Auriukas Klaipėdoje turi 6 stalų restoraną.
Dirba pats, žmona, o per atostogas ir vaikai.
Išsilaiko jau daug metų, nes visi jį mėgsta – bet laviruoja su “valstybiniu apetitu”: norint įdarbinti žmogų ir mokėti jam į rankas 1000, iš tikrųjų sumoki 1600. Taip, 600 nukanda LT valstybė! Todėl dirba tiek, kiek pats gali, o augti – nėr planų.
Į valdišką pensiją ir Dievą Auriukas netiki. Apmokestinami būtų ir PVM (jis laviruoja ir užsidaro, vos pasiekia PVM mokėjimo ribą). Anot Aurio, mažam verslui darosi sunku. O ir požiūris valdiškas yra ne kažką.
O dabar – apie „gerovės valstybę”, kurią vis dažniau girdžiu minint it siekiamybę ant Lietuvos.
Mano artimas žmogus emigravo iš… Suomijos į Lietuvą. Taip, taip, gerai perskaitėte. Su vyru suomiu jau antri metai sako, jog tai yra geriausias jų šeimos priimtas sprendimas ever.
“Nes abu esam darbštūs ir dirbam smulkiame versle, kuris Suomijoje beveik neįmanomas dėl per didelių mokesčių: arba dirbi valdišką darbą, arba eini į didelius „korporeišinus”, nes “dirbti sau” neapsimoka. Dar yra išeitis – gyventi iš pašalpų (ką nemaža dalis tingesnių renkasi)„.
Suomijoje visi butai/baldai/būstai daugmaž vienodi, nes nebėra mažųjų gamintojų. Sveikatos sistema šlubuoja, pensijos karpomos, vaikų irgi trūksta, o koks nors “pabėgėlis iš Eritrėjos” nepajėgs sukurti pridėtinės vertės tiek, kad mokėtų suomiškas pensijas. Ypač architektui, IT specialistui. Garsioji švietimo sistema seniai nusileido Singapūrui, o ir estai vejasi.
“Lietuvoje vaikas nesiskundžia (eina į privačią mokyklą). Mes esame laisvi ir kol Lietuva nesukūrė „gerovės valstybės”, kuomet smulkus verslas nebegalės išsilaikyti, tol mes čia gyvensim! Jeigu „gerovė” atslinks ir pasibels į mūsų duris – turim planą B, vaikas bus paaugęs!”
Tiesa, Estija suka kitu keliu nuo suomių socializmo – liberalizuoja verslo santykius ir pralenkė šiemet net Kanadą.”
Hmm… nežinau, kaip yra Skandinavijoje kitose šalyse, tačiau neseniai mano klientė politikė Ispanijoje paaiškino, kad “pageidautina išpūsti valdišką aparatą, jį laikyti didelį ir patenkintą, nes nuvarytas smulkus verslas gali nusivilti rinkimais ir… neiti balsuoti. Jie nepatikimi. Nesurinkus kvorumo, tektų įvesti asmeninę politikų atsakomybę ir visokių nepatogumų; tad valdininkų turi būti daug, jie visada balsuos”. Stambus verslas tuo tarpu saugiai įjungtas į valstybę.
Taigi. Apie gerovę.
Suomiai sako, kad jie kartais nebesupranta, kam kovojo “Šiaurės kare”, nes patys šiandien susikūrė komunizmą ir siuvėjui, kirpėjui, IT specialistui ar kokiam aktoriui čia gyventi darosi sudėtinga.
Ką manote jūs?
Šie realią padėtį žinančio žmogaus liudijimai labai reikalingi tiems politikams ir žurnalistams, kurie vis dar tebemedžioja šalis, kuriomis norėtų sekti. Jie beždžioniauja, remdamiesi turistiniais stebėjimais ar atsitiktiniais straipsniais, o mažiausiai galvoja apie problemas, kurias reikia neatidėliotinai spręsti Lietuvoje.
Nuo jų paviršutiniškumo ir nepamatuotų ambicijų kenčia visi…
Kaip ir visur ir visada reikia naudoti smegenis ir patirti kuriant istatymus ir gyvenimo siekius. Tenka gyventi ir mokytis ir taisyti kur reikia valstybės gyvenimo taisykles. Net bažnyčia savo taisykles taiso.