Juvelyrikos ir gintaro paroda „Amber Trip” sugrįžta!

Kovo 15 dieną prasidėjo keturias dienas Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, vyksiantis didžiausias juvelyrikos ir gintaro industrijos renginys Baltijos šalyse – XIX tarptautinė juvelyrikos ir gintaro paroda „Amber Trip“.

Šiemet „Amber Trip“ sugrįžta ir tai yra dovana visai juvelyrikos ir gintaro bendruomenei. „Baltijos juvelyrikos paroda yra vieta, kurioje susitinka juvelyrai, gintaro meistrai, dizaineriai, muziejininkai, kolekcininkai ir pirkėjai“, – sako parodos „Amber Trip“ organizatorius Giedrius Guntorius. Kaip įprastai, paroda stebins jos lankytojus maloniomis staigmenomis ir įvairiais renginiais, seminarais, meno konkursu. Parodoje dalyvaus virš 150 dalyvių, juvelyrikos ir gintaro gamintojų bei meistrų iš viso pasaulio: Lenkijos, Turkijos, Italijos, Ukrainos, Vokietijos, Bulgarijos, Suomijos, Baltijos šalių ir kitų valstybių.

Juvelyrikos zona ir meno konkursas




Tarptautinė juvelyrikos paroda yra unikali ir dėl rengiamo tarptautinio juvelyrikos meno konkurso. Šiais metais konkurso tema – „Pasirinkimas“ (angl. „Choice“). Tarptautiniame juvelyrikos konkurse savo meno kūrinius pristatys apie 50 juvelyrų iš įvairių pasaulio šalių.

Profesionalūs juvelyrai penktus metus susibūrė į Autorinę juvelyrikos zoną. Tai – tarsi paroda parodoje, kurioje pristatomi vienetiniai autoriniai darbai ir yra puiki galimybė pabendrauti su juvelyru apie jo kūrybos kelią ar įsigyti patikusį juvelyrinį dirbinį.

Sauliaus Vaitiekūno instaliacija „Nešantys lietų”

Parodoje, autorinės juvelyrikos zonoje išvysime instaliaciją „Nešantys lietų“. Autorius Saulius Vaitiekūnas yra žinomas kaip menininkas, prijaučiantis „readymade‘o“ stilistikai, dažnai naudojantis Baltijos jūros ir Lietuvos lauko akmenis, metalą, kitus aplinkoje aptinkamus objektus. Jau beveik dvidešimt metų jis nuosekliai kuria tai, ką galima pavadinti „Debesimis“. Skulptūriniai objektai, instaliacijos, mažoji akmens ir metalo plastika, juvelyrika, įvairiais aspektais atskleidžia tai, kas autorius nuomone, yra tapę neribotos laisvės, nuolatinės formų kaitos manifestacija. Nuolat kitokie ir vis tie patys, nežinia iš kur atsirandantys ir tyliai pradingstantys nenuspėjamų geografių labirintuose. (dr. Vidas Poškus).

Instaliacija „Nešantys lietų“ ir paroda „Amber Trip“ papildo viena kitą, sukurdamos vientisą prasmių lauką. Kasmet vis toje pačioje vietoje susiburdami parodos dalyviai – vis tie patys, ir vis nauji autoriai, savo kūryba bandantys susivokti, naujausių juvelyrikos meno tendencijų peripetijose, atskleidžia, puoselėja, saugo savaip interpretuotas amato tradicijas, mados srovių viražus ir kryptis.

Dirbtuvės „Kunigaikščio Gedimino apsiaustas iš 700 vilkų“

Sakoma, kad legendos kaip ir pasakos, visada turi dalelę tiesos. Gyvuoja perduodamos iš kartos į kartą. Lietuvos kunigaikščio Gedimino susapnuotas „Geležinis Vilkas“ tapo Vilniaus miesto simboliu.

Dailininkė, emalio meno puoselėtoja Marytė Dominaitė įgyvendina projektą „Kunigaikščio Gedimino apsiaustas iš 700 vilkų“. Kovo 15 – 18 dienomis, XIX Tarptautinė Baltijos juvelyrikos parodos „Amber Trip“ metu AUTORINĖS JUVELYRIKOS ZONOJE vyks edukacijos šiam projektui įgyvendinti. Dalyviai, kiekvienas norintis, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos sukurs ir paliks dalelę savo legendos. Apsaugą iš tvaraus metalo – vario, dekoruosime emaliu su vilko atvaizdu ant metalinių 7*7 cm plokštelių, kurias vėliau sunersime į vieną apsiaustą.

Senovės kariūnai turėjo apsaugos drabužius nertus iš geležies grandelių, o jaunajam Vilniui, švenčiančiam 700 metų jubiliejų, dovanosime mūsų visų sukurtą apsiaustą.

700 vilkų ir toliau saugos Lietuvos sostinės Vilniaus įkūrimo legendą.

Emalio meistrų paroda „700°C“

Amber Trip rengėjai bei „Auksakalių gildija“ sveikindami Vilnių jubiliejaus proga kviečia pamatyti emalio meistrų parodą „700° C“, kuruojamą emalio meno puoselėtojos, juvelyrės Marytės Dominaitės. Vilniaus auksakalių gildijos istorija ir tęstinumas – svarbi bendrosios miesto kultūros dalis. Didelis dėmesys skiriamas puoselėti senajai emalio meno tradicijai, siekiant atskleisti šio meno subtilybes. Žymūs metalo menininkai: Vita Pukštaitė – Bružė, Dalius Razauskas, Ramunė Jundaitė, Edvinas Busarovas, Mantvydas Lasinskas, Tadas Deksnys, Šarūnė Vaitkutė – Žygienė, Arvydas Gurevičius, Nikoloz Gamkhitashvili, Saulius Vaitiekūnas, Marytė Dominaitė, Virginija Giniotytė, Aušra Mačiulaitienė, a. a. Rūta Jurkūnaitė – Bruožienė kviečia atsigręžti į miesto istoriją perteiktą emalio meno darbuose.

Daugiau informacijos:

Giedrius Guntorius
„Amber Trip“ organizatorius
+370 698 86244

Venecija Kornelija Guntoriūtė
“Amber Trip” projekto vadovė
+370 688 56063

1 KOMENTARAS

  1. Nustokite tyčiotis. Nei Gedimino, nei Vytauto laikais išvis nebuvo tokios valstybės, kaip Lietuvos kunigaikštystė. Tai iš kur tada atsirado „kunigaikštis”? Pasižiūrėkite į Gedimino laiškus. Karalių Gediminą pagarbiai vadino ir Popiežius, ir kitų valstybių vadovai. „Kunigaikščio” etiketę segioja tik Rusijos ir Lenkijos atstovai, suinteresuoti menkinti vieną didžiausių tuometinių Europos valstybių. Galų gale, minint Vilniaus įkūrimo 700-ąsias metines, nustokite žeminti jo įkūrėją. Istorinės medžiagos yra pakankamai. Skaitykite ir supraskite. Ar bent žinote, kad ir Vytautui Popiežiaus skirta karūna buvo pavogta, vežant per lenkų žemes? Ar daiktas, kurį iš jūsų pavogė, jau priklauso ne jums, bet vagiui? Apie Lietuvos kunigaikštystę galima kalbėti tik po Jogailos.iš esmės, nuo XVI a.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vilius Kavaliauskas. Rimtas klausimas prie akmenų tvoros: jei per terminą nebus atsakyta kreipsiuosi į administracinį teismą dėl neveikimo

Šiandien išgirdau apie naują piliečių ir valdžios bendravimo formą - apie klausimus Vyriausybei ir jos atsakymus valdžią jai...

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...

Edvardas Čiuldė. Pasisveikinimai su Gintaru Beresnevičiumi

Daugybę metų prieš Vėlines paprastai sulaukdavome Gintaro Beresnevičiaus straipsnio arba kokios nors studijos, nes svarbiausias jo tyrinėjimo objektas...