LRT laida, kurioje žiūrovų buvo klausiama, ar reikėtų nepasiskiepijusių žmonių gyvenimus paversti „pragaru”, sulaukė institucijų dėmesio. Šią savaitę dėl Rasos Tapinienės vedamos laidos „Lietuva kalba” buvo kreiptasi ne tik į etikos sargus, bet ir į Generalinę prokuratūrą. Ši jau priėmė skundą, tad greitai gali prasidėti ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo laidos eteryje.
Gyventojų pasipiktinimą sukėlusioje laidoje buvo diskutuojama apie pandemijos valdymo priemones ir jų efektyvumą. Žiūrovų nuostabai, laidoje nuskambėjo klausimas „Ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru” uždraudžiant viską – įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėje?”
Dėl šios laidos smulkiojo verslo asociacija „Petys už laisvę” kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Rašte prokuratūrai asociacija pastebi, kad laidoje nebuvo užtikrinta nuomonių įvairovė. „Į laidą nebuvo pakviestas nė vienas asmuo, turintis neigiamą požiūrį į receptinius vaistinius preparatus nuo COVID-19 ir jų neteisėtą reklamą, vadinamą vakcinavimo skatinimu”, – nurodoma prokuratūrai.
„Maža to, kad gyvename propagandos ir vienos tiesos iliuzijoje. Už mūsų sumokėtus mokesčius išlaikoma valstybinė televizija net nesistengia imituoti nepriklausomo ir objektyvaus transliuotojo”, – stebisi asociacijos vadovas, verslininkas, kavinės „Gustuko picerija” Šiauliuose savininkas Mantas Zemeckas.
„Manome, kad taip buvo tyčiojamasi ir niekinama nepasiskiepijusių asmenų grupė, teigiant ir klausiant, kad nesąžininga yra sulyginti pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų teises. Tuo galimai padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnyje, pagal kurį „tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų”.
Mūsų smulkiųjų verslų asociacija mano, kad tai akivaizdus neapykantos kurstymas su tikslu dar labiau supriešinti visuomenę. Jei dar gyvename teisinėje valstybėje, tokie veiksmai turi būti įvertinti teisėsaugos”, – sako verslininkas.
Rašte prokuratūrai asociacija nurodė, kad Lietuvių kalbos žodyne sąvoka „pragaras” apibrėžiama kaip amžinų kančių vieta po mirties, vargų, baisių neramumų vieta, sunki nežmoniška kančia, baisus sąmyšis, siaubas. Taip pat nurodoma, kad už Baudžiamojo kodekso straipsnį „Neapykantos kurstymas” padarytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Už šias veikas numatyta atsakomybė: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Nagrinėjant šį pareiškimą, būtina išsiaiškinti, ar LRT vadovybė ir laidos bendraautoriai (laidos vyriausiasis redaktorius, prodiuseris, laidos vedėja) dalyvavo bendrininkų grupėje, turinčioje tikslą diskriminuoti arba kurstyti prieš žmonių grupę – nepasiskiepijusių asmenų grupę dėl jų įsitikinimų ir pažiūrų, galimai padarant BK 170 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, ar veikė pavieniui ir savo iniciatyva, tarpusavyje nederindami savo veiksmų”, – nurodoma skunde prokuratūrai.
Prokuratūra pateikė atsakymą į šį skundą. Jame nurodoma, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti duomenų nepakanka, todėl šiuo metu policijai pavesta patikslinti duomenis ir priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Tai jau ne pirma organizacija, susirūpinusi LRT transliuota laida. Šią savaitę partija „Nacionalinis susivienijimas” kreipėsi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) etikos kontrolierę Dainą Eleną Andrikienę dėl R.Tapinienės vestos laidos. Prašymo autoriai atkreipia dėmesį, jog LRT kitą dieną po laidos oficialiai neatsiprašė už pateiktą klausimą ir nepripažino jo objektyviai netinkamu. Priešingai, LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas gynė poziciją, jog toks klausimas tėra „aštriai suformuluotas” ir kad tokie klausimai „žurnalistikoje yra būtini”.
