Prieš kelias dienas prie prezidentūros vyko LGBT mamų palaikymo akcija. Čia susirinko LGBT palaikantys pavieniai žmonės ir šeimos – jie atėjo palaikyti homoseksualią dukrą auginančios Rasos Račienės, parašiusios viešą laišką prezidentui.
nuotr. 7 nuotr.
Prieš tai moteris pagrasino, kad kol nebus pakviesta į susitikimą, kasdien stovės prie prezidentūros. Tad net ir gavusi kvietimą, moteris su visa palaikymo grupe vis tiek atėjo į S.Daukanto aikštę. Progos pasirodyti ir prezidentą iškeikti nepraleido ne tik LGBT bendruomenė, bet ir žinomi Lietuvos žmonės, signatarai, popžvaigždutės, žinoma, ir profesionaliu gėjumi prisistatantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Man tikrai įdomu pasišnekėti, kaip ji vertina kitų visuomenės grupių persekiojimą, pavyzdžiui, dėl to, kad jos negalvoja kaip šioji visuomenės grupė. Juk ir už tai šiandien yra grasinama net mirtimi”, – tokia prezidento frazė susirinkusiesiems sukėlė pyktį. Tai verčia susimąstyti, ar tikrai LGBT palaikytojams svarbu diskusija? Ar persekiojimas blogai tik tuomet, kai jis nukreiptas prieš juos?
Beje, dar neseniai tos pačios grupės žmonių prezidentas buvo užsipultas po to, kai pasikalbėti su mitinguojančiaisiais prie prezidentūros išėjo jo patarėjas Povilas Mačiulis. Tad ar tikrai R.Račienę palaikyti žmonės nori dėl to, ko ji prašo – „kad prezidentas atstovautų visiems Lietuvos žmonėms”? O gal tai tik LGBT palaikytojų šantažas šalies vadovui?
Teisybės dėlei reikia priminti, kad R.Račienė kvietimo susitikti su prezidentu sulaukė praėjus vos kelioms valandoms po laiško paskelbimo socialiniame tinkle. Susitikti su prezidentu ir jo pagalbos ne kartą prašė mamos, kurių vaikai, Lietuvos piliečiai, iš jų šeimų paimti Norvegijoje, o Lietuva jau seniai juos pamiršo. Jos kreipėsi ir į tą patį T.V. Raskevičių, tačiau kiekvieną kartą gaudavo tik formalų atsakymą. Jokio kvietimo susitikti, jokio noro kalbėtis net iš paties T.V.Raskevičiaus. Šių mamų vaikai nepriklauso tai Lietuvai, kuriai atstovauja šie politikai?
O ką kalbėti apie kiekvieną mėnesį prie prezidentūros jau devynerius metus besirenkančius žmones, klausiančius: ar dar gyva Deimantė?
Kažkur komentaruose buvo išvardintos kelios rimtos piliečių patiriamos ir per 30 m. nesprendžiamos problemos, žeminimas, ir komentaro autorius klausė šio ŽT gynėjo, kodėl visas politiko laikas ir dėmesys tik šiai mažai grupei skiriamas, o didžiulės gyventojų dalies problemos ir skausmas jo nejaudina – ar tai nėra nepotizmas, nes „gynėjas” tik savimi ir jam artimais rūpinasi.
Tai profesionaliai BRUTALUS MOBINGAS