo populiariame „YouTube“ kanale pareiškė neremsiąs nė vieno. Visgi Nawrockis pasirašė jo reikalavimų sąrašą, tarp kurių – Ukrainos narystės NATO blokavimas. Mentzenas Trzaskowskį vadino „kairiuoju“, bet vėliau vis tiek pasirodė su juo ir užsienio reikalų ministru Radosławu Sikorski bare, kur kartu išgėrė alaus.
Kodėl tai turėtų rūpėti jums?
Lenkija – sparčiai auganti Europos ekonominė galia. Šalis, išėjusi iš sovietinės sistemos griuvėsių, tapo klestinčia ES nare. Ji turi didžiausią kariuomenę regione, iš visų NATO narių daugiausia investuoja į gynybą ir yra pagrindinė rėmėja Ukrainai kovoje su Rusija.
Šie prezidento rinkimai nulems, ar Lenkija žais ES „aukščiausioje lygoje“, ar pasuks izoliacijos keliu kartu su kitomis populistų valdomomis Vidurio Europos šalimis, tokiomis kaip Vengrija ar Slovakija.
Per aštuonerius „Teisės ir teisingumo“ (PiS) valdymo metus partija susidūrė su Europos Sąjunga ir kitais Vakarų sąjungininkais dėl bandymų politizuoti teisingumo sistemą, atakų prieš LGBTQ+ teises, griežtinamų abortų įstatymų ir valstybės lėšų naudojimo partijos tikslams. Vis dėlto ji taip pat skyrė didžiules išmokas skurdesniems rinkėjams, o dažnai pamirštų mažesnių miestų ir kaimų gyventojams suteikė jausmą, kad jų konservatyvios vertybės yra gerbiamos.
Ar prezidentas svarbus?
Lenkijos prezidento pareigos daugiausia reprezentacinės: prezidentas gyvena rūmuose, tvirtina paskyrimus profesoriais, generolais ir ambasadoriais, vadovauja ginkluotosioms pajėgoms (nors karinę ir užsienio politiką formuoja vyriausybė), taip pat gali teikti įstatymų projektus.
Tačiau prezidentas turi realią – nors ir neigiamą – galią: jis gali vetuoti įstatymus, o veto galima atmesti tik trijų penktadalių dauguma parlamente – tokios persvaros nė viena politinė jėga neturi Lenkijos gilios politinės poliarizacijos sąlygomis. Prezidentas taip pat gali siųsti įstatymus į Konstitucinį Teismą – tai iš esmės reiškia jų stabdymą.
2010 m. Tuskas apibendrino prezidento galių esmę: „garbė, sietynai, rūmai ir veto teisė“.
PiS remiamas prezidentas Andrzejus Duda blokavo didžiąją dalį Tusko vyriausybės teisėkūros iniciatyvų, o tai didino rinkėjų nepasitenkinimą ir prisidėjo prie krentančių valdančiosios partijos reitingų.
Nawrockis – PiS šansas išlaikyti svarbų galios centrą ir toliau torpeduoti Tusko vyriausybę, tikintis, kad iki 2027 m. vyksiančių visuotinių rinkimų nusivylimas vyriausybe dar labiau išaugs.
Trzaskowskio pergalė pašalintų vyriausybės pasiteisinimus dėl neveiklumo. Ji taip pat tikėtina sukeltų vidaus konfliktą PiS partijoje ir įtemptą kovą su Mentzeno „Konfederacija“ dėl dominavimo dešiniojo sparno stovykloje.
Paskutinėje kampanijos fazėje Trzaskowskis stengėsi išlaikyti pusiausvyrą – kalbėjo taip, kad neatbaidytų nei kraštutinių dešiniųjų rinkėjų, nei kairiųjų, tuo pačiu mobilizuodamas piliečius, kurie pirmajame ture nebalsavo.
Jo kampanija rėmėsi pozityviais šūkiais – apie bendradarbiavimą ir stabilumą priešpastatant juos „chaosui ir sąmyšiui“, pabrėžė patirtį mero ir ministro pareigose.
„Rinkitės išmintingai – grįžti atgal nebebus galima“, – sakė jis viename iš paskutinių mitingų ketvirtadienį.
Tuo tarpu viename susitikime Nawrockis pareiškė, kad rinkėjai turės pasirinkti tarp „gyvo žmogaus“, kuris „praėjo ilgą kelią“ ir supranta paprastų lenkų gyvenimą, bei „bailio“, priklausančio „vokiečių fondams, Vokietijos kapitalui, nekilnojamojo turto vystytojams, bankininkams ir milijonieriams“.
Ką čia veikia Trampas?
Lenkija – ne Kanada, kur opozicija Donaldui Trampui padėjo į valdžią ateiti premjerui Markui Carney. Lenkija – viena proamerikietiškiausių Europos valstybių, o JAV laikomos svarbiausiu šalies saugumo garantu.
Trzaskowskis pabrėžia savo glaudžius ryšius su JAV. „Amerikiečiai ir prezidentas Trumpas yra pragmatiški; aš niekada nepasakiau blogo žodžio apie prezidentą Trumpą ir palaikau puikius santykius su Respublikonų partija“, – sakė jis.
Tuo metu Nawrockis gegužės pradžioje apsilankė pas Trumpą Ovaliniame kabinete, kur, anot jo, buvęs JAV prezidentas pasakė: „Tu laimėsi.“
Šią savaitę Lenkijoje pirmą kartą vykusioje konservatorių konferencijoje „CPAC Poland“ buvusi Trumpo vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem išreiškė paramą Nawrocki.
„Donaldas Trumpas yra stiprus mūsų lyderis, bet jūs turite galimybę turėti tokį pat stiprų lyderį Karolį, jei išrinksite jį šios šalies vadovu“, – kalbėjo ji, pavadinusi Trzaskowskį „socialistu“ ir „visiškai nevykusiu lyderiu“.
politico.eu
