Nerašyta ir puiki ispaniška tiesa: močiutė vasarą pabus su anūkais. Įsivaizduojate?
Taip, taip: neprogresyviai keps vaikučiams blynus, bučiuos į nosytę, niūniuos daineles, didesniems skaitys pasakas, žais pievoje minigolfą, vešis prie okeano atvirame sename kabriolete, valgys ledus, juoksis ir net turės pilną moralinę teisę anūkus subarti.
O jeigu ožiukas įsisuks – užvažiuos per uodegą ir vakare tai nesutrukdys vaikui kaboti močiutei ant kaklo ir kartu juoktis iš JoseMottos! Ir Ispanija neapsivers, ir progresas prikąs liežuvį, nes vienintelis žmogus žemėje, turintis šitą teisę yra ispanė-gera-močiutė!
Jos gražios, jaunos ir laimingos. Nes yra mylinčios ir TODĖL mylimos. Natūralus supratimas, kas yra šeima čia gyvas kaip niekad ir už tai Ispaniją!
Taip. Nes niekas nevaidina šeimos – čia, dažniausiai, šeima jaučiamasi. Kaip Serrat dainuoja “iš vakarinės saulės gimsta močiutė! Jos meilė yra patikrinta”!
Ir nežinau nė vienos šeimos, kurios seneliai pirma rinktųsi madingą “meilę sau”(kuri realiai dažnai išvis nėra nei meilė, nei sau), kurie pirma rinktųsi draugus, šunis ar katinus, su kuriais reikėtų ten visaip derėtis, tartis dėl pabuvimo su vaikais vasarą.
Žinoma, visi pasiderina, gerbia vieni kitus, seneliai jauni ir aktyvūs, bet paprasta, kaip pats gyvenimas tiesa – FAMILY FIRST. Todėl, kad viskas yra paprasta, kai bendras vardiklis aiškus – visi laimingi, gyvenimo trukmė viena ilgiausių pasaulyje?
Vakar užmačiau mūsuose diskusiją – kaip dabar itin madoj – močiutė NEPRIVALO būti su anūkais.
Kažkokia iškrypusi tema, nes niekas nieko neprivalo, nes nutraukus elementarius per amžius nusistovėjusius šeimų saitus, beliks valstybei reguliuoti meilę.
Sakyčiau, Ispanijoje neaktualu. Ir ačiū Dievui, nes mylintys randa išeitis iš visų situacijų!
Bet problemėlė visai akivaizdi – šiandien šitos visos temos itin domina žmones… neturinčius vaikų. Sąmoningai pasirinkusius jų neturėti. Tarsi medus traukia juos lįsti ir reikšti būtinai savo “progresyvias mintis” beigi dalinti patarimus šeimoms.
Aš tyliai žaviuosi savo anyta, savo mama ir visomis puikiomis močiutėmis – pradedant mano a.a. babyte, kuri žemaitiškai būtų pasakiusi “susikiškit patarimus, kur jums lenda!”
Ant senelių laikosi ne tik vaikystė, bet ir visa planeta. Šalin “progresyvias” rankas nuo svetimų gyvenimų.
Ir amžinas ačiū seneliams!
Nuotraukoje – sena galisiška šventė, kai senelis išmintimi nugali tamsųjį drakoną Koką. 🙂
Nuostabu ir tiesa. Patys jau turim anūkų ir kaifuojam nuo to, kad ir mūsų vyriausia, kuriai jau net 15, vis dar nori bent savaite vasara pabūti su mumis. Ir jos net nereikia auklėti – vaikai irgi supranta, kad juos myli.